- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-20-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- O.J., UAB „Saulės kosmetika“
- Ieškovas
- UAB „Aistruolė“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O.J. ir UAB „Saulės kosmetika“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aistruolė“ ieškinį atsakovams O.J., UAB „Saulės kosmetika“ dėl nuomininko teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį perdavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aistruolė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad sudarydamas sutartį nuomotojas O.J. pažeidė ieškovo teises ir interesus, bei perduoti ieškovui visas nuomininko teises ir pareigas pagal su atsakovų O.J. ir UAB „Saulės kosmetika“ sudarytą nuomos sutartį.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovo iškeldinimu iš ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat kitus veiksmus, kuriais būtų trukdoma ieškovo UAB „Aistruolė“ veikla ginčo patalpoje, sudaromos bet kokios kliūtys tokiai veiklai, taip pat bet kokius atsakovų O.J. ir UAB „Saulės kosmetika“ veiksmus, kylančius iš 2010-07-01 nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies.
Teismas iki sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovų O.J. ir UAB „Saulės kosmetika“ visas teises ir pareigas pagal 2010-07-01 sudarytą ir įregistruotą nuomos sutartį dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)nuomos; uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ieškovo įprastinės komercinės veiklos, įskaitant iškeldinimą.
Teismas taip pat nusprendė padaryti įrašą VĮ Registrų centre apie negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių O.J. perleidimo ir bet kokių suvaržymų draudimą, įpareigoti ieškovą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti atsakovui O.J. nuomos mokestį už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis, bei įpareigoti ieškovą iki 2010-08-02 įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 9097,38 Lt sumą galimiems atsakovo UAB „Saulės kosmetika“ nuostoliams atlyginti dėl nuomos sutarties sustabdymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas O.J. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį panaikinti.
ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl teisinių santykių modifikavimo, t.y. nuomininko teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo ieškovui, o tai, remiantis teismų praktika, leidžia daryti išvadą, jog ieškovui teisės ir pareigos būtų perkeltos teismo sprendimu, todėl ieškovo reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis;dėl teisių ir pareigų pagal sutartį sustabdymo apeliantas nurodo, jog ieškovas prašo teismo perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sutartį. Vadinasi, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pobūdį, jau vien ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimas reikštų nuomininko teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimą ieškovui, t.y. tokio pobūdžio sprendimui nėra taikomas priverstinis vykdymas, o tai reiškia, kad laikinosiomis priemonėmis nėra ką užtikrinti. Taigi tolesnis sutarties vykdymas neturi ir negali turėti įtakos ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo galimumui, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti sutarties vykdymo;dėl draudimo atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ieškovo įprastinės komercinės veiklos, apeliantas pabrėžia, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepriklauso ir negali priklausyti nuo jokių atsakovų veiksmų ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų ieškovui vykdyti komercinės veiklos. Apelianto nuomone, šis draudimas atsakovams pritaikytas nesant jokios grėsmės, kad dėl atsakovų veiksmų ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas. Tai reiškia, jog teismas CPK 144 str. 1 d. reikalavimą;dėl įrašo VĮ Registrų centras padarymo nurodo, jog teismas nenurodė, kodėl laikytina, jog nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali tapti apsunkintas arba neįmanomas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad net jei atsakovas ir perleistų nuosavybės teises į patalpas ar sudarytų kitus sandorius, pastarieji negalėtų sąlygoti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo. Nurodo, jog sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centras, o tai reiškia, kad net jei atsakovas ir perleistų nuosavybės teises į patalpas tretiesiems asmenims, sutartis, iš kurios kylančias nuomininko teises ir pareigas siekia perimti ieškovas, liktų galioti naujajam patalpų savininkui. Todėl net ir ieškovui perleidus nuosavybės teises į patalpas tretiesiems asmenims, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jo vykdymui negalėtų kilti jokia grėsmė;nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, ieškovas prašo perduoti jam visas nuomininko teises ir pareigas pagal sutartį, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę iš esmės grindžia ieškovo galimai patirtina finansinė žala tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas pažymi, kad net jei ieškovas iš tiesų galimai patirtų nuostolių dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, jis galėtų jas prisiteisti pareikšdamas teisme ieškinį dėl nuostolių priteisimo, o tai neturi nieko bendro su ieškinyje pareikštu reikalavimu perkelti nuomininko teises ir pareigas pagal sutartį. Taigi atsakovo nuomone, akivaizdu, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia ne užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau užsitikrinti galimybę bylos nagrinėjimo metu vykdyti veiklą patalpose, kai nuomos sutartis su pačiu ieškovu yra pasibaigusi, bei siekia išvengti nuostolių, kas visiškai nėra susiję su ieškovo reikalavimu, pareiktų ieškinyje;skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia atsakovo interesus. Teigia, jog ekonomiškumo principo pažeidimas konstatuotinas jau vien todėl, kad teismas apskritai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškovui palankaus teismo sprendimas nereikalauja vykdymo. Tai reiškia, jog joks ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimas yra nereikalingas. Antra, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neturi galimybių parduoti ar kitaip perleisti patalpų, o tai susiję su galimybių bylos nagrinėjimo metu gauti pajamų, jas investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą, verslą ar kt. Praradimu. Trečia, dėl pritaikytų priemonių atsakovas gali neišsaugoti naujai sukurtų verslo santykių su nauju verslo partneriu UAB „Saulės kosmetika“, kuris dėl negalėjimo bylos nagrinėjimo metu naudotis sutarties pagrindu įgytomis teisėmis, net ir priėmus teismui atsakovui palankų sprendimą, jau gali būti praradęs suinteresuotumą toliau bendradarbiauti su atsakovu, kas sąlygotų atsakovui pajamų praradimą;nutartis neatitinka procesinių reikalavimų – prašymas išnagrinėtas skubos tvarka. Apelianto nuomone, teismas, išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui ir skundžiamoje nutartyje nenurodęs jokių skubaus nagrinėjimo motyvų, priėmė neteisėtą nutartį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saulės kosmetika“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį panaikinti.
ieškovas nepatiekė jokių įrodymų, galinčių duoti pagrindą teigti, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, apeliantas pastebi, jog ieškovas nėra 2010-07-01 nuomos sutarties šalis, o ši sutartis nėra ginčijama ieškovo ieškinyje. Teismas uždraudė vykdyti visus įsipareigojimus pagal šią sutartį su ja net nesusipažinęs ir neišsiaiškinęs, kokias teises ir pareigas kiekviena iš šalių turi pagal šią sutartį;pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams. Teismui sustabdžius teisių ir pareigų vykdymą pagal tarp atsakovų sutarytą sutartį buvo suvaržytos jų galimybės naudotis savo civilinėmis teisėmis ir įgyvendinti savo civilinį veiksnumą. Taigi ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovų teises labiau negu reikia pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų. Be to, draudimas atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ieškovo įprastinės komercinės veiklos, įskaitant iškeldinimą nepagrįstai ir neadekvačiai suvaržo atsakovų teises ginti savo pažeistas teises, o ypač atsakovo O.J. teisę į nuosavybę;ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuo pasireiškia reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Teigia, jog ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovų nemokumą. Vadinasi, nėra jokių pagrįstų abejonių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Juo labiau, kad vienas iš atsakovų yra fizinis asmuo, kuriam priklauso patalpos;teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės trukdo atsakovui UAB „Saulės kosmetika“ vykdyti ir plėsti savo veiklą, užsiimti ūkine veikla patalpose ir taip daro žalą negautų pajamų pavidalu. Nurodo, jog draudimas atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ieškovo įprastinės komercinės veiklos, įskaitant iškeldinimą nepagrįstai ir neadekvačiai suvaržo atsakovų teises ginti savo pažeistas teises ir dar labiau didina žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo O.J. atskirąjį skundą ieškovas UAB „Aistruolė“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. palikti nepakeistą, o atsakovo O.J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog byloje keliamas klausimas ne tik dėl nuomininko teisių pagal atsakovų sudarytą nuomos sutartį perkėlimo ieškovui, bet ir dėl pripažinimo, kad sudarydamas tokią sutartį atsakovas O.J. pažeidė ieškovo teises ir interesus, t.y. pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Nurodo, jog nepratęsus sutarties naujam terminui ieškovas turėtų atlaisvinti patalpas ir nutraukti jose vykdomą veiklą, kas neabejotinai dar labiau pažeistų jo interesus, padarytų ieškovui dar didesnę turtinę žalą, kurią tokiu atveju būtų galima įvertinti pinigais. Siekiant užtikrnti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą kuo mažesnėmis sąnaudomis bei tuo pačiu užkirsti kelią žalos atsiradimui ir buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nuomone, tokiu atveju akivaizdu, kad šioje byloje negalima kalbėti apie teisinių santykių modifikavimą.
Ieškovas pažymi, kad nesustabdžius atsakovų teisių ir pareigų pagal 2010-07-01 nuomos sutartį vykdymo, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai pasinaudotų galimybe nutraukti ginčo sutartį arba joje pakeistų nuomininką, ar atliktų kitus veiksmus, pakeičiančius ginčo sutarties šalių teisių ir pareigų apimtį. Tokiu atveju nutraukus sutartį neliktų ginčo objekto, o ją pakeitus – ieškovas būtų priverstas reikšti naujus reikalavimus, keisti bylos šalis. Nurodo, jog atsakovui O.J. perleidus nuosavybės teises į ginčo patalpą kitam asmeniui, ieškovui iškiltų poreikis pastarąjį įtraukti į bylos nagrinėjimą. Be to, tokiu atveju taptų netikslingomis kitos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi draudimai atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su ieškovo komercinės veiklos trukdymu ir jo iškeldinimu, galėtų būti be trukdžių atlikti nepaisant nutarties, kuri nukreipta tik į atsakovus, o ne į kitus asmenis, galiojimo.
Ieškovas pabrėžia, jog nutartimi teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ginčo patalpoje ieškovo įprastinės komercinės veiklos, įskaitant iškeldinimą. Nors atsakovas teigia, jog tokiai laikinajai apsaugos priemonei pagrindo nėra, tačiau tokius argumentus paneigia ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovai ne kartą ragino atlaisvinti ginčo patalpą, todėl ieškovas turėjo pagrįstų abejonių, ar jie nesiims kokių konkrečių veiksmų ieškovo iškeldinimui ar veiklos apribojimui.
Dėl ekonomiškumo principo ieškovas nurodo, jog teismas įpareigojo jį ne tik mokėti nuomos mokestį patalpos savininkui O.J., bet ir įmokėti pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą, siekiant užtikrinti galimų kito atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Gerbdamas teismo sprendimą ir atsakovus, ieškovas pabrėžia, kad šiuos įsipareigojimus vykdo tinkamai – nuomos mokestis mokamas, depozitas sumokėtas.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymi, kad kiti atsakovo O.J. nurodyti argumentai (verslo santykių su kitu atsakovu išsaugojimas, investavimo galimybės) negali būti pagrindu pažeisti ieškovo teises ir interesus, t.y. jo pirmenybę atnaujinti nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo O.J. atskirąjį skundą atsakovas UAB „Saulės kosmetika“ sutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo atsakovo O.J. atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-10 nutartį.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Saulės kosmetika“ atskirąjį skundą atsakovas O.J. sutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo atsakovo UAB „Saulės kosmetika“ ir atsakovo O.J. atskiruosius skundus patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-10 nutartį.
Teigia, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų ar neveikimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Nurodo, jog ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl teisinių santykių modifikavimo, t.y. nuomininko teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo ieškovui, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovui teisės ir pareigos būtų perkeltos teismo sprendimu, todėl ieškovo reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, teismas nenurodė, kodėl nesustabdžius sutarties vykdymo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Be to, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su ieškovo ieškinyje pareikštu reikalavimu. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neturi galimybių parduoti ar kitaip perleisti patalpų, o tai susiję su galimybių bylos nagrinėjimo metu gauti pajamų, jas investuoti praradimu. Atsakovas taip pat gali neišsaugoti naujai sukurtų verslo santykių su nauju verslo partneriu UAB „Saulės kosmetika“, kuris dėl negalėjimo bylos nagrinėjimo metu naudotis sutarties pagrindu įgytomis teisėmis, net ir priėmus teismui atsakovui palankų sprendimą, jau gali būti praradęs suinteresuotumą toliau bendradarbiauti su atsakovu, kas sąlygotų atsakovui pajamų praradimą;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Saulės kosmetika“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Aistruolė“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Saulės kosmetika“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog byloje keliamas klausimas ne tik dėl nuomininko teisių pagal atsakovų sudarytą nuomos sutartį perkėlimo ieškovui, bet ir dėl pripažinimo, kad sudarydamas tokią sutartį atsakovas O.J. pažeidė ieškovo teises ir interesus, t.y. pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Nurodo, jog nepratęsus sutarties naujam terminui ieškovas turėtų atlaisvinti patalpas ir nutraukti jose vykdomą veiklą, kas neabejotinai dar labiau pažeistų jo interesus, padarytų ieškovui dar didesnę turtinę žalą, kurią tokiu atveju būtų galima įvertinti pinigais. Siekiant užtikrnti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą kuo mažesnėmis sąnaudomis bei tuo pačiu užkirsti kelią žalos atsiradimui ir buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nuomone, tokiu atveju akivaizdu, kad šioje byloje negalima kalbėti apie teisinių santykių modifikavimą.
Ieškovas pažymi, kad nesustabdžius atsakovų teisių ir pareigų pagal 2010-07-01 nuomos sutartį vykdymo, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai pasinaudotų galimybe nutraukti ginčo sutartį arba joje pakeistų nuomininką, ar atliktų kitus veiksmus, pakeičiančius ginčo sutarties šalių teisių ir pareigų apimtį. Tokiu atveju nutraukus sutartį neliktų ginčo objekto, o ją pakeitus – ieškovas būtų priverstas reikšti naujus reikalavimus, keisti bylos šalis.
Ieškovas pabrėžia, jog nutartimi teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai uždraudė atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ginčo patalpoje ieškovo įprastinės komercinės veiklos, įskaitant iškeldinimą. Nors atsakovas teigia, jog tokiai laikinajai apsaugos priemonei pagrindo nėra, tačiau tokius argumentus paneigia ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovai ne kartą ragino atlaisvinti ginčo patalpą, todėl ieškovas turėjo pagrįstų abejonių, ar jie nesiims kokių konkrečių veiksmų ieškovo iškeldinimui ar veiklos apribojimui.
Dėl ekonomiškumo principo ieškovas nurodo, jog teismas įpareigojo jį ne tik mokėti nuomos mokestį patalpos savininkui O.J., bet ir įmokėti pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą, siekiant užtikrinti galimų kito atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Gerbdamas teismo sprendimą ir atsakovus, ieškovas pabrėžia, kad šiuos įsipareigojimus vykdo tinkamai – nuomos mokestis mokamas, depozitas sumokėtas.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymi, kad kiti atsakovo O.J. nurodyti argumentai (verslo santykių su kitu atsakovu išsaugojimas, investavimo galimybės) negali būti pagrindu pažeisti ieškovo teises ir interesus, t.y. jo pirmenybę atnaujinti nuomos sutartį. Ieškovas nurodo, jog atsakovas UAB „Saulės kosmetika“ yra visiškai neseniai įkurta įmonė, apie kurios finansinį pajėgumą yra ypač sunku spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; L. R. Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinoųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, jeigu esama prielaidų manyti, kad tokių priemonių nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps iš viso nebegalimas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - atsakovui nepalankaus sprendimo įgyvendinimo užtikrinimas apribojant atsakovo veiksmų laisvę ginčo objekto ar ieškovui priklausančio turto ar turtinių teisių, į kuriuos gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas, atžvilgiu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas UAB „Aistruolė“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas O.J. sudarydamas su atsakovu UAB „Saulės kosmetika“ 2010-07-01 nuomos sutartį dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažeidė ieškovo teises ir interesus, bei perduoti ieškovui visas nuomininko teises ir pareigas pagal atsakovų O.J. ir UAB „Saulės kosmetika“ 2010-07-01 sudarytą nuomos sutartį (b.l. 1-5). 2005-07-01 tarp ieškovo UAB „Aistruolė“ ir atsakovo O.J. buvo sudaryta negyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, 2010-07-01 atsakovas O.J. sudarė naują nuomos sutartį su atsakovu UAB „Saulės kosmetika“.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas dėl sutartinių teisinių santykių pakeitimo, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, tad sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai, pagalba (Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-07-08 nutartis c.b. Nr. 2-886/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo teismo perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pobūdį, ieškovui palankus teismo sprendimas reikštų nuomininko teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimą ieškovui, t.y. tokio pobūdžio sprendimui nėra taikomas priverstinis vykdymas. Taigi darytina išvada, jog tolesnis 2010-07-01 Nuomos sutarties vykdymas negali turėti jokios įtakos ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo galimumui, todėl nebuvo jokio pagrindo sustabdyti 2010-07-01 Sutarties vykdymą ir uždrausti atlikti bet kokius veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie neleistų vykdyti ieškovo įprastinės komercinės veiklos.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir kitą laikinąją apsaugos priemonę, t.y. padarė įrašą VĮ Registrų centre apie negyvenamųjų patalpų, priklausančių O.J. perleidimo ir bet kokių suvaržymų draudimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto O.J. skundo argumentu, jog net jei atsakovas ir perleistų nuosavybės teises į patalpas ar sudarytų kitus sandorius, pastarieji negalėtų sąlygoti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo. Patalpų nuomos sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centras, o tai reiškia, kad net jei atsakovas ir perleistų nuosavybės teises į patalpas tretiesiems asmenims, sutartis, iš kurios kylančias nuomininko teises ir pareigas siekia perimti ieškovas, liktų galioti naujajam patalpų savininkui. Taigi ieškovui perleidus nuosavybės teises į patalpas tretiesiems asmenims, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jo vykdymui negalėtų kilti jokia grėsmė;
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė tam nesant pagrindo, t.y. nebuvo jokios grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Apeliantai taip pat teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas faktiškai paralyžiuoja atsakovų ūkinę - komercinę veiklą.
Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo O.J. argumentu, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neturi galimybių parduoti ar kitaip perleisti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o tai susiję su galimybių bylos nagrinėjimo metu gauti pajamų, praradimu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, uždraudimas atsakovams imtis bet kokių veiksmų vykdant tarp jų sudarytą nuomos sutartį, vertintinas kaip atsakovų teisių ribojimas daugiau, negu apima pareikšti reikalavimai: ieškovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodo, kad tokia priemonė buvo būtina, siekiant išvengti žalos ieškovui padarymo bei jos padidėjimo. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat trukdo ir atsakovui UAB „Saulės kosmetika“ vykdyti ir plėsti savo veiklą, užsiimti ūkine veikla patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir taip daro žalą atsakovui negautų pajamų (bet ne mokėtino nuomos mokesčio dydžio) pavidalu. Esant situacijai, kai kyla ginčas dėl teisės naudotis komercinės paskirties patalpomis, nuostolių gali patirti tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl šiuos argumentu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti grindžiamas.
Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės neįvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdžio bei taikomų priemonių adekvatumo ieškiniu siekiamiems tikslams, nepagrįstai suvaržė atsakovų teises.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantas O.Janavičius grindžia dar ir tuo, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą.
CPK148 str. 1 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK148 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas CPK 148 str. 1 d., 153 str. 2 d. nuostatas yra konstatavęs, kad realiai dėl labai trumpų terminų (3 dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan., o kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, pagrindinis informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti taikyti galimų nuostolių užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Nepranešimas atsakovams priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK329 str. 1 d., 338 str.).
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Aistruolė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Tenkinus atsakovų atskiruosius skundus, iš ieškovo UAB „Aistruolė“ priteistina 15,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB “Aistruolė” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB “Aistruolė” 15 (penkiolika) litų ir 70 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).