Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, susipažinęs su K. V. pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-02-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas K. V. pareiškimas suinteresuotam asmeniui – Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinio nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškimu prašoma nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį yra įgijęs nuosavybės teisę į dalį sandėlio pastato (duomenys neskelbtini) – pareiškimą prašoma nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 4 knygos 5 skyriaus 3-ojo skirsnio („Įgyjamoji senatis“) taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog pateiktas K. V. procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos CK 4.68 ir 4.69 str.str. reikalavimų ir negali būti sprendžiamas pagal CK 5-ojo skyriaus 3-ojo skirsnio taisykles. Iš pareiškimo turinio nėra visiškai aiškus statinio, į kurio dalį siekiama įgyti ir išviešinti nuosavybės teisę, teisėtumo klausimas, todėl teismas aptars abu (tiek teisėtos statybos, tiek neteisėtos) atvejus.

I. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų (oficialiai neskyrus tam reikiamo žemės sklypo, neparengus ir nesuderinus techninio projekto, negavus atitinkamo leidimo statybai ir kt., – savavališka statyba), toks daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu, nepriklausomai nuo tokios teisės įgijimo būdo (sandoris, įgyjamoji senatis ar kt.). Teismas tokiu atveju negali nustatyti nei nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (tiek faktiniam statytojui, tiek galimam jo teisių perėmėjui), nei juridinę reikšmę turintį faktą, jog toks daiktas valdomas (ar statytojo, ar jo teisių perėmėjo) nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. 5 p.), kadangi savavališka statyba pažeidžiamas CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, jog nekilnojamas daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, - šiuo atveju nėra sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2001-12-04 konsultacija teismams Nr. A3-5). Tokiu atveju statytojas ar jo teisių perėmėjas gali ir turi (kaip šiuo atveju pareiškėjas) kreiptis dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo į institucijas, kurios įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos spręsti statinių projektų derinimo, leidimų statyti išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus, šių institucijų veiksmus (sprendimus) statytojas (jo teisių perėmėjas) turi teisę skųsti tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tiek po to ir teisme (žr.-ta pati konsultacija).

II. Jeigu asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, teisėtai pastatęs pastatą, bet neįregistravęs jo ir savo nuosavybės teisės į jį, atitinkamai miršta ar yra likviduojamas (reorganizuojamas), pastato ir nuosavybės teisės į jį registraciją administracine tvarka turi teisę atlikti jo (statytojo) atitinkamai įpėdiniai ar teisių perėmėjai (kad ir pareiškėjas). Tačiau šiuo atveju įpėdinis ar atitinkamai teisių perėmėjas be kt. dokumentų Nekilnojamo turto registro tvarkytojui privalo pateikti leidimą statybai bei įrodymus, patvirtinančius, jog nėra nukrypta nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų (LAT 2002-02-08 konsultacija teismams Nr. A3-6). Sprendžiant iš pareiškimo turinio, pareiškėjas tokio leidimo ir kt. paminėtų dokumentų neturi, - tai patvirtina ir prie pareiškimo pridėto VĮ Registrų centras Marijampolės filialo 2009-06-12 sprendimo Nr. (3390)S-2777 informacija, jog šios institucijos 2009-06-11 sprendimu Nr. (2070/09)S-2754 buvo atsisakyta įrašyti pastato kadastro duomenis į nekilnojamo turto kadastrą, - įregistruoti patį nekilnojamą daiktą.

III. Jeigu faktinis statytojas ar jo teisių perėmėjas jau buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą vienu iš CK 4.47 str. numatytų būdų (pvz.,-sukuriant teisėtos statybos būdu), išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t.y. neteisminiu, būdu negalima gauti nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, jo įpėdinis ar teisių perėmėjas (šiuo atveju kad ir pareiškėjas) turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo CPK V dalies XXVI skyriaus tvarka (CPK 444 str. 1 d. 5 p.). Būtina pažymėti, jog ši subjektyvinė procesinė teisė įpėdiniui, teisių perėmėjui, atsiranda tik tuomet, kai jis kartu įrodo, jog statyba buvo teisėta (žr. aukščiau), - LAT 2002-03-14 konsultacija teismams Nr. A3-5).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., taip pat CK 4.68 ir 4.69 str.str., teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2011-02-01 gautą Nr. 60-67 K. V. pareiškimą, kadangi jis nenagrinėtinas teisme.

Pareiškimą su visais priedais grąžinti pareiškėjui K. V. .

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.