- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- e2-33374-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27109-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. P., A. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų D. P. ir A. P. 341,32 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui D. P. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovei A. P. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas atsakovams D. P. ir A. P.. 2016 m. rugsėjo 11 d. nutraukiant buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, buvo nustatyta, jog nuomojamas butas nuomos sutarties laikotarpiu buvo apgadintas (apgadintas namų turtas, sienos, baldai). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, buvo apdraudusi šį turtą gyventojų turto draudimu pagal su draudėja D. K. sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai 341,32 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudikas, atlyginęs draudėjai padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka. Ieškovė kreipėsi į atsakovus su 2016 m. gruodžio 16 d. laiškais, kartu pateikdama reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokio atsakymo iš atsakovų negavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginė žalą, kurią patyrė ieškovė (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovą. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovė, atlyginusi padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai būtų atlyginė žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 341,32 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (341,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,58 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 341,32 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (341,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (po 7,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (po 1,79 Eur) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.