Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-02 · Byla Nr. N-575-421-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-02
Bylos Nr.
N-575-421-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3-421-07Procesinio sprendimo kategorija 32.; 26.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2006 m. liepos 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. S. dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2006 m. sausio 21 d. apie 16 val. 40 min. Vilniuje, Olandų g. 51 vairuodamas automobilį UAZ 31512 valst. Nr. (duomenys neskelbiami) prieš sukdamas į kairę ir atlikdamas apsisukimo manevrą ne nuo pat Olandų g. važiuojamosios dalies vidurio užtvėrė kelią 2-a eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui, nežymiai sutrikdė 2 asmenų sveikatą, apgadino abu automobilius. Protokole nurodyta, kad L. S. pažeidė KET 150 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 24 d. nutarimu L. S. pagal ATPK 127 str. l d. paskirta 750 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda, nuobaudas subendrinus, galutinai paskirta 750 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 24 d nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra neteisėtas, pagrįstas tikrovės neatitinkančiais faktais, prieštaringomis specialisto išvadomis. L. S. įsiikinimu, tai, kad nukentėjusysis A. G. ir liudytojas V. G. autoįvykio metu dirbo specializuotoje policijos įstaigoje, įtakojo ikiteisminį tyrimą, tuo buvo sudaromos sąlygos pažeisti jo teises. Nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė tik į A. G. ir V. G. parodymus, nekreipdamas dėmesio į parodymus, duotus kito liudytojo. Specialistas modeliuodamas eismo įvykio mechanizmą, nepagrįstai iš anksto pasirinko jo automobilio pradinę padėtį, netinkamai apskaičiavo automobilių judėjimo greičius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad jis važiavo Olandų g. antra eismo juosta link Antakalnio žiedo, važiavimo krypties nekeitė. Važiavo 40 km/h greičiu. Ketindamas daryti manevrą, įjungė kairio posūkio signalą, įsitikino, kad maždaug 20 m. atstume už jo kitų automobilių nėra, pristabdė ir pradėjo sukti į kairę. Kadangi priešinga eismo juosta buvo laisva, darė manevrą. Jau išvažiavus automobiliui į priešingos krypties eismo juostą, pamatė lekiantį į jo automobilį, kitą automobilį. Nurodė, kad būnant priešingos krypties antroje eismo juostoje į jo automobilio vidurį atsitrenkė kitas automobilis.

Nukentėjusysis A. G. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Teisme parodė, kad važiavo Olandų gatve link Antakalnio žiedo antra eismo juosta. Priekyje važiavo automobilis UAZ, koks buvo atstumas tarp automobilių, nurodyti negali. Likus apie 50-100 m atstumui, priekyje važiavęs automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, priartėjus nukentėjusiojo automobiliui, pareiškėjas staiga iš pirmos juostos pasuko į kairę. Atstumas buvo per mažas, kad išvengti susidūrimo. Kairio posūkio signalo L. S. darydamas manevrą nerodė.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutarimu nutarė skundą patenkinti, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Teismas nustatė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006-06-08 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau remiantis ABTĮ 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui administracinėje byloje neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas apklausė liudytojais kartu su pareiškėju automobilyje važiavusį D. S. , kuris davė analogiškus pareiškėjui paaiškinimus, bei kartu su nukentėjusiuoju važiavusį V. G. , kuris davė analogiškus nukentėjusiajam paaiškinimus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas H. D. parodė, kad jis iš Polocko gatvės prie Lukoil degalinės stovėjo praleisdamas ratu važiuojančius automobilius UAZ ir Škoda. Įvažiavęs į Olandų gatvę, važiavo pirma eismo juosta. Automobilis UAZ važiavo antra eismo juosta priekyje. Škoda automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ketindamas aplenkti UAZ ir atsitrenkė į pastarąjį automobilį, kuris darė posūkį į kairę iš antros eismo juostos. Teismas pažymėjo, kad analogiškus šiam liudytojui parodymus teisme davė ir liudytojas J. L. , kuris važiavo Olandų gatve iš paskos automobiliui Škoda. J. L. patvirtino, kad kairį posūkio manevrą pareiškėjas darė ne iš pirmos, bet iš antros eismo juostos, kuria ir važiavo. Teismas nurodė, jog iš automobilių sužalojimų pobūdžio (UAZ automobilio apgadinta kairė priekinė pusė, automobilio Škoda priekinė ir dešinė pusė), darytina išvada, kad automobilis Škoda atsitrenkė į automobilio UAZ kairę priekinę pusę, kai automobilis buvo pradėjęs daryti posūkio manevrą. Tą patvirtina ir nesuinteresuoti bylos baigtimi pašaliniai asmenys liudytojai H. D. ir J. L. . Teismas pažymėjo, kad specialistui išvadai duoti buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje laikoma nustatytu, kad L. S. posūkį darė iš pirmos eismo juostos. Specialisto išvadoje teigiama, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio UAZ vairuotojas L. S. , darydamas apsisukimo manevrą ne nuo pat Olandų g. važiuojamosios dalies vidurio, užtvėrė kelią atstumu, kuriame automobilio Škoda vairuotojas A. G. neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo. Tačiau teismas nurodė, jog negali vadovautis šia specialisto išvada, kuri surašyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nes teismo posėdžio metu nustatytos kitos įvykio aplinkybės, o būtent, kad kairį posūkį L. S. darė nuo antros eismo juostos važiuojamosios dalies vidurio, o tai leidžia Kelių eismo taisyklių 151 punktas. Teismas konstatavo, kad Kelių eismo taisyklių 171 punktas įpareigoja vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Šių taisyklių 172 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Teismo vertinimu, šių reikalavimų A. G. nevykdė. Teismas padarė išvadą, kad būtent A. G. aukščiau paminėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, todėl L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. l d. nepagrįstai.

III

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimą. Apelianto nuomone, teismas priimdamas tokį nutarimą pažeidė ABTI 6 str., 62 str. 4 d., 81 str., 86 str. l d. ir 2 d., 87 str. 4 d. 3 p., bei ATPK 280 str. Teismas neteisingai nustatė, kad kairį posūkį L. S. darė nuo antros eismo juostos važiuojamosios dalies vidurio. Nepagrįstai teismas atmetė Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių ir rėmėsi H. D. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo nenuoseklus. Taip pat teismas neteisingai vertino liudytojo J. L. parodymus, kurie visiškai skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu J. L. nurodo visiškai kitas eismo įvykio kilimo aplinkybės, todėl yra tikėtina, kad J. L. teisminio nagrinėjimo metu galėjo sąžiningai klysti ir nurodyti kitas eismo įvykio kilimo aplinkybes, tačiau teismas J. L. parodymų keitimo priežasties neišsiaiškino, o nutarime konstatavo, kad J. L. teisme davė analogiškus parodymus kaip ir L. S. , nurodydamas, kad automobilis „UAZ“ kairį posūkį atliko iš antros eismo juostos. Apeliantas paaiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu eismo įvykio dalyvių parodymai buvo prieštaraujantys, todėl buvo paskirta specialistui užduotis atlikti autotechninį tyrimą pavedant nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmą. Specialistas sumodeliavo eismo įvykio kilimo eigą ir ją aprašė išvados tiriamojoje dalyje, bei davė išvada, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „UAZ“ vairuotojo veiksmai, kuris vykdydamas apsisukimo manevrą ne nuo pat Olandų g. važiuojamosios dalies vidurio, užtvėrė kelią atstumu, kuriame automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas A. G. neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į automobilį ,,UAZ“. Teismas šią išvadą atmetė nepagrįstai, neapklausęs šią išvadą pateikusio specialisto. Teismas nenurodė argumentų, kuriais rėmėsi atmesdamas specialisto išvadą. Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje ne tik neišvardijo įrodymų, jų turinio, bet nenurodė įrodymų įrodomosios reikšmės ir tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai panaikino L. S. atžvilgiu priimtą nutarimą, nes jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs eismo įvykį yra įrodytas ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais dokumentais - eismo įvykio schema, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, liudytojų parodymais, LTEC specialisto išvada. Byloje nėra duomenų, kad A. G. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad prisideda prie šio skundo ir prašo jį tenkinti. Mano, jog teismas pažeidė ABTĮ 6 str., 62 str. 4 d., 86 str. l d., 2 d., 87 str. 4 d. 3 p, ATPK 286 str. Teismas netinkamai vertino byloje įrodymus, nepagrįstai rėmėsi J. L. teisme pakeistais parodymais. Taip pat teismas nenurodė argumentų, kuriais remiantis atmetė Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat liudininkų ir šalių paaiškinimais teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismas pagrįstai Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-04-27 specialisto išvadą Nr. 11-862(06) vertintino kritiškai, kadangi ji yra neišsami, o klausimus ekspertui suformulavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o jis neturėjo galimybės specialistui ar ekspertui pateikti klausimų. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat nurodė, kodėl remiasi vienais, o ne kitais. Netikėti teismo posėdžio metu duotais liudytojų H. D. ir J. L. parodymais negalima, kadangi pirmiausia vertinami teismo betarpiškai ištirti įrodymai ir apklausti liudininkai, kurių parodymuose jokių prieštaravimų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nepilnai ir nevisapusiškai. Teismo išvada apie eismo įvykio kilimo priežastis nėra pagrįsta.

Šioje byloje įrodymai, iš kurių galima spręsti apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, yra prieštaringi. Tačiau tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S. , tiek ir nukentėjusysis A. G. vienodai nurodė transporto priemonių susidūrimo vietą. Atsižvelgiant į šia aplinkybę ir panaudojant specialiąsias žinias, atlikęs tyrimą specialistas padarė išvadą, kad L. S. posūkio į kairę manevrą atliko ne nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, o nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Antakalnio g., vidurio, t.y. nuo brūkšninės kelio ženklinimo linijos, skiriančios pirmą ir antrą eismo juostas, vidurio (baudž. bylos Nr. 10-1-80071-06 lapas 56 „Planas-1“). Nepagrįsti teismo argumentai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-04-27 specialisto išvada Nr. 11-862(06) yra grindžiama ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta aplinkybe, jog L. S. posūkį darė iš pirmos eismo juostos.

Specialisto nustatytas aplinkybes patvirtina nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo J. L. paaiškinimai. Skirtingai nei nurodo teismas, šis liudytojas teismo posėdžio metu neatsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog L. S. važiavo antra eismo juosta, o posūkio į kairę manevrą atliko prieš tai persirikiavęs į pirmą eismo juostą. Tai yra fiksuota teismo posėdžio protokole (b.l. 40). Liudytojas H. D. iš viso nenurodė iš kokios padėties L. S. atliko posūkio į kairę manevrą.

Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietoje važiuojamoji dalis buvo pakankamai plati (dvi eismo juostos po 3,6 m. pločio, b.l. 14), o pareiškėjo L. S. vairuojamas automobilis UAZ 3152 yra 1,78 m. pločio ((baudž. bylos Nr. 10-1-80071-06 lapas 55), kiti eismo dalyviai galėjo klaidingai įvertinti, kad pareiškėjas iš antros eismo juostos rikiuojasi į pirmą eismo juostą, o ne vykdo posūkio į kairę manevrą. Su eismo įvykiu nesusiję ir šioje byloje nesuinteresuoti asmenys J. L. ir H. D. nepatvirtino, kad L. S. vairuojamas automobilis būtų rodęs kokį nors įspėjamąjį posūkio signalą.

Nors esama duomenų, kad nukentėjusysis A. G. savalaikiai nestabdė transporto priemonės, galimai viršijo leistiną greitį, tačiau šioje byloje dėl A. G. kaltės teismas nesprendžia. Be to, atsižvelgiant į specialisto išvadoje pateikiamą eismo įvykio aplinkybių vertinimą, matyti, kad ne nukentėjusiojo automobilio greitis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo L. S. objektyviai pavojingi ir kitus eismo dalyvius klaidinantys veiksmai galėjo būti pagrindinė eismo įvykio priežastis.

Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies - byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas