- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- II-129-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00811-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai R. S., institucijos priėmusios nutarimą Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui Kęstučiui Trinkūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S. skundą dėl Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-08 nutarimo Nr. 10-12-AT1-37 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2013-12-23 Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto prevencijos skyriui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2013-12-17 vakare grįžusi iš darbo pastebėjo, kad gyventojas V. K. yra užstatęs adresu D. Poškos g. 32, Vilniuje, žemės sklypo dalį lentomis-malkomis, taip sudarydamas jai kliūtį įvažiuoti į sklypą ir prie sandėliuko. Gyventojai yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai, kiemas yra visų bendraturčių bendras, todėl jie turi teisę visi naudotis juo nepažeidžiant vieni kitų teisių ir interesų. Jie visi turi teisę netrukdomai naudotis bendru įvažiavimu į gyvenamojo namo bendrą kiemą. V. K. dėl leidimo niekada į ją nesikreipė, todėl ji manė, kad šios lentos sukrautos laikinai, tik kelioms dienoms. Tačiau matyti, kad lentos stovės ilgai, kelis mėnesius. Negana to, kad V. K. pastoviai jai užstatė įvažiavimą į sklypą savo ar savo sūnaus lengvuoju automobiliu, ar reikalaudavo iš jos nevažiuoti į sklypą, 2013-12-21 jis padedamas žento L. B., ir toliau krovė toje vietoje lentas-malkas bei darė iš jų malkinę karkasą, atramas tvirtino varžtais, dar vėliau darė stogą, kurį uždengė plepėle, po lauko baldo stalu dėjo metalinius stypus. V. K. gerai žino, kad ji naudojasi šiuo žemės sklypu, jis jai reikalingas įvažiuoti ir išvažiuoti, jog yra vežamos malkos ir jokio kito įvažiavimo į šį žemės sklypą, adresu D. Poškos g. 32, Vilniuje, nėra. Jis žino, kad ši malkinė jai bus didelė kliūtis, nes jos nestatė prieš savo ar kitų bendraturčių garažo vartus. Tuo jis nori parodyti į ją niekinamą požiūrį, ieško priekabių, sukelia konfliktinę situaciją. V. K. pasistatė malkinę iš chuliganiškų paskatų jai, nepagrįstai, piktybiškai ir neteisėtai, kad trukdytų jai naudotis bendru įvažiavimu, kad ji negalėtų įvažiuoti į sklypą, pažeisdamas jos teises ir teisėtus interesus. Skundu prašo įpareigoti V. K. netrukdomai jai naudotis įvažiavimu/privažiavimu į sklypą, išardyti malkinę, sudrausminti, jam paskiriant baudą pagal galiojančius LR įstatymus.
Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas K. D. 2014-01-08 nutarimu Nr. 10-12-AT1-37 nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal R. S. 2013-12-23 skundą, kadangi pagal surinktą medžiagą matyti, kad V. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
R. S. 2014-01-21 pateikė skundą dėl Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-08 nutarimo Nr. 10-12-AT1-37, kuriuo prašo panaikinti šį nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėjančiam pareigūnui medžiagą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi juo pažeidžiamos jos nuosavybės teisės naudotis bendru žemės sklypu adresu D. Poškos g. 32, Vilnius, unikalus Nr. 0101-0039-0157, kadastrinis Nr. 0101/0039:157. Minėto žemės sklypo atitinkama dalis asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje priklauso jai, nepaisant to, kad nėra nustatyta pagal LR CK naudojimosi sklypu tvarka tarp bendrasavininkų. Ji nesutinka su nutarimo išvada, kad medžiagos patikrinimo metu negauta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, leidžiančių teigti, jog V. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą ar tikrą teisę, ginčijamą kito asmens. Policija neteisingai vertino materialinės teisės normas, apsiribojo senu VĮ Registrų centro 1996 m. žemės sklypo planu, kurį pateikė V. K., kad neva jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pažymėtas raide B. V. K. nepateikė VĮ Registro centro pažymėjimo, įrodančio, jog ši konkreti žemės sklypo dalis, kurioje jis sukrovė lentas per visą sklypą ir dėl to sudarė jai kliūtį naudotis žemės sklypu, priklauso asmenine nuosavybe vien jam. Šiame 1996 m. plane nėra atvaizduota nelegalių statinių, tuo metu buvo susitarimas tarp bendrasavininkių, ir kiekvienas turėjo įvažiavimą į nurodytas sklypo dalis, pažymėtas raidėmis. V. K. nepateikė jo užsakymu darytų 2009 m. balandžio mėn. geodezinių ir topografinių išmatavimų, atitinkančių šiuo metu realų sklypo vaizdą, iš kurio matyti, kad į žemės sklypo dalis, pažymėtas raidėmis A ir B, patenkama tik per sklypą, pažymėtą raide C. Kad ji netrukdomai galėtų naudotis sklypu, į jį įvažiuoti, statyti garažą ir pan., visi bendrasavininkai, tarp jų V. K. 2009-03-23 pasirašė VAVA teritorijų planavimo ir statybų valstybės priežiūros departamentui sutikimą. Visi laikosi šio susitarimo, tik V. K. piktybiškai, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos sudaro jai įvairias kliūtis naudotis žemės sklypu. Jai priklausanti žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė jau ir taip yra sumažėjusi, kadangi V. K. jį sumažino, pasidarydamas sau platesnį įvažiavimą, lentas padėjo ant jos sklypo dalies, pasistatė nelegalius statinius. Apie sumažėjusią sklypo dalį ji sužinojo, atlikusi geodezinius išmatavimus. V. K., A. S. ir O. Z. ir pareiškėja yra bendrasavininkai, turintys tam tikras sklypo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, jos nėra atskirtos pagal įstatymą, kad priklausytų kiekvienam atskirai ir būtų konkreti kieno nuosavybė šioje žemės sklypo dalyje, todėl jie turi paisyti ir kitų teisėtų interesų, laikytis įstatymų nustatytos tvarkos netrukdomai naudotis žemės sklypu. Policija klaidingai suvokė bendrosios dalinės nuosavybės sampratos esmę, ji turi teisę naudotis sklypu kaip ir visi bendrasavininkai. Policijos pozicija leidžia V. K. ir toliau savivaliauti, naudotis sklypu kaip asmenine nuosavybe, jis jau ne pirmą kartą visais įmanomais būdais užstatinėja jai įvažiavimą į sklypą, ji negali įvažiuoti į savo sklypą, atsivežti malkų, dėl to patiria nepatogumų, neaišku, kiek laiko tos malkos ir lentos bus sudėto, ji įvažiuoti į sklypą nori netrukdomai ir nedelsiant.
Atsiliepimas
Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad jų sprendimas priimtas atlikus medžiagos tyrimą, įvertinus visus surinktus įrodymus, pagrįstas visapusišku, pilnutiniu, ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1-ojo PK VPS PP nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal jos skundą dėl neteisėtų V. K. veiksmų panaikinimo, kadangi nėra objektyviai ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės. Pagal ATPK 188 str., yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t.y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymų nustatyta tvarka ar savavališkai. Pagal CK 137 str. 2 d. ir 3 d. įgyvendindami savo teises asmenys turi laikytis įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių, nepažeisti kitų asmenų teisių arba įstatymų nustatytų teisėtų interesų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiomis priemonėmis, kad be teisinio pagrindo pažeistų kito žmogaus, šiuo atveju jos teises. Nuo tada, kai ji įsigijo nekilnojamą turtą 2008 m., pastoviai vyksta konfliktai. Byloje pateiktas senas žemės sklypo planas, kuriame buvo nustatytos tam tikros dalys ir suprojektuota taip, kad buvo patogu sklypu naudotis. Tačiau tas senas žemės sklypo planas visai neatitinka šios realios situacijos ir nėra prasminga juo remtis, nes jos sklypo dalis pagal Registrų centro išrašą nėra tokia, kokia yra tame sename žemės sklypo plane. Ji net yra susiaurėjusi, apstatyta savavališkais statiniais, ir be to nėra nustatyta sklypo naudojimosi tvarka, kaip nurodyta CK 4.75 str.. Sklypas nėra atidalintas. Todėl bendroji dalis turi būti valdoma ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Jeigu kažkas nesutaria, gali kreiptis į teismą, kad nustatytų tą naudojimosi tvarką. Jei V. K. nepatenkintas naudojimosi tvarka, tegul kreipiasi į teismą, kad galėtų teismas nustatyti tą naudojimosi, disponavimo ir žemės sklypo valdymo tvarką. Jai kaip nuosavybės teisę įgijusiam asmeniui, nereikia teismo sprendimo, kad galėtų ja naudotis. Ji praktiškai negali net įvažiuoti, negali naudotis tuo žemės sklypu, net vaikščioti. Savininkai yra keturi ir yra uždaras kiemas. Pagal Registro centrą žemės sklypo numeris yra vienas visiems keturiems savininkams. Įvažiuoti į tam tikras sklypo dalis yra tik 80 cm. Nežino, kaip ten įmanoma padalinti, jeigu 80 cm du sklypai turi įvažiavimą. V. K. vienintelis iš tų visų bendraturčių jai užstato, sugalvojo padėti lentas išilgai sklypo. Dabar kreipėsi į Statybos inspekciją, kad nugriautų tuos nelegalius statinius. V. K. negali pažeisti jos teisių, negali drausti jai vaikščioti, įvažiuoti. Jai reikia atsivežti malkų, bet išilgai sklypo dalies sukrautos lentos, todėl 2 mėnesius negali to padaryti. Ji jam nesukrauna malkų, kad jis negalėtų įvažiuoti į garažus, arba naudotis sklypu. Jai nurodo piltis malkas į gatvę ir susinešti iš gatvės į sandėliuką. Kiti du savininkai 2009-03-23 parašė sutikimą Statybos inspekcijai, kad sutinka duoti jai įvažiuoti į tą sklypą, kad ji galėtų ten statyti, tvarkytis. ATP protokolo surašymas V. K. gal jį kažkiek sudrausmintų, nes pastoviai vyksta užkasinėjimai, užstatymai. Prašo panaikinti policijos nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl neteisėtų V. K. veiksmų.
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ten susiklasčiusi situacija tęsiasi gana senai. Taip pat ten ne vieną kartą lankėsi apylinkės inspektorius K. D.. Jis tą situaciją žino, tikrinta buvo vietoje, tyrėjas yra patyręs. Mano, kad surinkta medžiaga ir įvertinta situacija buvo tinkamai ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Protokolo surašymas pagal ATPK 188 str., tos situacijos nepagerins ir neišspęs. Jeigu taip klostosi eilę metų, visgi turėtų būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal CK normas. Prašo palikti nutarimą galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja skunde nesutiko ir su administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindu, kad byloje nenustatyta V. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 188 str. įvykio ir sudėties.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.
Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji mano, kad V. K. įgyvendindamas savo kaip žemės sklypo, esančio D. Poškos g. 32, Vilniuje, bendrasavininko teisę naudotis žemės sklypu, pažeidė LR CK 4.75 str.
Iš VĮ Registrų centras pažymos nustatyta, kad žemės sklypo, esančio D. Poškos g. 32, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0039-0157 yra keturi savininkai: R. S. 140/848 sklypo dalies, A. S. 211/848 sklypo dalies, O. Z. – 213/848 sklypo dalies ir V. K. – 284/848 sklypo dalies. (b.l. 17-18) Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimo, teismo sprendimu nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka tarp jo bendrasavininkų.
Pagal pareiškėjos teigimą, 1996 m. buvo nustatytos preliminarios bendraturčių susitarimu sklypo ribos, kurios yra pažymėtos 1996 sudarytame sklypo plane (b.l. 20), tačiau vėliau, t.y 2009 metais jos keitėsi (b.l. 19) Pareiškėja skunde nurodė, jog 1996 m. bendrasavininkių susitarimas, kokia sklypo ploto dalimi naudojasi kiekvienas iš bendrasavininkių, neturi teisinio pagrindo, nes kol žemės sklypo dalys yra neatidalintos, bendra sklypo nuosavybė naudojama bendrai, nepažeidžiant kitų bendrasavininkių interesų.
LR CK 4.81 str. 1 d. numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal to paties straipsnio antrą dalį jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.
Pareiškėja savo skunde nurodė, kad toks susitarimas tarp bendratučių buvo, jis įregistruotas VĮ Registrų centro 1996 plane. Pareiškėjos argumentas, kad policija vadovavosi senu planu, kuriame buvo nužymėtos sklypo ribos, kurių nebėra 2009 plane, nepagrįstas, kadangi naujame UAB „Geoduva“ rengtame plane taip pat punktyrine linija pažymėtos keturios sklypo dalys, panašios apimtimi į sename plane pažymėtas dalis.
Be to, kituose argumentais ji nurodė, kad V. K. sukraudamas lentas ir pasistatęs malkines trukdo jai įvažiuoti į jos sklypo dalį (A), į kurį galima įvažiuoti tik per kitų savininkų sklypų dalis (B ir C), t.y, pripažįsta, kad faktiškai kiekvienas savininkas naudoja pagal susitarimą savo sklypo dalį. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad V. K. malkas ir lentas sukrovė savo naudojamo pagal susitarimą sklypo dalyje.
Iš pareiškėjos argumentų, pateiktų teismo nutarčių akivaizdu, kad tarp sklypo bendratučių vyksta ginčai dėl jų naudojamų sklypų ribų, dėl statinių teisėtumo, dėl to, kokias sklypo ribas pažeidžia tų statinių kraštinės ir pan., t.y, dėl bendra daline nuosavybe priklausančio sklypo naudojimo tvarkos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių.
Bendros dalinės nuosavybės naudojimosi ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka (CK 4,75 str.) Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad žemės sklypas D. Poškos g. 32, Vilniuje, dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, tarp jų pareiškėjai R. S. bei V. K., tarp jų akivaizdžiai kyla nesutarimai dėl šio sklypo atskirų dalių naudojimo tvarkos, šis ginčas tyra civilinio pobūdžio ir administracinėn tvarka nenagrinėtinas. Byloje esant neišspręstam ginčui – nesant nustatytai žemės sklypo valdymo ir naudojimo tvarkai, negali būti daromos išvados dėl LR ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo sudėties., t.y, ar V. K. trukdo R. S. naudotis žemės sklypo jai nuosavybės teise priklausančia dalimi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-08 nutarimo Nr. 10-12-AT1-37 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,
nutarė:
pareiškėjos R. S. skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-08 nutarimą Nr. 10-12-AT1-37 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepakeistą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.