Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-1065/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-26
Bylos Nr.
2-1065/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Atsakovas
T. M., N., N. M.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-1065/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 116.1.; 116.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškimo dėl paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-514-258/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių parkas“ ieškinį atsakovams N. M., T. M. dėl 7 601,03 Lt žalos atlyginimo ir atsakovės N. M. priešieškinį bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių parkas“ dėl įpareigojimo priimti bankrutuojančios įmonės turtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atskirajame skunde keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl baudos skyrimo panaikinimo, teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Dubingių parkas“ prašė Vilniaus apygardos teismo priteisti solidariai iš atsakovų N. M., T. M. 7 601,03 Lt žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Dubingių parkas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriui buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriaus įgaliotam asmeniui R. K. UAB „Dubingių parkas“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Analizuojant perduotus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 27 d. UAB „Dubingių parkas“ už 13 200 Lt įsigijo keturratį motociklą. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, buvusios UAB „Dubingių parkas“ komercijos direktorės N. M. pareikalauta įvykdyti pareigą – perduoti UAB „Dubingių parkas“ priklausantį turtą – keturratį motociklą ir šalmą. Atsakovė šio turto nėra perdavusi. 2008 m. birželio 19 d. ieškovas BUAB „Dubingių parkas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei N. M., prašydamas priteisti 7 601,03 Lt dydžio žalos atlyginimą dėl neperduoto bendrovės turto. 2010 m. kovo 2 d. atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius apie tai, kad ji niekada nebuvo įregistruota kaip UAB „Dubingių parkas“ vadovė. Ieškovo manymu, negalima teigti, kad ji nėra atsakinga už įmonės turto neišsaugojimą ir neperdavimą. Iš atsakovės teismui teiktų procesinių dokumentų, ji ne kartą pati save įvardino kaip UAB „Dubingių parkas“ vadove ( 2008 m. lapkričio 6 d. priešieškinyje atsakovė nurodė, kad „<...> direktorės N. M. įgaliojimai baigėsi įsiteisėjus 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarčiai, reiškė reikalavimą teismui „įpareigoti <...> administratorių <...> priimti natūra iš buvusios UAB „Dubingių parkas“ administracijos vadovės N. M. <...>“). Iškėlus UAB „Dubingių parkas“ bankroto bylą, administratorius dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo bendravo tik su atsakove N. M., visus dokumentus, skirtus bendrovės vadovybei, adresavo tik atsakovei. Atsakovė tokiems administratoriaus veiksmams prieštaravimų nereiškė, veikė kaip vienintelė UAB „Dubingių parkas“ vadovė, todėl sudarė pagrindą manyti, kad faktiškai ji eina įmonės vadovės pareigas, būtent atsakovė 2008 m. rugsėjo 16 d. galiausiai pristatė į šalių sutartą vietą sunaikintą UAB „Dubingių parkas“ turtą. Šios aplinkybės ieškovui leido teigti, kad atsakovė, nors nebuvo registruota kaip UAB „Dubingių parkas“ vadovė, faktiškai ėjo direktorės pareigas, atstovavo įmonę „išoriniuose“ santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl yra atsakinga už UAB „Dubingių parkas“ turto, kurį neteisėtai naudojo po įmonės bankroto bylos iškėlimo, neišsaugojimą.

Ieškovo manymu, UAB „Dubingių parkas“ vadovas T. M., pažeisdamas LR CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas, UAB „Dubingių parkas“ atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, nevengė interesų konflikto, leisdamas savo motinai atsakovei N. M. naudoti įmonės turtą priešingai įmonės interesams, nesaugojo įmonės turto, todėl yra solidariai atsakingas už LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą neįvykdymą. Atsakovams neperdavus BUAB „Dubingių parkas“ priklausančio turto, juo naudojantis po bankroto bylos įmonei iškėlimo ir nepataisomai sugadinus, įmonės aktyvas sumažėjo neperduoto ir sugadinto turto verte. Keturratis motociklas „Aprila“ dėl atsakovų neteisėtų ir kaltų veiksmų yra nepataisomas, nėra tinkamas naudojimui. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. M. bei T. M. 7 601,03 Lt žalos atlyginimą BUAB „Dubingių parkas“ naudai..

Šalies argumentai

Priešieškinio pareiškimu atsakovė N. M. prašė įpareigoti UAB „Dubingių parkas“ bankroto administratorių priimti natūra iš UAB „Dubingių parkas“ buvusios administracijos vadovės N. M. bankrutuojančiai BUAB „Dubingių parkas“ priklausančius kilnojamuosius daiktus – keturratį motociklą „Aprila“, likutinė vertė 7 302,69 Lt ir šalmą 298,34 Lt. vertės, ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog įmonei priklausantis keturratis motociklas buvo blogos kokybės, ne kartą remontuotas. Ši transporto priemonė buvo sugedusi dar iki bankroto bylos iškėlimo. Motociklas buvo nuvežtas į autoserviso įmonę, kuri nustatė, kad jo atstatymui reikalinga pakeisti kai kurias detales, kurių keitimo kaina būtų apie 2 000 Lt. Nesant lėšų įmonės sąskaitoje, motociklas buvo paliktas nesutaisytas su nuimtu varikliu ir jo tvirtinimo detalėmis, tokios būklės jis buvo pristatytas į ieškovo nurodytą vietą, tačiau bankroto administratorius nepagrįstai jį priimti atsisakė. Mano, kad ieškovas nepagrįstai siekia praturtėti atsakovės sąskaita, tokie bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu paskyrė T. M. trijų tūkstančių litų baudą, priešieškinį tenkino - įpareigojo bankrutavusios UAB „Dubingių parkas“ administratorių priimti iš N. M. bankrutuojančios UAB „Dubingių parkas“ priklausančius kilnojamuosius daiktus: keturratį motociklą „Aprila“ (likutinė 7 302,69 Lt vertė), šalmą (likutinė 298,34 Lt vertė), o ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog išardytas keturratis buvo saugomas atsakovės šeimai priklausančiame garaže, o bendrovės buveinė buvo įsikūrusi atsakovės šeimos name, kuriame buvo saugomas motociklininko šalmas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Dubingių parkas“ direktoriumi įregistruotas T. M. , kuris, be kita ko, dar yra ir įmonės steigėjas, padarė išvadą, jog šis atsakovas iki 2008 m. rugsėjo 16 d. neįvykdė jam nustatytos pareigos ir BUAB „Dubingių parkas“ administratoriui neperdavė įmonės turto - keturračio motociklo „Aprila“ bei šalmo. Kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovė N. M. bankrutuojančios įmonės atžvilgiu atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, šios atsakovės atžvilgiu teismas ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

T. M. Vilniaus apygardos pareiškimu prašė peržiūrėti teismo sprendimo dalį dėl baudos paskyrimo. Nurodė, jog teismas, skirdamas baudą suklydo, nes Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato baudos skyrimą už dokumentų neperdavimą, o UAB „Dubingių parkas“ dokumentus bankroto administratoriui perdavė per Utenos apskrities Molėtų skyriaus valstybinę mokesčių inspekciją. Bendrovės turto administratorius nepriėmė ir nė karto neatvyko į bendrovės buveinę apžiūrėti ir perimti turtą. Be to, ieškinyje nebuvo jokio reikalavimo skirti jam baudą. Manė, kad sprendimas dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nurodė, kad atsakovas T. M. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog nurodytą pareigą perduoti administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui R. K. UAB „Dubingių parkas“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus jis atliko laiku ir tinkamai. Atsakovo nurodytos aplinkybės ir tai, jog LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato baudos skyrimą tik už dokumentų neperdavimą, nepanaikina atsakovui atsakomybės LR CPK 95 str. 2 d. tvarka, nes atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius aukščiau nurodytos pareigos, UAB „Dubingių parkas“ bankroto byloje buvo sąmoningai uždelstas bankroto, atsiskaitymo su įmonės kreditoriais procesas, tokiu būdu buvo sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas T. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti ir panaikinti 2010 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu jam skirtą baudą arba skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant jam skirtą baudą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1) LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. numato, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodoma įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Sprendime, kuriuo atsakovui skirta bauda, LR CPK 95 str. 2 d. neminima ir ja nesiremiama kaip pagrindu, kuriuo grindžiama atsakovo bauda, nors skundžiamoje nutartyje šis straipsnis jau minimas.

2) Vilniaus apygardos teismo 2010 rugsėjo 28 d. sprendime atsakovui skirta 3 000 Lt dydžio bauda vadovaujantis tik LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p., kuris baudos skyrimo nereglamentuoja. Baudos skyrimą numato to paties įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., tačiau bauda gali būti skiriama už įmonės dokumentų neperdavimą, tačiau dokumentų perdavimas nebuvo ieškinio bei ginčo dalykas, todėl ir dokumentų perdavimo faktas įrodinėjamas nebuvo.

3) Bylos medžiagoje yra pateikti įrodymai, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog pareiga perduoti administratoriui turtą buvo atlikta tinkamai ir laiku: yra atsakovų norą perduoti turtą patvirtinantys dokumentai, ieškovo, bankroto administratoriaus paruošta turto pasaugos sutartis, kurioje numatomas turto saugojimas pas atsakovą. Šios pasaugos sutarties buvimo fakto neneigia ir pats ieškovas.

4) Atsakovas neprašė teismo panaikinti jam skirtą baudą, bet prašė peržiūrėti 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, tačiau teismas nutarties baigiamojoje dalyje nutarė atsakovo pareiškimo dėl baudos skyrimo panaikinimo netenkinti. Teismo sprendimas taip ir nebuvo peržiūrėtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovė N. M. prašo teismo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl baudos atsakovui skyrimo teismas nenagrinėjo. Ieškovas nei savo ieškinyje, nei vėliau baudos skirti neprašė.

2) Buvo pažeista LR CPK 285 str. 6 d., kurioje nurodyta, jog sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas, nors sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas atidėjo.

3) Teismas neatsižvelgė į LR CPK 285 str. 2 d. reikalavimus, jog sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas CPK nustatyta tvarka, tuo tarpu atsakovas nebuvo informuotas dėl klausimo apie baudos skyrimą.

4) 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu T. M. skirta bauda vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p., kuris baudos skyrimo už daikto neperdavimą ar apskritai baudos skyrimo nereglamentuoja. Baudos skyrimą reglamentuoja to paties straipsnio 7 d. 1 p., tačiau tik už įmonės dokumentų neperdavimą. Tuo tarpu dokumentai buvo perduoti ir šis klausimas nekeltas nei ieškinyje, nei posėdžiuose, nei bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš įmonės buvusio vadovo ir jos darbuotojos už įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nurodymų perduoti įmonės turtą nevykdymą, pagrįstai įmonės buvusiam vadovui paskyrė 3 000 Lt baudą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia išsiaiškinti, ar teismas turėjo įgaliojimus spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo už kitoje byloje teismo nustatytų nurodymų nevykdymą.

Teisė grindžiama protingumo, teisinio aiškumo, teisinio nuspėjamumo principais. Šie teisės principai yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo būtina sąlyga. Civiliniame procese jie lemia ir tai, jog turi būti užtikrinta, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas asmeniui, kuris yra įtrauktas į bylą atsakovu, netaikytų sankcijų už galimą piktnaudžiavimą procesu (teismo nurodymų nevykdymą) kitoje byloje. Priešingu atveju būtų paneigta proceso esmė – spręsti atskirus teisės klausimus (tarp jų ir procesinio teisinio pobūdžio) konkrečioje byloje dėl į tą bylą įstojusių (ar įtrauktą) asmenų teisių ir pareigų. Asmuo įstoja į bylą ir teismas jį pripažįsta dalyvaujančiu asmeniu toje konkrečioje byloje, o ne teisminiuose procesuose apskritai. Todėl teismas taikyti sankcijas tokiam asmeniui turėtų tik už piktnaudžiavimą (teismo nurodymų nevykdymą) šiame procese. Procesinių veiksmų atlikimas ar neatlikimas kitoje civilinėje byloje negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad asmuo piktnaudžiavo procesu (nevykdė teismo nurodymų) nagrinėjamoje byloje bei nesudaro pagrindo taikyti jam už tai įstatymuose nustatytų sankcijų.

Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, nurodęs, jog procesiniai veiksmai vienoje byloje negali sudaryti pagrindo jų vertinti kitoje byloje, sprendžiant dėl piktnaudžiavimo procesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007; 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

Bankroto procesas yra vieningas ir su bankroto procesu susiję klausimai dėl įmonės pripažinimo bankrutuojančia, dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, pripažinimo, jog įmonės veikla pasibaigė, taip pat tarpiniai procesinio teisinio pobūdžio klausimai (dėl įpareigojimo pateikti duomenis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan.) sprendžiami bankroto byloje. Tuo atveju, jeigu įmonės (buvęs) vadovas nevykdo bankroto bylą nagrinėjančio teismo konkretaus nurodymo, šis teismas, laikydamasis įstatymų reikalavimų, turi teisę skirti nurodymų nevykdančiam asmeniui baudą. Tokie atvejai ĮBĮ numatyti, kai įmonės vadovas nepateikia teismui dokumentų, turto ir tuo apsunkina bankroto procedūrų nuoseklų vykdymą (ĮBĮ 9 str. 1 d., 10 str. 7 d. 1 p., 11 str. 9 d.). Kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju subjektas, kuris turi įgaliojimus vertinti, ar įmones (buvęs) vadovas įvykdė teismo nurodymus, yra šiuos nurodymus davęs įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Kitas, net ir to paties teismo teisėjas, nagrinėjantis kitą civilinę bylą pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį buvusiam įmonės vadovui, neturi teisės vertinti įmonės buvusio vadovo veiksmų (neveikimo) tam, kad galėtų nuspręsti dėl bankroto bylą nagrinėjančio teismo nurodymų (ne)vykdymo. Vien dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto esminio proceso teisės pažeidimo yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Tuo pačiu kolegija pabrėžia, jog bankrutuojančios įmonės buvusio vadovo veiksmų (neveikimo) teisinis įvertinimas nagrinėjamoje byloje galėjo būti teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl ieškinio, kildinamo iš šio asmens neteisėto neveikimo bankroto proceso metu (viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių byloje), pagrįstumo. Tačiau, kaip minėta, toks teismo atliekamas teisinis įvertinimas nėra galimas sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo jam už bankroto bylą nagrinėjančio teismo nurodymų nevykdymą.

Kiti apelianto argumentai dėl netinkamos ĮBĮ normos nurodymo teismo sprendime skirti baudą, taip pat dėl to, jog teismas neperžiūrėjo sprendimo, nors apeliantas to prašė, dėl jo pareigų tinkamo vykdymo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nepagrįstai išsprendus klausimą dėl baudos paskyrimo bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui ir paskyrus jam baudą už bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytų nurodymų nevykdymą, teismo sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo bei teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo, naikintini (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui T. M. paskirta 3 000 Lt bauda, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria teismas netenkino atsakovo T. M. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu paskirtos baudos panaikinimo, panaikinti.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėDonatas Šernas