- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- I-7813-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01671-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, jo naudai 10 000 eurų neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2012-04-15 Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) konvojavo jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) areštinę ir atgal. Tarnybos pareigūnai nuolat tyčiodavosi iš nuteistųjų, jiems grasindavo, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, atsisakydavo įjungti šildymą. Sąlygos konvojaus automobiliuose buvo labai blogos. Automobiliai būdavo perpildyti, nebūdavo ventiliacijos, trūkdavo oro, buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas ir nešvara. Konvojaus pareigūnai tyčiodavosi iš konvojuojamųjų, grasindavo, žemindavo juos. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad konvojuojant pareiškėją buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatos. Dėl konvojavimo teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinę depresiją, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl valstybė turi atlyginti patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–12) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad nuteistieji / suimtieji yra konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Visi Tarnybos automobiliai naudojami remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei techninės apžiūros ataskaitomis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visuose automobiliuose yra atlikusi dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus ir nustačiusi, kad automobiliai atitinka teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 146.4 p. reikalavimus. Tarnyba užtikrina Taisyklių 109 p. laikymąsi, t. y. kad transporto priemonėse vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius. Manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos pareigūnų veiksmuose negali būti nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, nes sąlygos konvojaus automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, o tai yra pagrindas atmesti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo T. L. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2012-04-15 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areštinę ir atgal jis buvo konvojuojamas, perpildytose transporto priemonėse, kuriose neužtekdavo sėdimų vietų, nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, trūkdavo oro, buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas ir nešvara, Tarnybos pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo, žemindavo jį.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skundą dėl žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2012-04-15, atlyginimo pareiškėjas padavė 2015-03-12 (b. l. 3). Tarnyba prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Įvertinęs tai, kad dėl dalies skundo reikalavimų pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, pagrindas jį atnaujinti ex officio nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-04-15 iki 2012-03-11, atmestina kaip nepagrįsta.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Duomenys iš pareiškėjo asmens bylos (b. l. 7) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-03-11 iki 2012-04-15 Tarnyba 2012-03-15 konvojavo pareiškėją iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiuoju automobiliu ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. AHG175, 36 sėdimos vietos (b. l. 14–19). Iš viso iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją buvo konvojuoti 33 asmenys.
Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba neužtikrino tinkamų konvojavimo sąlygų, t. y. neužtikrino, kad visi konvojuojamieji turėtų galimybę sėdėti. Pažymėtina, kad konvojuojamų asmenų skaičius 2012-03-15 neviršijo automobilyje ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. AHG175 įrengtų sėdimų vietų skaičiaus.
Taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų) kamerų dirbtinis apšvietimas. Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos matavimo protokolai bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 13, 20) patvirtina, kad transporto priemonė, kurioje buvo konvojuotas pareiškėjas, Taisyklių 146.4 p. reikalavimus atitiko (atitinka).
Teismas taip pat pažymi, kad Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Susipažinęs su Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Tarnybos veiksmai. Kaip nurodyta anksčiau, automobiliai, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka ne tik techninius, bet ir Konvojavimo taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas paneigė objektyviai ir nuodugniai ištyręs Tarnybos pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.