Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-11 · Byla Nr. 1K-608-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-11
Bylos Nr.
1K-608-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1K-608-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir įtariamajam M. Č. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams,

Teismas, susipažinęs su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 184 str. 2 d. - jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, t. y. tuo, kad jis 2011 m. gruodžio 1 d., T. M. pagal nuomos sutartį išsinuomojus iš UAB „Euro Asista“ automobilį „L. R. Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį perdavus jam, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – minėtą 100 000,00 Lt vertės automobilį.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 18 d. nutarimu M. Č. yra pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2012 m. rugpjūčio 6 d. įtariamasis M. Č. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. numatyta tvarka.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad M. Č. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, būdamas laisvėje jis galės toliau slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis bei M. Č. iš suėmimo paleisti. Skunde nurodoma, jog M. Č. neigia padaręs Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Teismas nustatė suėmimo terminą, remdamasis vieninteliu pagrindu, t. y. kad M. Č. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Anot gynėjo, teismo nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas nėra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimuose Nr. 36 ir Nr. 50 yra nurodyta, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo įtariamas padaręs sunkią ar labai sunkią nusikalstamą veiką, negali būti išimtiniu ir besąlyginiu pagrindu, skiriant griežčiausią kardomąją priemonę.

M. Č. neigia slapstęsis nuo ikiteisminio tyrimo, kadangi jis buvo sulaikytas viešbutyje Druskininkuose, kur buvo apsigyvenęs ir įsiregistravęs savo pavarde. Tai, kad pareigūnai nesurado jo namuose, nėra pagrindas manyti, kad M. Č. slapstėsi. Teismo nurodytas suėmimo pagrindas pagrįstas prielaida. Anot gynėjo, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant ar pratęsiant kardomąjį kalinimą“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios yra nustatytos įstatymu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Akcentuotina, kad skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, nenustatęs jog egzistuoja minėtos sąlygos ir pagrindai, turi teisę panaikinti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis M. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Minėti duomenys yra kito įtariamojo T. M., liudytojų L. L.. J. K., A. S., G. Ž., S. G., V. N., A. G. M. parodymai.

Pažymėtina, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką M. Č. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas galėjo nustatyti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų nustatyta, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe, galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad M. Č. įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas M. Č., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. Č. yra nevedęs, nedirbantis, nuo 2011 m. sausio 27 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (nuo 1998 m. spalio 23 iki 2009 m. gruodžio 28 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas), kas rodo, kad įtariamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad atlikus M. Č. patikrinimą ir nepavykus nustatyti jo gyvenamosios bei buvimo vietos, Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2012 m. gegužės 18 d. nutarimu paskelbta jo paieška. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad įtariamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pažymėtina ir tai, kad įtariamasis praeityje yra teistas, buvo ne kartą skelbta M. Č. paieška, kas rodo, kad jis yra linkęs slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą nutartį. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

įtariamojo M. Č. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė