Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Benefaktor“ atstovams V. S. ir advokatui Stanislovui Liutkevičiui,

atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Mindaugui Šimoniui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekostruktūra“ atstovei Onai Samuchovienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Informacijos analizės asociacijos atstovui Donatui Jančarui,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovei Kristinai Baltrušaitienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Svaigedui Stoškui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Vytautui Antanui Januškai,

trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos Batniavos bendruomenės atstovui Juozui Eidukevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Batniavos seniūnijos atstovui seniūnui Šarūnui Pikeliui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovui Gintarui Stauskiui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Benefaktor“ skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekostruktūra“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, asociacija Batniavos bendruomenė, Informacijos analizės asociacija, Batniavos seniūnija, Kulautuvos seniūnija, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Benefaktor“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB ,,Benefaktor“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, perduoti UAB ,,Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vieta ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimais.

Pareiškėja UAB „Benefaktor“ skunde ir pareiškėjos atstovai V. S. bei advokatas Stanislovas Liutkevičius teismo posėdžio metu dėl skundžiamo sprendimo 1.1. punkto nurodė, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė pačios deklaruoto ūkinės veiklos subjekto ir visuomenės intereso derinimo principo, neatsižvelgė į pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos teigiamus ekonominius ir socialinius rezultatus bei aplinkosauginių ir kitų visuomenės interesų užtikrinimą. Atsakovė neįvertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pritarimų planuojamai ūkinei veiklai, ignoravo Lietuvos geologijos tarnybos poziciją dėl naudingųjų išteklių išgavimo svarbos valstybei, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nesivadovavo viešojo administravimo principais, iš kurių vienas esminių – objektyvumo principas. Skundžiamo sprendimo neobjektyvumą pagrindžia vien tai, jog sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į neigiamas išvadas pateikusių – planuojamai ūkinei veiklai nepritarusių – institucijų išvadas, tuo tarpu aukščiau nurodytų institucijų, kurios išreiškė pritarimą PAV programai, pozicija ir argumentai skundžiamame sprendime net nėra paminėti, tuo labiau įvertinti. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas aiškiai atriboja du etapus – poveikio aplinkai vertinimo programos ruošimą bei jos derinimą su PAV programos vertinimo subjektais bei PAV ataskaitos ruošimą bei jos derinimą su įstatyme numatytais subjektais. Tik užbaigus PAV programos ruošimo bei derinimo etapą, pereinama prie PAV ataskaitos ruošimo bei derinimo etapo. Atsakovė skundžiamame sprendime (jo motyvuose) sutapatino šiuos du skirtingus PAV procedūrų dokumentus – PAV programą ir PAV ataskaitą. Kauno rajono savivaldybės taryba PAV programą vertino iš esmės kaip PAV ataskaitą, nors PAV programa – tik būsimos planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos projekcija ir gairės. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 6.1. - 6.5. punktuose nustatyta, kad PAV programa rengiama, siekiant nustatyti PAV ataskaitos turinį ir apimtį bei joje nagrinėtinus klausimus; užtikrinti, kad PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje; skatinti neigiamo poveikio prevencijos ir sumažinimo priemonių bei alternatyvių priemonių planavimą ir svarstymą ankstyvojo veiklos planavimo metu; numatyti, kokie metodai bus taikomi planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkai prognozuoti, jo svarbai nustatyti ir įvertinti; palengvinti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) tolesnes planavimo (projektavimo) procedūras, užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų dalyvavimą ir jų išvadų pateikimą laiku. Aukščiau nurodytos teisės normos dispozicija aiškiai parodo, kad PAV programa – tik parengiamasis dokumentas. PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Tuo tarpu šio ginčo atveju nebuvo ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios jau PAV programos stadijoje leistų suponuoti planuojamos ūkinės veiklos negalimumą. Priešingai, kaip jau minėta aukščiau, Lietuvos geologijos tarnyba aprobavo ir patvirtino (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius ir įrašė juos į Lietuvos žemės gelmių registrą, PAV programai pritarė už saugomas teritorijas atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, už visuomenės sveikatą atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, neprieštaravo Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnyba. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Kauno rajono savivaldybės taryba nepritarti planuojamai ūkinei veiklai PAV programos tvirtinimo stadijoje neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, tik PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta visa kita informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Skundžiamas sprendimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo, tačiau ir proporcingumo principui, reiškiančiam, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Dėl skundžiamo sprendimo 1.2 punkto nurodė, kad atsakovė neatsižvelgė ir net nepasisakė dėl principų, įtvirtintų Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, atsakovė taip pat akivaizdžiai ignoravo Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą konstitucinį imperatyvą, jog valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, nesilaikė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 38 punktą. Dėl skundžiamo sprendimo 1.3 punkto nurodė, kad nurodytas motyvas yra deklaratyvus ir klaidinantis. Vadovaujantis atsakovės logika, bet koks gamtos išteklių naudojimas ar išgavimas turėtų būti laikomas prieštaraujančiu ,,žaliajam kursui“ ir gamtą tausojančios politikos principams, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta. Kauno rajono savivaldybės taryba, siekdama pateisinti nepagrįstą nepritarimą pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas cituoja selektyviai, gamtos išteklių naudojimą sieja išimtinai su negatyviomis pasekmėmis aplinkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia ne uždrausti gamtos išteklių naudojimą, bet užtikrinti tvarumą ir atsakingą jų naudojimą, naujų verslų skatinimą bei jo reguliavimo supaprastinimą. Kauno rajono savivaldybės tarybos motyvas, nurodytas skundžiamo sprendimo 1.4 punkte, deklaratyvus, neparemtas konkrečiais skaičiavimais ar bent pamatuojamais kriterijais, į kuriuos pareiškėja galėtų motyvuotai atsakyti. Be to, tokie atsakovės motyvai nesiderina su darnaus vystymosi ideologijos koncepcija, kadangi aplinkosauginis tikslas yra supriešinamas su ekonominiu ir socialiniu tikslais. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje gamtos išteklių naudojimas jokiais būdais nėra draudžiamas (tai prieštarautų darnaus vystymosi tikslams), o siejamas su efektyvesniu ir taupesniu jų naudojimu. Darnaus vystymosi ideologija siekiama užtikrinti ne tik švarią ir sveiką aplinką, tačiau efektyvų gamtos išteklių naudojimą ir visuotinę ekonominę visuomenės gerovę. Skundžiamo sprendimo 1.5 punkte nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano l-ojo pakeitimo numatytų sprendinių, tačiau nėra aišku ir suprantama, kokiems būtent sprendiniams planuojama veikla neatitinka. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo dokumento vien tekstinė dalis sudaro net 102 puslapius, tuo tarpu skundžiamame sprendime nėra detalizuoti neatitikimai konkretiems sprendiniams. Nedetalizavus, kokiems konkrečiai galiojančio bendrojo plano sprendiniams prieštarauja paruošta PAV programa, šios skundžiamo sprendimo dalies motyvai laikytini deklaratyviais. Skundžiamo sprendimo tiek 1.5, tiek ir kituose punktuose nurodyti motyvai akivaizdžiai nesiderina su teisės aktais ir aukščiau nurodyta teismų suformuota jurisprudencija, jie nėra grindžiami konkrečiais, objektyviais duomenimis ir faktais. Skundžiamame sprendime pateikiami Kauno rajono savivaldybės tarybos motyvai – deklaratyvūs ir neteisiniai. Skundžiamo sprendimo 1.6 punkte nurodyti motyvai yra abstraktūs, nekonkretūs, paremti prielaidomis, todėl neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų bei gero administravimo principų. PAV programoje atskirame skirsnyje išnagrinėtas PŪV poveikis rekreacinėms teritorijoms, įskaitant Kulautuvos miestelį. Iš PAV programoje patalpintų fotonuotraukų (žr. PAV Programos 22-23 psl. 10-11 pav.) akivaizdu, jog visiškai šalia šio kurortinio miestelio buvo eksploatuojamas Kulautuvos karjeras, kuris šiuo metu paverstas vandens telkiniu bei tapęs itin pamėgta vietos gyventojų ir svečių vieta, kurioje maudomasi, veikia vandens sporto pramogos, karjeras pritaikytas poilsiui (įrengtas paplūdimys, aptarnaujantys pastatai, automobilių stovėjimo aikštelė bei kiti priklausiniai). Aplink išeksploatuotą karjerą intensyviai kuriasi naujakuriai – sklypai aplink karjerą intensyviai užstatomi mažaaukščiais individualiais namais, didelė žemės kaina (žr. Programos 22 psl.). Panašius planus, išeksploatavus karjerą (jo dalį), privačiomis lėšomis planuoja įgyvendinti ir UAB ,,Benefaktor“ (žr. PAV Programos 23-24 psl., 13 pav.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) susideda iš 17 punktų (neskaitant papunkčių). Konkrečius teisės aktus, įtvirtinančius Aprašo 7.9, 7.11, 8.1-8.3, 8.5, 8.6 papunkčiuose, 10 ir 12 punktuose, 14.3, 15.2 ir 15.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoji institucija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (Aprašo 3 punktas), su šiuo Aprašu, jo įgyvendinimu, jame numatytais reikalavimais ir pan. yra susiję dar 22 teisės aktai. Tuo tarpu skundžiamo sprendimo 1.6. punkte nėra nurodyta nė viena konkreti teisės norma ar kurorto teritorijai būtinas reikalavimas, kurie galėtų būti pažeisti ar neįgyvendinti, jeigu būtų vykdoma planuojama ūkinė veikla (duomenys neskelbtini). Be to, visiškai neužsiminta apie jau įgyvendintus rekreacinius planus šalia (duomenys neskelbtini), nors jie pateiktoje Programoje, kaip nurodyta aukščiau, buvo aptarti. Dėl skundžiamame sprendime 1.7. punkte nurodyto motyvo, pareiškėja dar kartą pažymi, kad planuojamos ūkinės veiklos PAV programa rengiama siekiant nustatyti PAV ataskaitos turinį ir apimtį bei joje nagrinėjamus klausimus, ja siekiama užtikrinti, kad PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. PAV programoje negalima numatyti ir įvertinti suminį neigiamą poveikį, nurodyti konkrečias neigiamą poveikį mažinančias priemones, nes tam yra skirtas kitas dokumentas, kuriam keliami kiti teisės aktų reikalavimai – PAV ataskaita, kuri ruošiama vėlesniame etape, patvirtinus PAV programą. Atitinkamai PAV programoje (17 psl.) nurodyta, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą (su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu), bus nagrinėjamas galimas poveikis gamtinei aplinkai (fizinei ir gyvajai gamtai), socialinei-ekonominei aplinkai, visuomenės sveikatai. Bus įvertintas atliekų susidarymas, potencialios ekstremalios situacijos bei jų valdymas. Atliekant PAV, bus vertinami galimi reikšmingi poveikiai: tiesioginiai ir netiesioginiai, suminiai, besikaupiantys (kumuliaciniai), teigiami ir neigiami, trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai - statybos ir veiklos naudojimo metu. Poveikiai bus įvertinami kiekybiškai (oro kokybei, akustiniam klimatui), mišriu būdu, o kurių kiekybiškai įvertinti neįmanoma – kokybiškai. Atlikus PAV, bus numatytas monitoringo planas. Galiausiai PAV programoje numatyta, kad bus atliekamas suminio poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas su vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta, ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose, tiesiogiai besiribojančiose arba esančiose netoli planuojamos ūkinės veiklos vietos. Jau ne kartą minėta, jog klausimai, kurie yra keliami Skundžiamame sprendime, bus nagrinėjami sekančiame etape – rengiant PAV ataskaitą. Tai atsispindi siūlomame PAV ataskaitos turinyje (žr. PAV programos 48 psl.). Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Kauno rajono savivaldybės taryba nepagrįstai sprendžia apie didelės apimties ir intensyvų planuojamos ūkinės veiklos poveikį iš jai pateiktos PAV programos, nes į jos keliamus nuogąstavimus bus atsakoma sekančiame dokumentų ruošimo etape. Dėl skundžiamame sprendime 1.8. punkte ir 1.9. punkte nurodytų motyvų, Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. Išvadoje ,,Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“ nurodė pastabas, kurios yra analogiškos aukščiau pateiktiems skundžiamo sprendimo 1.8. ir 1.9. punktuose nurodytiems motyvams. PAV programos rengėjas UAB ,,Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. 21-213 ,,Dėl atsakymų į pateiktą PAV programos nederinimą ir išdėstytų PŪV PAV pastabas“ nurodė ir paaiškino, kad atsižvelgiant į šią pastabą, PAV programoje akcentuojama, kad poveikis kraštovaizdžiui būtų detaliai vertinamas ir nustatomas tik PAV ataskaitoje, įvertinus ne tik kraštovaizdžio pobūdį, gamtinio karkaso aspektus, tačiau ir kitus pamatinius kraštovaizdžio aspektus. PAV programos rengėjas UAB ,,Ekostruktūra“ aukščiau nurodytame rašte pabrėžė, kad PAV programa skirta tik numatyti, kas bus detaliai nagrinėjama PAV ataskaitoje. Jei PAV ataskaitoje būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad gali būti taikomos poveikio aplinkai mažinimo ar kompensavimo priemonės. PAV programos rengėjas UAB ,,Ekostruktūra“ nurodytame rašte taip pat paaiškino, kad žemės gelmių ištekliai yra 2 metrų gylyje, todėl naudingas sluoksnis neturi I-ios pakopos, o ištekliai bus išgaunami iš karto, vykdant gavybą II-a pakopa, tiesiai iš vandens. Tai reiškia, kad pateiktas laikotarpis PAV programos 15 pav. vizualizacijoje atitinka tikrovę. Kauno rajono savivaldybės taryba, nurodydama aptariamus motyvus, neįvertino PAV programoje nurodytų aplinkybių, kad tik PAV ataskaitoje bus detaliai nagrinėjamas kraštovaizdis ir galimas vizualinis, struktūrinis, estetinis pokyčiai. Karjero rekultivacija, formuojant kuo natūralesnį vaizdą, siekiant darnos tarp rekreacijos ir gamtinės aplinkos bus nagrinėjama PAV ataskaitoje. PAV programoje apžvelgiami tik esminiai kraštovaizdžio aspektai, todėl neteisinga ir nepagrįsta PAV programą prilyginti PAV ataskaitai ir daryti išvadas dėl to, kas dar tik bus įvertinta ateityje. Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo 1.8. punkte nurodytą motyvą, būtina detaliai išnagrinėti kraštovaizdį, jo erdvinę ir vizualinę struktūrą, galimus pokyčius, gamtinio karkaso aspektus, konkrečius planuojamus sprendinius, išsamiai įvertinti poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. PAV programoje to nebuvo galima padaryti, nes PAV programa tik numato kryptį, kas bus vertinama PAV ataskaitoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą, 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.(4)-V3-1000-(7.21) jai pritarė be pastabų. Dėl skundžiamame sprendime 1.10. punkte nurodyto motyvo teigia, jog Kauno rajono savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, PAV programą vertino kaip PAV ataskaitą, nors, kaip jau ne kartą buvo minėta, tai yra visiškai skirtingo lygio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentai, kuriems yra keliami skirtingi reikalavimai. PAV programos rengėjas aiškiai nurodė, kad bus atliekamas suminio poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas su vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose, tiesiogiai besiribojančiose arba esančiose netoli planuojamos ūkinės veiklos. Dėl skundžiamo sprendimo 1.11. punkte, 1.12. punkte, 1.13. punkte ir 1.14. punkte nurodytų motyvų nurodė, kad PAV programos rengėjas UAB ,,Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 15 d. rašte Nr. 21-213 ,,Dėl atsakymų į pateiktą PAV programos nederinimą ir išdėstytas PŪV PAV pastabas“, pasisakydamas dėl archeologinių tyrimų, aiškiai nurodė, kad archeologiniai tyrimai bus atliekami, kadangi Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, pritardamas PAV programai nurodė, kad planuojamo smėlio ir žvyro karjero teritorijoje prieš pradedant vykdyti žemės kasimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus. Taigi, nors PAV programos rengėjas UAB ,,Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 15 d. rašte Nr. 21- 213 patvirtino, jog archeologiniai tyrimai bus atliekami, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius šią aplinkybę dėl nesuprantamų priežasčių ignoravo ir 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (9.38-K E)2K-125 ,,Dėl sprendimo apie poveikio aplinkai vertinimo programos derinimą pakeitimo“ nurodė, kad PAV programai nepritaria, nes PŪV turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Tiesa, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 15 d. rašte papildomai nurodyta, kad departamentas 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (9.52E)2-180 pavedė Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją dėl apsaugos zonos ribų Lietuvos sklandytojų slėniui nustatymo. Tuo pačiu raštu pavesta Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą Lietuvos sklandytojų slėniu II apsaugos zonos nustatymui, nes departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu šis objektas inicijuotas skelbti Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dėl šių priežasčių, nustačius minėtų kultūros paveldo objektų apsaugos zonas, numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius) (plačiau žr. PAV programos 5 priedą). Kadangi PAV programos rengėjas atsižvelgė į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. sausio mėn. 8 d. rašte Nr. (9.38-K)2K-81 nurodytą pastabą dėl būtinybės atlikti archeologinius tyrimus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. sausio mėn. 8 d. raštas Nr. (9.38-K)2K-81, kuriuo PAV programai buvo pritarta su pastabomis ir 2021 m. sausio mėn. 15 d. raštas Nr. (9.38-K E)2K-125, kuriuo PAV programai nebuvo pritarta, skiriasi tik tuo, jog pastarajame rašte buvo nurodytos prielaidos, jog galimai kažkada numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius). Tuo tarpu PAV programoje numatyta, kad karjero ribos suplanuotos taip, kad karjeras nepatektų į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijas ar Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre išskirtas oficialias jų apsaugos zonas (apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ar vizualinės apsaugos pozonį). Planuojamai ūkinei veiklai yra trys artimos nekilnojamosios vertybės (duomenys neskelbtini). Tik viena iš šių vertybių – (duomenys neskelbtini) apie 300 m ilgyje ribojasi su planuojamu karjeru, kitos yra už žvyrkelio 7-101 m atstumu. Kiekvienos iš šių artimiausių kultūros paveldo vertybių teritorijose yra suformuota po keletą privačių sklypų, ir šie sklypai naudojami intensyviam žemės ūkiui (javų, žirnių ir kt. auginimui), t. y. teritorijos ariamos, šienaujamos, jose važinėja sunkioji ūkio darbų technika. PAV programoje nurodyta, kad kultūros vertybių teritorijoje darbai nebus atliekami, karjero sunkusis transportas nevažinės šalia vertybių esančiu žvyrkeliu, kadangi produkcijos vežimo kelias yra numatytas kita trasa. Pažymi, kad PAV programos rengėjas privalo vadovautis tik esama ir galiojančia faktine informacija, skelbiama Kultūros vertybių registre, pagal kurią pareiškėjos planuojama ūkinė veikla nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar jų apsaugos zonas. Jeigu PAV ataskaitos rengimo metu būtų patvirtinti nauji reglamentai, pasikeistų kultūros vertybių teisinis statusas, apsaugos zonos, pozoniai ar pan., PAV dokumentų rengėjas turėtų vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu, naujausia informacija ir ją įvertinti. Šie darbai būtų atlikti rengiant PAV ataskaitą, kuri praeitų panašius etapus, kaip ir PAV programa (visus etapus, kuriuos numato Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas). Jau ne kartą minėta, jog būtent PAV ataskaitoje būtų atsakyta į klausimus bei nuogąstavimus, kurie išsakyti Kauno rajono savivaldybės administracijos išvadose bei paskesniame skundžiamame sprendime. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdama į parengtus žvalgybinius geologinius tyrimus, 2020 m. rugsėjo mėn. 11 d. įsakymu Nr. (7)-1.7-5738 aprobavo (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius (bendrame (duomenys neskelbtini) ha plote, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir pavedė įrašyti į Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje aprobuotus (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. (7)-1.7 ,,Dėl Kauno rajono bendrojo plano duomenų patikslinimo“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, informuodama, kad 2020 m. rugsėjo mėn. 11 d. įsakymu buvo aprobuoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgyti spėjami vertingi ištekliai ir telkinys įrašytas į Lietuvos geologijos tarnybos formuojamos valstybinės geologinės informacijos sistemos Žemės gelmių registrą. Kaip rašto priedas buvo pateiktas telkinio vizualinis planas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos aukščiau nurodytame rašte taip pat pažymėta, kad naujai išžvalgyto telkinio ištekliai ženkliai papildė intensyviai naudojami ir dėl to nenutrūkstamai senkančių regiono inertinių statybinių medžiagų gamybos žaliavų bazę. Tarnybos duomenimis, šiuo metu rengiamasi pradėti planuojamos ūkinės veiklos – detaliai išžvalgyto (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių naudojimo – poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiamas Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano 2-asis keitimas, kurio programoje, patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-08-22 įsakymu Nr. ĮS-1599, numatytas vienas iš planavimo tikslų – sudaryti sąlygas racionaliam žemės gelmių išteklių naudojimui – Tarnyba siūlo įrašyti detaliai išžvalgytą (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinį rajono bendrojo plano keitimo dokumentuose. Tarnybos nuomone, šiuo veiksmu savivaldybė papildytų aktualią informaciją apie rajono teritorijoje slūgstančius detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius bei paspartintų ir palengvintų (duomenys neskelbtini) telkinio įsisavinimo procedūras. Įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019-02-28 sprendimą Nr. TS-97 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“, savivaldybės administracijos direktorius 2019-08-22 įsakymu Nr. ĮS-1599 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo planavimo darbų programos“ patvirtino pagrindinius planavimo tikslus, tarp kurių ir tikslai – sudaryti sąlygas racionaliam gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui: sudaryti sąlygas investicijų skatinimui, kuriant rajono socialinę gerovę ir auginant rajono ekonominį potencialą. 2021 m. sausio 27 d. Kauno rajono bendrojo plano 2-ojo keitimo rengėjas (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, jog į pareiškėjos prašymą jau atsižvelgta, ir gavus duomenis apie telkinį iš Lietuvos geologijos tarnybos šis telkinys yra pažymėtas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo koncepcijos alternatyvose. Kartu su šiuo atsakymu buvo atsiųsti koncepcijos alternatyvų brėžinių fragmentai. Dėl skundžiamame sprendime 1.16. punkte ir 1.17. punkte nurodytų motyvų teigė, kad pareiškėja jau kartą akcentavo, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į Natura 2000 teritoriją, o galimas poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms bus įvertintas tik PAV ataskaitoje. Kaip minėta, planuojamai ūkinei veiklai buvo atliktas Natura 2000 reikšmingumo nustatymas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė 2020 m. vasario 24 d. išvadą Nr. (4)-V3-271(7.21), kurioje konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Būtent šiuo nurodymu vadovaujantis ir buvo pradėtos procedūros, numatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Jau minėta, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos planuojamai ūkinei veiklai 2020 m. rugsėjo mėn. 29 d. raštu Nr.(4)-V3-1000-(7.21) pritarė be pastabų. Būtent ši tarnyba, remiantis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įgyvendina valstybės politiką ir strategiją saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo srityje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šioje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų stadijoje neįžvelgė jokių kliūčių pritarti PAV programai, suprasdama (skirtingai negu Kauno rajono savivaldybės taryba), kad su Natura 2000 susiję klausimai turės būti detaliai ir išsamiai įvertinti kitame poveikio aplinkai vertinimo dokumente – PAV ataskaitoje. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės taryba neatsižvelgė į kompetentingos ir už Natura 2000 teritorijų apsaugą atsakingos institucijos išvadą, neįvertino, kad galimas poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms bus įvertintas tik PAV ataskaitoje, todėl skundžiamo sprendimo 1.16. ir 1.17. punktuose nurodyti motyvai šioje, t. y. PAV programos tvirtinimo, stadijoje negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Dėl skundžiamame sprendime 1.18. punkte nurodyto motyvo teigė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, nurodydama aukščiau nurodytus motyvus, neatsižvelgė į PAV programos rengėjo UAB ,,Ekostruktūra“ 2021 m. sausio mėn. 15 d. rašte Nr. 21-213 ,,Dėl atsakymų į pateiktą PAV programos nederinimą ir išdėstytų PŪV PAV pastabas“ pateiktus paaiškinimus, kad nurodyta kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) yra numatyta įrengti planuojamos PŪV organizatoriaus lėšomis pagal visus teisės aktų reikalavimus. Sunkiasvorių automobilių srautas bus vykdomas per lauko kelius ir privačius žemės ūkio sklypus, kuriuose bus suformuotas kelio servitutas. Konkretūs transporto judėjimo sprendiniai bus išnagrinėti PAV ataskaitoje, nenukrypstant nuo PAV programoje konstatuotų sprendinių bei draudimų, įskaitant sunkiasvorio transporto eismo draudimą per gyvenvietes. Kauno rajono savivaldybės taryba, ignoruodama PAV programoje pateiktus paaiškinimus bei preliminarias priemones (kadangi detalios priemonės turi būti nustatytos tik PAV ataskaitoje), nurodė motyvus, kurie yra neparemti objektyviais duomenimis ir faktais, todėl nepagrįsti. Taigi, atsakovas skundžiamame sprendime savo poziciją grindžia deklaratyviomis nuostatomis, neatsižvelgdamas į įstatymų bei teismų praktikos suformuotus reikalavimus. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokie PAV programos sprendiniai kokiems konkrečiai teisės aktų reikalavimams prieštarauja, didžioji dalis sprendimo motyvų yra abstraktaus (deklaratyvaus) pobūdžio arba pateikiami kaip viešojo administravimo subjekto nuomonė. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį akivaizdu, jog jis tinkamai nemotyvuotas, prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir, kaip paminėta aukščiau, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Tokie administracinio akto trūkumai, remiantis administracinių teismų praktika, laikytini esminiais. Apibendrinant teigia, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. TS-1 nepritardama planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui nepagrįstai PAV programą sutapatino su visiškai kitokio statuso ir lygmens poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentu – PAV ataskaita, neatsižvelgė į PAV programos paskirtį ir jai keliamus reikalavimus, sprendime vadovavosi, galimai būsimu teisiniu reguliavimu ir ateityje įvyksiančiais pasikeitimais, motyvus grindė abstrakčiais, vien tik atsakovei žinomais teisės aktų neatitikimais. Jau minėta, kad dauguma skundžiamame sprendime nurodytų motyvų yra deklaratyvaus pobūdžio, į kuriuos tinkamai atsikirsti pareiškėja neturi galimybės. Be to, atsakovė, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (aktuali redakcija 2019-06-06, Nr. XIII-2166) reikalavimus, taikomus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės gelmių išteklių telkiniams. Šio įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyta, kas yra draudžiama žemės gelmių išteklių telkiniuose. Tarp šioje straipsnio dalyje nurodytų kitų draudimų, taip pat numatytas draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą. Geologijos tarnyba detaliai išžvalgytame (duomenys neskelbtini) sklype aprobavo žemės gelmių išteklius ir jų ertmes bei įrašė į žemės gelmių registrą. Negana to, ši tarnyba kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, siūlydama detaliai išžvalgytą telkinį įtraukti į bendrojo plano 2-ojo keitimo dokumentus. (duomenys neskelbtini) išžvalgytas telkinys nepatenka į valstybinių parkų, draustinių ar rezervatų teritorijas, vadinasi, jam taikomi reikalavimai, numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnyje, todėl žemės sklypai, kuriuose randasi išžvalgytas ir aprobuotas žemės gelmių išteklių telkinys, ateityje galės būti naudojami tik rasto smėlio ir žvyro išgavimui. Šiuo aspektu atsakovė skundžiamame sprendime nepasisakė. PAV programoje palyginimui aprašyti sprendiniai, susiję su išeksploatuotu (duomenys neskelbtini) karjeru parodo, jog savivaldybės taryba selektyviai blokuoja darbus, kuriuos numato atlikti pareiškėjas, remdamasi labiau politiniais, galimai siekiant rinkėjų palankumo, bet ne įstatymuose numatytais argumentais. Taigi, skundžiamas sprendimas Nr. TS-1,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsniui, Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 6.1. – 6.5. punktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įvirtintam objektyvumo principui; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte nustatytam proporcingumo principui; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodytiems principams; kitiems teisės aktams, paminėtiems bei aptartiems šio skundo aprašomojoje dalyje. Taip pat, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybė atsiliepime ir jos atstovas advokatas Mindaugas Šimonis teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo motyvų galima visiškai suprasti, kodėl jis yra priimtas, kaip Kauno rajono savivaldybė sprendė viešojo ir privataus interesų derinimo klausimą, įvertino suinteresuotų šalių interesus, tame tarpe ir visos šalies visuomenės interesus bei poreikius. Savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“. Savivaldybės tarybos sprendimas yra teisėtas, nes priimtas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdyje dalyvaujant visiems 27 (dvidešimt septyniems) Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams, už šį sprendimą visiems 27 nariams balsuojant „už“. Klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, pateikta PAV programa ir visa medžiaga buvo svarstoma Savivaldybės tarybos komitetuose Bendrame Biudžeto ir finansų, Ūkio ir darnios plėtros komitetuose 2021 m. sausio 15 d. posėdyje, Jungtiniame Socialinių reikalų ir sveikatos ir kultūros, Švietimo ir sporto komitetų 2021 m. sausio 15 d. posėdyje. Pažymi, kad šiuose posėdžiuose, taip pat ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdyje buvo kviesti, dalyvavo ir buvo išklausyti visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe pareiškėjo UAB „Benefaktor“ įgaliotas asmuo ir akcininkas V. S. bei PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ atstovė direktorė Ona Samuchovienė. Šie asmenys buvo išklausyti, jiems buvo suteikta galimybė pateikti visas aplinkybes ir įrodymus, savivaldybės tarybos nariai jiems uždavė klausimus, pareiškėjas skunde jokių procedūrinių pažeidimų skunde nėra nurodęs. Savivaldybės tarybos sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti priėmimo motyvai yra pagrįsti konstituciniais ir įstatyminiais principais ir vertybėmis, teisės aktų reikalavimais, motyvuotas tokia apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas. Savivaldybės tarybos sprendimo motyvuose (sprendimo 1.11. - 1.18. punktuose) yra nuosekliai ir išsamiai nurodyta, kodėl įvertinus pateiktos PAV programą ir joje esančią medžiagą nuspręsta nepritarti planuojamai ūkinei veiklai. Priimant Savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini) buvo visiškai užtikrintas objektyvumo principas, nes atsakovo Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai tiek prieš komitetų posėdžius 2021 m. sausio 15 d., tiek Kauno rajono savivaldybės tarybai priimant 2021 m. sausio 19 d. sprendimą buvo gavę ir susipažinę su visais Kauno rajono savivaldybėje gautais dokumentais, juos vertino objektyviai ir nešališkai: UAB ,,Ekostruktūra“ 2020 m. gruodžio 21 d. pateikta Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programa ir joje esančia medžiaga, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. išvada, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. (4)-V3-271 (7.21) ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000“, Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-6582, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (4)-V3-1000 (7.21) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio programos“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2020 m. rugsėjo mėn. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2020 m. spalio mėn. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (7)-1.7-„Dėl (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių aprobavimo“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2021 m. sausio mėn. raštu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021-01-15 raštu Nr. (9.38-K E)2K-125 „Dėl sprendimo apie poveikio aplinkai vertinimo programos derinimą pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021 m. sausio mėn. raštu Nr. S-2021, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. sausio mėn. raštu Nr. (10)-D8-, Kauno rajono savivaldybės Batniavos seniūnijos 2020 m. birželio 18 d. prašymu „Dėl patikrinimo veiksmų atlikimo ir informacijos pateikimo“, Bendruomenės 915 asmenų 2020 m. birželio 16 d. kreipimusi, Bendruomenės 201 asmenų parašu ir J. P. 2021 m. sausio 6 d. pastabas ir nuomone dėl visiško nepritarimo Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 21/1-4 „Dėl karjero plėtros (duomenys neskelbtini)“, Informacinės analizės asociacijos 2020 m. gruodžio 9 d. raštu, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio mėn. raštu Nr. (7)-l .7- „Dėl karjero įrengimo (duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. LRK-135(.32-K), Asociacijos Batniavos bendruomenės 2020 m. gruodžio 30 d. raštu. Kauno rajono savivaldybės taryba, gavusi PAV programą iš dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ savalaikiai ir tinkamai priėmė sprendimą visiškai atitinkantį PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytą mastą – neigiamas motyvuotas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Savivaldybės tarybos sprendimas yra priimtas pagal PŪVPAVĮ, įvertinus pačią planuojamą ūkinę veiklą, jos neigiamą poveikį aplinkai, įvertinus PAV programą ir pačios PŪV mastą ir pobūdį, nesumaišius PŪV PAV stadijų, o būtent tinkamoje stadijoje priėmus sprendimą. Kauno rajono savivaldybė pažymi, kad tai, jog kelios institucijos neišreiškė prieštaravimo pačiai PAV programai – Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, o Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išžvalgytą smėlio ir žvyro išteklius įrašė į Žemės gelmių registrą, visiškai neturi teisinės reikšmės, kad tokia veikla pagal įstatymus yra galima, nes šios tarnybos neturi teisės nepritarti planuojamai ūkinei veiklai, o įvertinus visumą interesų tai turi teisę atlikti savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba iš pateiktų PAV programoje nurodytų duomenų pagrįstai nustatė, kad PŪV metu būtų vykdomas smėlio ir žvyro karjero kasimas, kuris pagal savo pobūdį ir mastą yra ženklus kraštovaizdžio pakeitimas, nes tai pakeistų vyraujantį natūralų gamtinį pobūdį – Nemuno upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį. Tai pažymėta tiek Kauno rajono savivaldybės administracijos išvadoje, tiek Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, pasirašytame pirmininko prof. dr. G. S., 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr.21/1-4 „Dėl karjero plėtros (duomenys neskelbtini)“. Skunde klaidingai nurodoma, kad savivaldybės taryba PAV programą vertino kaip PAV ataskaitą. Skunde nepateikiama duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad PAV programos turinys yra tinkamas, nes programoje nėra numatyta pakankamų priemonių neigiamam poveikiui sumažinti, tik formaliai bei teoriškai aprašyti bendro pobūdžio priemonių parinkimo metodai. Kauno rajono savivaldybės taryba pagrįstai nurodė, kad Kultūros paminklų apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija, todėl numatyta PŪV prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, būtų realiai pažeistos ar prarastos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, formuotųsi neigiama įtaka dar neatskleistoms nekilnojamojo daikto vertingosioms dalims ar elementams, sumenkintas susiformavęs Nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinis kraštovaizdis. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad PŪV, be kitų, prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimams. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė informuoja teismą, kad Kauno rajono savivaldybės administracija gavo pareiškėjo UAB ,,Benefaktor“ 2021 m. vasario 3 d. pasiūlymą „Dėl parengtos ir pristatytos Kauno rajono 2 Bendrojo plano koncepcijos“, kuriame nurodoma, kad rekreacinio potencialo teritorijos planinėje dalyje, gyvenamosios vietovės rekreaciniuose požymiuose, yra teikiamas prioritetas rekreacinėms teritorijoms, o esamas detaliai išžvalgytas telkinys visiškai patenka į šią teritoriją, tačiau jame iš minėto ploto nėra išskirtas kaip naudingųjų iškasenų telkinys. Pareiškėja prašė (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinį, kuris įrašytas į Žemės gelmių registrą, įtraukti į Kauno rajono Bendrojo plano 2-ąjį keitimą, jo naudojimo būdą aprašant aiškinamajame rašte bei teritorijos naudojimo reglamente, nustatant pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį kasybos laikotarpiu – kita, naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos. Informuoja, kad planavimo organizatorius – Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius išnagrinėjo pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio, kuris įrašytas į Žemės gelmių registrą, įtraukimo į Kauno rajono Bendrojo plano 2-ąjį keitimą, ir nusprendė motyvuotai jį atmesti (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad pasiūlymo tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes ši teritorija negali būti naudojama naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui, todėl jos naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos – kaip teritorijų planavimo sprendinys negali būti nustatytas, siūlymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir visuomenės viešajam interesui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 92 punktu ir atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. TS-97 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. ĮS-1599 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo planavimo darbų programą. Vieni iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo planavimo darbų programos uždavinių yra numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius kurortinės teritorijos gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, teritorijos savitumo išsaugojimą, įvertinti bei patikslinti turistinių trasų ir rekreacinių zonų išdėstymą. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius atsižvelgė į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus ir kitus poreikius. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius taip pat įvertino visuomenės (viešąjį) interesą planuojant šią teritoriją, visuomenės gyvenimo kokybę, pagrįstą objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetą, taip pat kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, darnų kultūrinio kraštovaizdžio formavimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3, 8 straipsniai). PŪV žemės sklypas patenka į žemės ūkio, orientacinę galimų potvynių teritoriją, dalis į saugomą Natura 2000 (paukščių apsaugai svarbios teritorijos) teritoriją ir riboto funkcinio potencialo gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją, taip pat į magistralinio dujotiekio apsaugos zoną. Šiose teritorijose nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą, tokiai veiklai prioritetas numatytas Naudingųjų iškasenų teritorijose (NI ir N2). Pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. Dl-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“), planuojamas sklypas patenka į didelės tikimybės (10 proc.) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčią teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grėsmės teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kuriose nurodyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes PAV programoje numatyti sprendiniai dėl rekultivacijos ir pritaikymo rekreacijai yra negalimi. PŪV įgyvendinimas darys reikšmingą neigiamą poveikį Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, nes planuojama teritorija patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir iš dalies į paviršinių vandens telkinių apsaugos juostą, į minėtą žemės sklypą patenka Natura 2000 saugoma teritorija – „Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų (ES kodas LTKAUB001)“, tikslas – paukščių apsaugai svarbi teritorija (mažosios žuvėdros; ES svarbios rūšys: upinė žuvėdra ir tulžys, aptiktos 4 perinčios paukščių rūšys, įtrauktos į Raudonąją knygą). Bus nuolat trikdomas paukščių perėjimasis ir bloginama rūšių buveinė, daromas neigiamas ilgalaikis poveikis susiformavusiai ekosistemai, nes PŪV numatyta 25 metams. Pareiškėjui nepriklauso žemės sklypai, per kuriuos būtų galima nutiesti reikiamo dydžio kelius iki Jurbarko, duomenų, kad tokie keliai pagal įstatymus galėtų būti nutiesti nėra. Skundas dėl žvyro ir smėlio transportavimo ir kelių tiesimo grindžiamas pareiškėjo prielaidomis ir hipotetiniais teiginiais, visiškai neigiant Kauno rajono savivaldybės tarybos narių suformuluotus argumentus, nurodytus skundžiamo sprendimo motyvuose. Tai tik patvirtina, jog nei pareiškėjas UAB „Benefaktor“, nei jo atstovai nesupranta PŪV neigiamo poveikio aplinkai ir aplinkinių teritorijų gyventojų kokybei masto, beatodairiškai siekia savo asmeninių verslo interesų patenkinimo ir komercinės naudos. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė sprendime suteikė prioritetą akivaizdžiai dominuojančiam viešajam interesui, t. y. suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teisėms į saugią, sveiką ir švarią aplinką, teritorijos, kraštovaizdžio, rekreacijos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija ir jos atstovas advokatas Mindaugas Šimonis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepimo į skundą argumentus ir jų nekartoja. Papildomai pažymi, kad Kauno rajono savivaldybės administracija pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas nustatė pateiktos Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programos esminius trūkumus, kuriuos išdėstė atskiruose Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. išvados punktuose. Kauno rajono savivaldybės administracija, be kitų trūkumų, nurodė, kad PAV programos 5 dalyje netinkamai nurodytos priemonės ir jų parinkimo metodus neigiamo poveikio sumažinimui, kurie yra akivaizdžiai nepakankami, teorinio pobūdžio ir moksliškai nepagrįsti. Kaip esminiai trūkumai buvo nurodytos ir PAV programos nuostatos, jog planuojamai veiklai gali būti taikytinos priemonės triukšmo slopinimui ir oro sumažinimui, tačiau jie visiškai nepakankami nustatytam planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio aplinkai mastui, būdui ir kompleksiškumui (neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, nekilnojamosioms kultūros vertybėms, gyvūnijai ir augalijai, rekreacinei ir socialinei aplinkai bei visų šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai). PAV programoje lyginamuoju pavyzdžiu nepagrįstai nurodytas Kulautuvos karjeras, kuris pritaikytas poilsiui, nes šis karjeras buvo savavališkai įkurtas dar 1989-1990 metais, iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, negaliojant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei specialiems Lietuvos Respublikos įstatymams, numatantiems Lietuvos kraštovaizdžio, aplinkos ir gamtinių objektų apsaugą, specialias apsaugos priemones ir PAV procedūras. Kauno rajono savivaldybės administracija atsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamo neigiamo aplinkos pokyčio vykdant planuojamą ūkinę veiklą ir į tai, kad PAV programoje numatytas iškasti 7082 tūkst. m³ žvyro ir smėlio kiekis ir numatomas 25 metų karjero eksploatavimo laikotarpis akivaizdžiai patvirtina, kad 15 pav. nurodyta vizualizacija, pirmasis etapas po 3-5 metų neatitinka tikrovės ir iškreipia tikrąjį karjero ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai. Numatyta PŪV prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nes būtų realiai pažeistos ar prarastos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, formuotųsi neigiama įtaka dar neatskleistoms nekilnojamojo daikto vertingosioms dalims ar elementams, sumenkintas susiformavęs Nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinis kraštovaizdis, todėl PŪV prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 punktui ir 11 daliai, 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 9 punktams ir 4 daliai, 4 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir 4 dalies 5 punktui, 19 straipsniui, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktui. Neatsižvelgiama į visuomenės sveikatai reikšmingą Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vykdomą veiklą, (duomenys neskelbtini) bei aplinkinių kaimų gyventojų interesus, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo ir oro užterštumo iš esmės bus neigiamai įtakota. Kauno rajono savivaldybės administracija pažymi, kad tai, jog PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ parengta ir 2020 m. gruodžio 21d. pateikta Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programa yra netinkama, pripažino ir pats pareiškėjas UAB „Benefaktor“ ir dokumentų rengėjas UAB „Ekostruktūra“. Tai patvirtina pareiškėjo UAB „Benefaktor” 2021 m. sausio 8 d. prašymas dėl PAV programos grąžinimo ir trečiojo asmens UAB „Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 11 d. prašymas Nr. 21-210 Kauno rajono savivaldybės administracijai grąžinti 2020 m. gruodžio 21 d. pateiktą programą jos papildymui ir jos nesvarstyti planuojamame savivaldybės tarybos posėdyje. Kauno rajono savivaldybės meras V. M. 2021 m. sausio mėn. raštu informavo, kad prašymo grąžinti PAV programą jos papildymui ir jos nesvarstyti 2021 m. sausio 19 d. savivaldybės tarybos posėdyje nurodytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis tenkinti nėra teisinio pagrindo. Kauno rajono savivaldybės administracija pažymi, kad pareiškėjo UAB „Benefaktor“ skundas yra visiškai nepagrįstas, skundžiamas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nuspręsta nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini) yra tinkamai, aiškiai, detaliai ir pakankamai motyvuotas, yra grindžiamas paties pareiškėjo pateiktos PAV programos, valstybinių institucijų ir Kauno rajono savivaldybės administracijos bei specialistų objektyviais duomenimis ir specialistų vertinimais, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, sprendimas priimtas tiek pagal PŪVPAVĮ, tiek pagal ABTĮ, tiek VAI reikalavimus ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepime ir jo atstovas Svaigedas Stoškus teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad planuojama ūkinė veikla (smėlio ir žvyro karjero eksploatacija) numatyta kultūros paveldo objektų aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos sklandytojų slėnis (duomenys neskelbtini) paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir į tai, kad jam nėra nustatyta apsaugos zona, kurios nustatymą reglamentuoja NKPAĮ 10 ir 11 straipsnių nuostatos, Departamentas 2020-07-27 raštu Nr. (9.52E)2-1807 pavedė Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją dėl apsaugos zonos ribų Lietuvos sklandytojų slėniui nustatymo. Tuo pačiu raštu pavesta Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą Lietuvos sklandytojų slėniu II apsaugos zonos nustatymui, nes Departamento direktoriaus 2020-07-22 įsakymu Nr. Į-205 objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Taip pat Departamento direktorius 2021-01-28 raštu Nr. (9.47E)2-147 pavedė Kultūros paveldo centro specialistams skubos tvarka parengti inicijuotos skelbti valstybės saugoma (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos ribų projektą bei pateikti jį Departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriui. Dėl šių priežasčių, nustačius minėtų kultūros paveldo objektų apsaugos zonas, numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius). NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalis skelbia, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Departamento Kauno teritorinis skyrius siekdamas apsaugoti galimai dar neatskleistą nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą, užkirsti kelią negrįžtamai sunaikinti dar nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį, atsižvelgdamas į tai, kad aplink planuojamą karjerą yra didelė koncentracija archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektų bei į tai, kad Nemuno pakrantės juosta istoriškai itin aktyviai naudota žmonių ūkinės veiklos (pavyzdžiui, Nemuno gynybinė linija, susiformavusi XIII a. pab. – XIV a. pr., ar tai, kad ruožas iki Kauno buvo senasis prekybinis kelias) ir atsižvelgdamas į sudėtingus teisminius precedentus, susijusius su šalia planuojamo karjero esančiais kultūros paveldo objektų naikinimo atvejais (duomenys neskelbtini), 201-01-15 sprendimu Nr. (9.38-KE)2K-125 poveikio aplinkai vertinimo programai nepritarė (pakeitė sprendimą Nr. (9.38-KE)2K-81, 2021-01-08) ir nurodė su tuo susijusias priežastis bei teisinius motyvus. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 1 ir 22 punktais bei 18 straipsnio 3 ir 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 12 punktu, Departamento Kauno teritorinis skyrius nurodė, kad planuojamoje smėlio ir žvyro karjero teritorijoje būtina atlikti archeologinius tyrimus ir tik įvertinus atliktų tyrimų išvadas būtų galima spręsti dėl parengtos poveikio aplinkai vertinimo programos derinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas atsiliepime ir jo atstovė Kristina Baltrušaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad NVSC Kauno departamentas, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 8 straipsnio 4 punktu, 2020 m. rugsėjo 15 d. gavo UAB „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimas (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV programa). Išnagrinėjęs pateiktą PAV programą NVSC Kauno departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-73312 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos“ pateikė pastabas programos rengėjui. 2020 m. spalio 7 d. NVSC Kauno departamente gautas UAB „Ekostruktūra“ raštas (reg. Nr. 1­142149) bei, atsižvelgus į teiktas pastabas, papildyta PAV programa. Išnagrinėjęs pakartotinai pateiktą PAV programą, NVSC Kauno departamentas 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-80140 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos“ pateikė vertinimo išvadą, kad „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai pritaria“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir jos atstovas Vytautas Antanas Januška teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad detaliai išžvalgytas (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinys yra išsidėstęs Nemuno upės slėnyje, pasižyminčiame itin palankomis žvyro ir smėlio klodų susiformavimo geologinėmis sąlygomis. Pastaroji aplinkybė nulėmė pareiškėjos apsisprendimą jos įsigytame žemės sklype inicijuoti detalios geologinės žvalgybos darbus, siekiant surasti ir įregistruoti Žemės gelmių registre pramoninę reikšmę turintį smėlio ir/arba žvyro telkinį. Tuo tikslu pareiškėja parengė techninę užduotį ir sudarė sutartį su leidimą tirti žemės gelmes turinčia UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ dėl detalios žvalgybos darbų atlikimo. (duomenys neskelbtini) telkinio detalios žvalgybos darbai buvo įregistruoti Žemės gelmių registre 2020-04-20 Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (toliau – Registro tvarkymo taisyklės), nustatyta tvarka. Numatytas tyrimų plotas išsidėstęs privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, į ploto ribas nepatenka saugomos teritorijos arba kiti žemės plotai, kuriuose geologinių tyrimų vykdymas būtų apribotas ar draudžiamas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Ekostruktūra“ 2021 m. balandžio 6 d. rašte (atsiliepime) ir jo atstovė Ona Samuchovienė teismo posėdžio metu nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimo procesą vykdė vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kulautuvos seniūnija atsiliepime ir jos atstovė seniūnė Dalia Šiušienė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apsaugo gyventojų konstitucines teises ir teisėtus interesus gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje, apsaugo aplinką ir kraštovaizdį nuo kenksmingo poveikio, nekilnojamąsias kultūros vertybes, užtikrina savivaldybės teritorijų planavimo planuose numatytą teritorijos rekreacinį ir turistinį pobūdį, kurortinės teritorijos vertę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Batniavos seniūnija atsiliepimu ir jos atstovas seniūnas Šarūnas Pikelis teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad planuojama ūkinė veikla kelia pagrįstą nerimą dėl neigiamos įtakos gyvenimo kokybei (triukšmo, dulkių, vibracijos) greta gyvenantiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, neatitaisomos žalos kraštovaizdžiui, faunos ir floros ekosistemai, kultūros paveldo objektams. Batniavos seniūnija ir jos gyventojai kasdien tiesiogiai susiduria su seniūnijos teritorijoje eksploatuojamų karjerų keliamomis problemomis (keliamos dulkės, suniokotas kraštovaizdis, nykstantys kaimai).

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Batniavos bendruomenė atsiliepimu ir jos atstovas Juozas Eidukevičius teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai išreiškė dar 2020 m. birželio mėnesį. Pareiškėja nuvertina PAV programos reikšmę, tačiau tai nekeičia esminių faktų, kad planuojama ūkinė veikla yra gamtiškai, kultūriškai ir socialiai jautrioje teritorijoje, greta gyvenantiems ir atvykusiems kurortinės teritorijos lankytojams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga atsiliepime ir jos atstovas Gintaras Stauskis teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui numatoma teritorija parinkta gamtiškai jautrioje itin vaizdingo kraštovaizdžio vietoje, tai yra neatsakingai, neįvertinus visų jos vertybių ir laukiamo ūkinės veiklos poveikio. Pagal Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą (2015 spalio 2 d. Nr. Dl-703) nagrinėjamos vietovės kraštovaizdžio erdvinė struktūra yra itin vertinga: kraštovaizdis pagal jo vizualinės struktūros erdvinį despektiškumą yra priskiriamas prie vertingiausių šalyje kraštovaizdžio tipų V2H2. Akivaizdu, kad planuojama ūkinė veikla šias visas vertes sumažins, taip be pagrindo paaukodama visuotines vertybes asmeninės naudos labui. Programoje išsamiai pateikiamos nagrinėjamos teritorijos vertingosios savybės, tačiau galimas smėlio ir žvyro karjero ūkinės veiklos poveikis vertinamas tendencingai ir vienpusiškai sumenkinamas, apsiribojant fizinių atstumų iki teritoriją supančių kultūros vertybių nurodymu – iš viso išvardinta net aštuonios kultūros vertybės: piliakalniai, senovės gyvenvietės, kapinynai. Planuojamas atstumas nuo planuojamo karjero iki kultūros vertybių svyruoja nuo 7 iki 740 metrų, o tai reiškia, kad smėlio ir žvyro kasimo atviruoju būdu objektas ir jame dirbanti techninė įranga bus matomi praktiškai nuo visų kultūros paveldo vertybių ir sugriaus nusistovėjusias kraštovaizdžio perspektyvas ir harmoningus panoraminius vaizdus. Tai neleistina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos požiūriu. Tokia ūkinė veikla šioje teritorijoje nepriimtina kraštovaizdžio harmonijos aspektu, o taip pat ir atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatus (2007, 2017 Nr. Dl-96), saugomų teritorijų gretimybę (Natura 2000), Nemuno slėnio natūralumo išsaugojimą, susiklosčiusias floros augimvietes bei faunos buveines. Planuojama ūkinė veikla patenka į gamtinio karkaso teritoriją, apimančią Nemuno upės slėnį, kurioje turi būti palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, teikia ekspertinę išvadą: karjerui plėsti ir eksploatuoti Nemuno slėnyje vieta yra pasirinkta neatsakingai, nes dėl tikėtino didelio poveikio kraštovaizdžiui naudingų iškasenų gavyba šioje vietoje apskritai negali būti vystoma. Programoje pateiktos, o ir kitos tikėtinos poveikio kraštovaizdžiui po eksploatacijos pabaigos vizijos iš esmės keičia didelės vietovės kraštovaizdžio pobūdį iš agrarinio miškingo į stipriai sukultūrintą industrinį, su nebūdingais plano ir erdviniais elementais, tai yra vengtina kompleksinės aplinkosaugos požiūriu. Vietoje to, racionalus ir profesionalus šios jau pažeistos teritorijos tvarkymo būdas turėtų būti rekultivuoti jos esamą kraštovaizdį, kuriame yra ryškūs karjero eksploatacijos pėdsakai, ir sugrąžinti ją gamtiniam Nemuno slėnio potencialui.

Trečiojo suinteresuoto asmens Informacijos analizės asociacija atsiliepimo nepateikė, o jos atstovas Donatas Jančaras teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašo ginčą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Planuojamos ūkinės veiklos dokumentų rengėja UAB „Ekostruktūra“ 2020-09-15 raštu Nr. 20­169 kreipėsi į Tarnybą prašydama išnagrinėti pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą“ ir pateikti išvadas. Tarnyba, išnagrinėjusi minėtą programą, 2020-09-29 raštu Nr. (4)-V3- 1000-(7.21) jai pritarė, įvertinusi PAV programoje pateiktą informaciją (kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjami PAV ataskaitoje, kokie numatomi naudoti poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai, kokios galimos priemonės siekiant išvengti, sumažinti ar kompensuoti neigiamą poveikį aplinkai), taip pat tai, kad pagal PAV programą PAV ataskaitoje turėtų būti pateikta išsami ir aktuali informacija, reikalinga priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybės. Tarnybos ir Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencija PAV procese apibrėžta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – Įstatymas), pagal kurį Tarnybos kompetencija yra teikti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms (6 str. 5 d. 4 p.). Atitinkamai Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencija yra teikti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis (6 str. 5 d. 5 p.). Pažymėtina, kad PAV subjektų kompetencija vertinant PAV dokumentus ir teikiant išvadas yra skirtinga. Tarnyba teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, o savivaldybės taryba – dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai. Skirtingai, nei skunde teigia pareiškėja, Tarnyba nevertina planuojamos ūkinės veiklos PAV ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai tokia apimtimi, kuria privalo vertinti savivaldybės taryba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėti jos valdybos atstovui nedalyvaujant ir ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nagrinėjo Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą planuojamai ūkinei veiklai vykdyti tik dalyje dėl galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų ir numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti bei padariniams likviduoti. PAV programos aktualiai daliai pastabų neturėjo ir išvados per nustatytus terminus neteikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimo nepateikė. Raštu prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir spręsti bylą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovės Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“ teisėtumo ir pagrįstumo, perdavimo UAB ,,Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja UAB ,,Benefaktor“ jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos 2020 metais įsigijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, nurodytų sklypų dalyje (apie (duomenys neskelbtini) ha plote) pradėjo planuoti ūkinę veiklą, susijusią su smėlio ir žvyro karjero eksploatacija. Planuojama ūkinė veikla apima pastaruosius sklypus, kurie kartu sudaro apie (duomenys neskelbtini) ha, tačiau pati smėlio ir žvyro gavyba planuojama (duomenys neskelbtini) ha plote.

Pareiškėja UAB ,,Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai 2020 m. balandžio 15 d. su vykdytoju UAB ,,Žemėtvarkos sprendimai“ pasirašė techninę užduotį (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai žvalgybai atlikti dalyje įsigytų aukščiau nurodytų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Atliktų žvalgybinių geologinių tyrimų ataskaitos dokumentai tvirtinimui buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi nurodytą Kauno rajono (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detalios žvalgybos ataskaitą, vadovaudamasi Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010-07-14 įsakymu Nr. 1-146, 25 punktu priėmė sprendimą aprobuoti papildomai išžvalgytus smėlio ir žvyro išteklius pagal ataskaitoje pateiktus duomenis bei pavedė Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriui įrašyti Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje aprobuotus (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius.

2020-05-21 tarp UAB ,,Benefaktor“ ir UAB ,,Ekostruktūra“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 20/94, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo parengti ,,Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) (sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimą (PAV)“, apimant PAV programos parengimą, viešinimą ir derinimą bei PAV ataskaitos parengimą, viešinimą, derinimą.

2020 m. UAB ,,Ekostruktūra“ parengė planuojamos ūkinės veiklos ,,Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“ (toliau – ir PAV programa).

PAV programai pritarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos be pastabų 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.(4)-V3-1000-(7.21), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas pateikė pastabas 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-73312), o papildžius PAV programą, pritarė papildytai PAV programai 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr.(2-11 14.3.2 E)2-80140, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba išvadų per nustatytus terminus nepateikė, tai reiškia pritarimą.

PAV programai nepritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, kuris 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. (9.38-K)2K-81 pritarė PAV programai su pastabomis, tačiau po savaitės savo sprendimą pakeitė ir 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (9.38-K-E)2K-125 PAV programai nepritarė, Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. SD taip pat nepritarė.

UAB ,,Ekostruktūra“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 20-203 parengtą ,,Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“ pateikė Kauno rajono savivaldybei.

Kauno rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, atsižvelgdama į Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 7 d. išvadą ,,Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021 m. sausio 11 d. raštą Nr. S-2021-140 ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. (9.38-K-125) ,,Dėl sprendimo apie poveikio aplinkai vertinimo programos derinimą pakeitimo“, išnagrinėjusi ir įvertinusi UAB ,,Ekostruktūra“ 2021 m. gruodžio 21 d. Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą ir joje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į Batniavos seniūnijos gyventojų bendruomenės 2020 m. birželio 16 d. kreipimąsi su 915 parašų, Batniavos seniūnijos 2020 m. birželio 18 d. prašymą, Informacijos ir analizės asociacijos 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškimą, 2021 m. sausio 6 d. peticiją su 201 parašu, kuriais reiškiama pagrįsta neigiama nuomonė dėl planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio aplinkai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir negrįžtamam poveikiui kraštovaizdžiui, užtikrindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, priėmė skundžiamą 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nusprendė nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktuose (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – tai procesas, kuris apima: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), parengimą; 2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 2.6 punkte nurodoma, kad poveikis aplinkai privalo būti vertinamas naudingųjų iškasenų kasybai, kai kasybos plotas – 25 ha ir didesnis.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020-02-24 raštu Nr. (4)-V3-271(7.21), atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo (duomenys neskelbtini) (vėliau naujo žemės sklypų savininko UAB ,,Benefaktor“ užsakymu tolesnius poveikio aplinkai vertinimo darbus atliko UAB ,,Ekostruktūra“) prašymą, pateikė išvadą ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo išvados“, konstatuodama, jog planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijai, dėl ko privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Todėl pareiškėja pagrįstai pradėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir pateikė atsakovei derinti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą.

Įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 – 4 punktai reglamentuoja, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentai – programa, ataskaita. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad programa rengiama, kai pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis (ja rėmėsi atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą) numato, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Pasinaudoti Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių atsakovė turi teisę tik esant dviem sąlygoms – kai yra pateikta derinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa, bet ji dar nėra patvirtinta, ir kai planuojama ūkinė veikla nėra valstybinės reikšmės bei jos įgyvendinimas nenumatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai tvirtina, kad atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė esant pateiktai derinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai, tačiau dar jai nesant patvirtintai (dėl to ginčo nėra).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjos norima vykdyti veikla jos nurodytoje teritorijoje būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose aiškiai ir konkrečiai įvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla. Pareiškėjos nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 131.4, 133.1 ir 160 punktai yra susiję su verslo skatinimu bei veiklos palengvinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pareiškėjo norima vykdyti veikla neįvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla. Be to, pareiškėjos nurodomoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 nutarimu Nr. 1160 patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pareiškėjos norima vykdyti veikla neįvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla.

Tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020-09-11 įsakymu Nr. (7)-1.7-5738 išžvalgytus smėlio ir žvyro išteklius (duomenys neskelbtini) aprobavo ir įrašė į Žemės gelmių registrą (nurodant, kad smėlis ir žvyras ištirtas kaip žaliava gaminti automobilių kelių gruntams, atitinkantiems standarto LST 1331:2015 lt reikalavimus), visiškai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju ir nereiškia, jog planuojamai veiklai suteikiamas valstybinės reikšmės ūkinės veiklos statusas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės gelmių naudojimo planas rengiamas tik aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti, ir po aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras bei priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

Šiuo atveju savivaldybės taryba pasinaudojo jai įstatymu suteikta teise priimti neigiamą sprendimą dėl pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, kartu ir iki poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovė PAV programą sutapatino su PAV ataskaita. Kaip minėta, UAB ,,Ekostruktūra“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 20-203 parengtą ,,Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“ pateikė Kauno rajono savivaldybei, o Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, t. y. laikydamasi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino nuo programos gavimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė esant visoms Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms tokiam sprendimui priimti, t. y. sprendimą priėmė teisėtai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nepagrįstais pripažintini pareiškėjos argumentai, jog atsakovė negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo, nes tokiu būdu ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalį (kuris numato, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva) bei 2 dalį (kuris įtvirtintą nuostatą, jog valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą).

Kaip minėta, savivaldybės tarybos neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių turi būti motyvuotas. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių gali būti priimtas tik iki planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo. Tai reiškia, kad priimant tokį sprendimą nebūna atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Todėl atsakovė, priimdama neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių turi įvertinti visas šiam sprendimui priimti objektyviai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes bei aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, visuomenės nuomonę, ilgalaikius savivaldybės vystymosi planus ir strategiją, planuojamos veiklos įtaką savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui, savivaldybės teritorijoje skatintinas veiklas.

Pareiškėja yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir gina savo privatų interesą kasti smėlį ir žvyrą planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gauti iš šios veiklos pelną. Atsakovei Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sprendžiant dėl pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos galimybių tam tikroje teritorijoje nuspręsti, kokiems prioritetams – naudingų iškasenų gavybai (kasybai), teritorijos rekreaciniam pobūdžiui ir pan. teikti pirmenybę, t. y. šiuo atveju atsakovė atstovauja viešąjį interesą.

Skundžiamas sprendimas bei jį lydintis aiškinamasis raštas tvirtina, kad priimant ginčijamą sprendimą atsakovė, be kita ko, atsižvelgė ir įvertino pareiškėjos pateiktą poveikio aplinkai vertinimo programą, bendruomenių gyventojų kreipimąsi, savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 metams. Atsakovė įvertino tai, kad pareiškėja ūkinę veiklą planuoja vykdyti šalia (duomenys neskelbtini) teritorijos, kuriai suteiktas kurortinės teritorijos statusas; šalia kultūros paveldo objektų: Lietuvos sklandytojų slėnio teritorijos (duomenys neskelbtini), Lietuvos sklandytojų slėnio II (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (duomenys neskelbtini) ir kt.; tai pakeistų Nemuno upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį; PŪV žemės sklypas patenka į galimų potvynių teritoriją; dalis žemės sklypo patenka į saugomą Natura 2000 (paukščių, iš kurių kelios rūšys įtrauktos į Raudonąją knygą, apsaugai svarbią teritoriją) teritoriją – ,,Nemuno upės pakrantės ir salos tarp (duomenys neskelbtini) (ES kodas LTKAUB001)“, ir riboto funkcinio potencialo gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją, magistralinio dujotiekio apsaugos zoną; sukels fizinę, oro taršą ir triukšmą.

Skundžiamas sprendimas bei aiškinamasis raštas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į deklaruojamą siekį išlaikyti bei apsaugoti Kauno rajono dalies teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, nekilnojamąsias kultūros vertybes, suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teises į sveiką, saugią ir švarią aplinką.

Vertinant šiuos atsakovo motyvus pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 7, 146, 149.4, 154, 160, 162.1 punktuose nurodyta, kad ,,Laikysimės gamtą tausojančios politikos principų, priimsime sprendimus, formuojančius atsakingą vartojimą, įtrauksime visuomenę į gamtosaugos veiklos vystymą ir su aplinkosauga susijusių sprendimų priėmimą“, ,,Būtina nuosekliai integruoti neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos prioritetus į visas sektorines politikos priemones, kad rinkoms būtų duotas aiškus signalas kurti inovacijas žaliojo kurso kryptimi ir į tai investuoti“, ,,Siekiame, kad Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų; ,,Tvarus gamtinio kapitalo naudojimas yra svarbus tiek augančiai šalies ekonomikai, tiek gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, svarbu apsaugoti biologinę įvairovę ir atsakingai naudoti turimus gamtos išteklius“; ,,Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami Natura 2000 tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą“; ,,Iki 2024 m. Vyriausybė paklos pagrindą ekonominiams šalies ir kasdieniams žmonių gyvenimo pokyčiams taip, kad mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tokias pačias galimybes, tuos pačius gamtos išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien“.

Gamtinio karkaso nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (redakcija nuo 2010-07-23, Žin., 2010, Nr. 87-4619), 6 ir 16 punktuose numatyta, kad Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija, vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė. Gamtinio karkaso teritorijos turi būti tvarkomos vadovaujantis darnaus vystymosi principais. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, gamtinio karkaso teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad aplinkos apsauga yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą. Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus. Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplinką.

Būtinybė saugoti kraštovaizdį įtvirtinta Europos kraštovaizdžio konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-03 įstatymu Nr. IX-1115. Šios konvencijos preambulėje pabrėžiama, kad kraštovaizdis vaidina svarbų visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse ir yra ekonominei veiklai palankus išteklius, kurio apsauga, tvarkymas ir planavimas gali padėti kurti darbo vietas, kad kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis, kad žemės ūkio, miškininkystės, pramonės ir naudingųjų iškasenų gavybos būdų, taip pat teritorijų planavimo, miestų planavimo, transporto, infrastruktūros, turizmo bei poilsio formų raida ir pasaulio ekonomikos pokyčiai paspartino kraštovaizdžių transformaciją, kad kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios ir socialinės gerovės elementų ir kad dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos.

Europos kraštovaizdžio konvencijoje taip pat yra nurodyta, kad šią Konvenciją pasirašiusios Europos Tarybos valstybės nares atsižvelgia į jau esančius tarptautinio lygmens teisės tekstus gamtos ir kultūros apsaugos ir tvarkymo, regionų ir vietovių planavimo, vietos savivaldos ir transnacionalinio bendradarbiavimo srityse, ypač į Konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Bernas, 1979 m. rugsėjo 19 d.), Konvenciją dėl Europos architektūros paveldo apsaugos (Granada, 1985 m. spalio 3 d.), Europos konvenciją dėl architektūros paveldo apsaugos (nauja redakcija) (La Valeta, 1992 m. sausio 16 d.), Europos konvenciją dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų (Madridas, 1980 m. gegužės 21 d.) ir jos papildomus protokolus, Europos vietos savivaldos chartiją (Strasbūras, 1985 m. spalio 15 d.), Biologinės įvairovės konvenciją (Rio de Žaneiras, 1992 m. birželio 5 d.), Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją (Paryžius, 1972 m. lapkričio 16 d.) ir Konvenciją dėl prieinamumo prie informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teisėsaugos institucijas aplinkos apsaugos klausimais (Orhusas, 1998 m. birželio 25 d.).

1992 m. pataisytos Europos archeologinio kultūros paveldo apsaugos konvencijos tikslas yra apsaugoti archeologijos paveldą – Europos kolektyvinės atminties šaltinį ir istorinių bei mokslinių tyrimų objektą. Tuo tikslu archeologijos paveldo objektais yra laikytinos visos archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai, kurių išsaugojimas ir tyrimas padeda geriau suvokti žmonijos istoriją ir jos ryšį su natūralia aplinka, kurių atžvilgiu pagrindiniai informacijos šaltiniai yra kasinėjimai bei kiti žmonijos ir aplinkos tyrimo metodai, kurie yra bet kokioje Šalių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Konvencijoje taip pat nurodyta, kad kiekviena Šalis įsipareigoja: siekti sutaikyti ir suderinti atitinkamus archeologijos reikalavimus su plėtros planais ir tuo tikslu užtikrinti, kad archeologai dalyvautų planuojant politiką, įgalinančią garantuoti subalansuotas archeologinių vietovių apsaugos, konservavimo ir stiprinimo strategijas, įvairiuose plėtros projektų etapuose; užtikrinti nuolatines archeologų, miestų ir regionų planuotojų tarpusavio konsultacijas, įgalinančias keisti plėtros planus, kurie gali turėti neigiamą poveikį archeologijos paveldui, skirti pakankamai laiko ir lėšų atitinkamiems moksliniams vietovės tyrimams atlikti bei jų rezultatams publikuoti; užtikrinti, kad poveikio aplinkai įvertinimuose ir atitinkamuose sprendimuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į archeologines vietoves ir jų aplinką.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 1 straipsnio 1 dalis teigia, jog šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kurios vertingųjų savybių pobūdis taip pat gali būti pripažintas reikšmingu. Viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslas – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis.

Pačioje UAB ,,Ekostruktūros“ 2020 m. parengtoje Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai programoje nurodyta, kad artimiausia kultūros paveldo vertybė, su kuria karjeras ribojasi apie 300 m ilgyje – Lietuvos sklandytojų slėnis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios plotas apima (duomenys neskelbtini) m² (Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio). Kita artima vertybė esanti apie ~7 m atstumu nuo planuojamo karjero (t. y. karjeras planuojamas už vietinio žvyrkelio, kuris ir skiria vertybę nuo PŪV) – tai Lietuvos sklandytojų slėnis II (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plotas 140297 m² (Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą); istorinis (lemiantis reikšmingumą retas); kraštovaizdžio). Trečia artima vertybė, tai ~101 m atstumu nuo planuojamo karjero esanti (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijos plotas: 26351 m² (Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą). Visos kitos vertybės yra nutolusios didesniais ~380-740 m atstumais: ~380 m nutolusi (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis: 20539 m². KVR objektas: 53163 m². Vizualinės apsaugos pozonis: 256300 m². Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą)); ~655 m nutolęs (duomenys neskelbtini) kapinynas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Plotas 75600 m². Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą)); ~455 m atstumu kitoje Nemuno pusėje, nei PŪV esantis (duomenys neskelbtini) piliakalnis su gyvenviete (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Plotas 92142 m²); ~500 m atstumu kitoje Nemuno pusėje, nei PŪV esantis (duomenys neskelbtini) kalnas, vad. (duomenys neskelbtini) kalnu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Plotas 16166 m². Vertingųjų savybių pobūdis: kraštovaizdžio; mitologinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); ~740 m atstumu kitoje Nemuno pusėje, nei PŪV esantis (duomenys neskelbtini) kapinynas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos sklandytojų slėnis (duomenys neskelbtini) paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir jam nėra nustatyta apsaugos zona, kurios nustatymą reglamentuoja NKPAĮ 10 ir 11 straipsnių nuostatos, Kultūros paveldo departamentas 2020-07-27 raštu Nr. (9.52E)2-1807 pavedė Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją dėl apsaugos zonos ribų Lietuvos sklandytojų slėniui nustatymo. Tuo pačiu raštu pavesta Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą Lietuvos sklandytojų slėniu II apsaugos zonos nustatymui, nes Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2020-07-22 įsakymu Nr. Į-205 pastarasis objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Taip pat Kultūros paveldo departamento direktorius 2021-01-28 raštu Nr. (9.47E)2-147 pavedė Kultūros paveldo centro specialistams skubos tvarka parengti inicijuotos skelbti valstybės saugoma (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos ribų projektą bei pateikti jį Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriui. Dėl šių priežasčių, nustačius minėtų kultūros paveldo objektų apsaugos zonas, numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius). Vadovaujantis NKPAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, teisės akte, kuris kultūros paveldo objektą ar vietovę skelbia valstybės saugomais ar kultūros paminklu, nurodomas apsaugos tikslas ar tikslai, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, patvirtinamos jų teritorijos ir apsaugos zonos ribos. Pagal NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalį, saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona.

Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 1 ir 22 punktais bei 18 straipsnio 3 ir 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 12 punktu, archeologiniai tyrimai privalomi atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendinius išskirtuose plotuose numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų ūkio paskirties į kitą bei leistina naujų statinių statyba (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė). Šiuo atveju archeologiniai tyrimai turi būti atlikti iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį patvirtinimo, arba iki sprendimo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus priėmimo, arba iki sprendimo išduoti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį priėmimo, arba iki sprendimo pritarti statinio projektui priėmimo. Archeologiniai tyrimai privalomi, kai reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose). Taigi, atsakovės skundžiamo sprendimo 1.14 punkte pagrįstai nurodyta, kad planuojamoje smėlio ir žvyro karjero teritorijoje būtina atlikti archeologinius tyrimus. Nors pareiškėja nurodo, kad gavyba planuojama tik toje teritorijoje, kuri nepatenka į kultūros paveldo ar Natura 2000 teritorijas, tačiau kaip matyti iš 2020-07-01 Nekilnojamojo turto registro centro išrašo, pareiškėjai UAB ,,Benefaktor“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas juridinis faktas – Nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), prie kito žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta – Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos (jų apsaugos zonos). UAB ,,Ekostruktūros“ 2020 m. parengtoje Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai programoje nenurodyta, kad buvo atlikti teritorijos archeologiniai tyrimai ir nepateiktos išvados. Atsižvelgiant į tai, teisinės reikšmės neturi tai, kad UAB ,,Ekostruktūra“ 2021-01-15 rašte Nr. 21-213 ,,Dėl atsakymų į pateiktą PAV programą nederinimą ir išdėstytas PŪV PAV pastabas“ nurodė, kad archeologiniai tyrimai bus atliekami.

Kaip nurodyta Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos 2021-01-19 rašte Nr. 21/1-4, ,,naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui teritorija pasirinkta gamtiškai jautrioje itin vaizdingoje kraštovaizdžio vietoje, tai yra neatsakingai, neįvertinus visų jos vertybių ir laukiamo ūkinės veiklos poveikio. Pagal Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą (2015-10-02 Nr. D1-703), nagrinėjamos vietovės kraštovaizdžio erdvinė struktūra itin vertinga: kraštovaizdis pagal jo vizualinės struktūros erdvinį despektiškumą yra priskiriamas prie vertingiausių šalyje kraštovaizdžio tipų V2H2. Nemuno pakrantės yra vertingos tiek estetiniu, tiek gamtiniu, tiek ir biologiniu aspektu. Planuojama ūkinė veikla šias vertes ryškiai sumažins. Planuojamas atstumas nuo planuojamo karjero iki kultūros vertybių svyruoja nuo 7 iki 740 metrų, reiškia, kad smėlio ir žvyro kasimo atviruoju būdu objektas ir jame dirbanti technika bus matomi praktiškai nuo visų kultūros paveldo vertybių ir sugriaus nusistovėjusias kraštovaizdžio perspektyvas ir harmoningus panoraminius vaizdus. Tai neleistina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos požiūriu.“

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26, 28 ir 38 punktai savivaldybės savarankiškoms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) funkcijoms priskiria sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymui ir šios veiklos skatinimui, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymui ir apsaugai, aplinkos kokybės gerinimas ir apsaugai, darytina išvada, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovė pagrįstai atsižvelgė į siekį išlaikyti bei apsaugoti Kauno rajono dalies teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, nekilnojamąsias kultūros vertybes, suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teises į sveiką, saugią ir švarią aplinką.

Nors Gamtinio karkaso nuostatų 21 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į teritorijos kraštovaizdžio struktūrą ir geoekologinį potencialą, teritorijų planavimo dokumento rūšį, lygmenį ir planavimo tikslus, šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose gali būti formuluojamos nuostatos dėl apsauginės ir ekologinės, rekreacinės, mokslinės ir kitos paskirties atskirųjų ir priklausomųjų želdynų įveisimo ir tvarkymo, gamtinių išteklių naudojimo (karjerų įrengimo), nuotekų surinkimo ir valymo, atskirų statinių statybos (įskaitant vėjo ir saulės jėgaines) ir kt., tačiau atsakovė Kauno rajono savivaldybės pagrįstai teikia prioritetą ne naudingų iškasenų gavybai (kasybai), bet teritorijos rekreaciniam pobūdžiui. Be to, ir Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, skundžiamas sprendimas bei jį lydintis aiškinamasis raštas tvirtina, kad priimant ginčijamą sprendimą atsakovė atsižvelgė ir įvertino savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 m.

Vadovaujantis galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. TS-233 ,,Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, sprendiniais pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriuose planuojama ūkinė veikla, patenka į žemės ūkio teritoriją, kurioje nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą, tokiai veiklai prioritetas numatytas Naudingų iškasenų teritorijose (N1 ir N2). Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo koncepcijos brėžinyje (Sutartiniuose žymėjimuose) (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio teritorijos nurodytas rėžimas – ,,Kitos teritorijos: rekreacinio turistinio potencialo teritorijos“. Šių teritorijų pagrindas – galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniai – Rekreacijos, gamtos, turizmo ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys bei Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-06-19 sprendimu Nr. TS-275) sprendiniai.

Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginiame plėtros plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, nurodyta, jog Kauno rajonas vadinamas Lietuvos smaragdu, jis išsidėstęs trijų didžiausių šalies upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – santakoje, garsus gamtos ir kultūros paveldu. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 121, trims Kauno rajono savivaldybės vietovėms –(duomenys neskelbtini) teritorijos daliai – suteiktas kurortinės vietovės statusas. Atsižvelgiant į LR saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikiamą informaciją, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 22 saugomos teritorijos (18 – saugomų valstybės ir 4 – Savivaldybės) ir 8 paukščių apsaugai bei 8 buveinių apsaugai svarbios Natura 2000 teritorijos.

Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės mėn. raštu Nr. SD-, atsakant į pareiškėjos 2021 m. kovo 3 d. pretenziją, nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio įtraukimo į bendrojo plano 2-ąjį keitimą, nusprendė pasiūlymą atmesti. Byloje nėra duomenų, kad pastarasis raštas būtų nebegaliojantis ar panaikintas.

Priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė taip pat įvertino tai, kad planuojama ūkinė veikla patenka į galimų potvynių teritoriją, magistralinio dujotiekio apsaugos zoną.

Pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. Dl-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“, planuojami sklypai patenka į didelės tikimybės (10 proc.) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčią teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grėsmės teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kuriose nurodyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių.

Kaip matyti iš 2020-07-01 Nekilnojamojo turto registro centro išrašo, pareiškėjai UAB ,,Benefaktor“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zona. Iš UAB ,,Ekostruktūros“ 2020 m. parengtos Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai programos matyti, kad per vieną sklypą eina Magistralinių dujų vamzdžiai. Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1-332 redakcija) 24¹ straipsnyje nurodyta, kad magistralinių dujotiekių apsaugos zonose draudžiama atlikti darbus ir (ar) kitus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 15 punktuose numatyta, kad Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose draudžiama statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas, stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, įrengti turistines stovyklavietes, taip pat statyti ir (ar) įrengti bei laikyti vagonėlius, kilnojamuosius namelius, kemperius, palapines ir medžioklės bokštelius, sustoti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) apsaugos zonų susikirtimuose su valstybinės reikšmės keliais, išvažinėti žemę, suformuojant vėžes (provėžas), važiuoti esamomis vėžėmis (provėžomis) bet kokiomis transporto priemonėmis ir jų junginiais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad PAV programoje numatyti sprendiniai dėl rekultivacijos ir pritaikymo rekreacijai yra negalimi.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

VAĮ 3 straipsnio 9 ir 10 punktuose numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo (reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) ir proporcingumo (reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus) principais.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, nes yra pagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta pakankamai motyvų (juos išskiriant į 18 punktų), įvertinta ir atsižvelgta į kitų įstaigų, institucijų, bendruomenių, asociacijų raštus (nuomones), pareiškėja iš skundžiamo sprendimo galėjo aiškiai suprasti, kodėl priimamas neigiamas sprendimas jos atžvilgiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, savivaldybės tarybos sprendimas priimtas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdyje dalyvaujant visiems 27 Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams, už šį sprendimą visiems 27 nariams balsuojant „už“. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdyje dalyvavo ir buvo išklausyti visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe pareiškėjos UAB „Benefaktor“ įgaliotas asmuo ir akcininkas V. S. bei PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ atstovė direktorė Ona Samuchovienė. Klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, pateikta PAV programa ir visa medžiaga buvo svarstoma savivaldybės tarybos komitetuose: Bendrame Biudžeto ir finansų, Ūkio ir darnios plėtros komitetuose 2021 m. sausio 15 d. posėdyje, Jungtiniame Socialinių reikalų ir sveikatos ir kultūros, Švietimo ir sporto komitetų 2021 m. sausio 15 d. posėdyje, kuriuose vėl dalyvavo V. S., O. Samuchovienė.

Nors pareiškėja nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra konkrečių teisės normų dėl kurorto teritorijai keliamų reikalavimų, motyvai grindžiami abstrakčiai, tačiau kaip matyti iš Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdžio protokolo Nr. TP-1 ir 2021 m. sausio 19 d. posėdžio vaizdo įrašo pareiškėjai buvo paaiškinta dėl kurorto teritorijai keliamų reikalavimų, buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komiteto, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, Aplinkos ministerijos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštai, nurodyta visa faktinė ir teisinė argumentacija dėl priimamo sprendimo nepritarti planuojamai ūkinei veiklai.

Įvertinęs nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas nenustatė, kad būtų pažeisti objektyvumo ir proporcingumo principai, todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovė pažeidė šiuos principus vertinti kaip subjektyvi nuomonė.

Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“. Kadangi pastarasis skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti kito išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo ir perduoti UAB ,,Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011), todėl dėl kitų ginčo šalių argumentų nepasisakytina, nes jie neturi esminės lemiamos reikšmės sprendimo priėmimui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Tretieji suinteresuoti asmenys Kulautuvos seniūnija, Batniavos seniūnija, asociacija Batniavos bendruomenė atsiliepimais prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl prašymai netenkintini.

Pažymėtina, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16). Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2020).

Teismas akcentuoja, kad iš Kauno rajono savivaldybės interneto svetainės (https://www.krs.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/) matyti, jog Kauno rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kuriame dirba 4 darbuotojai. Minėto skyriaus viena iš funkcijų – ruošti ieškininius pareiškimus, skundus ir kitus procesinius dokumentus, atstovauti savivaldybei teismuose ir kitose institucijose (Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymu Nr. ĮS-1892 (2017-03-10 įsakymo Nr. ĮS-431 redakcija), 4.7 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovę Kauno rajono savivaldybę ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Kauno rajono savivaldybės administraciją atstovavo advokatas Mindaugas Šimonis. Nors byla buvo didelės apimties su viešo intereso elementu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovę ir trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo advokatas, t. y. nėra jokių duomenų apie minėto skyriaus darbuotojų, t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo/vedėjo pavaduotojo ir vyr. specialistų negalėjimą tinkamai paruošti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovę teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui (ypač, kai skundžiamą sprendimą priimant buvo atsižvelgta į ne vieną jau parengtą raštą/sprendimą, skundžiamas sprendimas buvo sudarytas iš 18 punktų, klausimai dėl skundžiamo sprendimo projekto svarstyti komitetuose ir tarybos posėdyje). Pažymėtina, jog kitų nustatytų specialistams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą pirmiau įvardintą funkciją dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ir dar tiesiogiai nesusijęs su savivaldybės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas. Teismo vertinimu, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigą nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovės Kauno rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Benefaktor“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Benefaktor“, atsakovės Kauno rajono savivaldybės, trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kulautuvos seniūnijos, Batniavos seniūnijos, asociacijos Batniavos bendruomenės prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.