Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-287-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-25Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
2A-287-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06319-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
Ieškovas
Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“
Atsakovas
G. K., A. S.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 287 - 252 - 2013

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06319-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 42.9; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-223-2013 pagal ieškovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ ieškinį atsakovėms G. K. ir A. S. dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovės G. K. 2012-04-18 vienašalį 2010-08-24 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 505 nutraukimą bei atsakovės A. S. 2012-04-18 vienašalį 2010-08-24 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 506 nutraukimą ir įpareigoti atsakovę G. K. vykdyti 2010-08-24 žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 505, o atsakovę A. S. – 2010-08-24 žemė sklypo nuomos sutartį Nr. 506. Nurodo, jog atsakovės yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Su jomis ieškovė yra sudariusi 2010-08-24 nuomos sutartis Nr. 505 ir Nr. 506. 2012-04-18 pranešimais atsakovės informavo ieškovę, kad nutraukia minėtas nuomos sutartis. Nors atsakovės pranešimuose nurodė, kad nuomos sutartys nutraukiamos tuo pagrindu, kad ieškovė daugiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio, tačiau pranešimų gavimo momentui (2012-05-03) nuomos mokestis atsakovėms jau buvo sumokėtas. 2012-08-16 pranešimais „Dėl pirmumo teisės nuomotis žemę įgyvendinimo“ ieškovė informavo atsakoves, kad jų pranešimai dėl sutarties nutraukimo yra neteisėti ir ieškovė jų nepripažįsta, kadangi nuomos mokesčio įsipareigojimai yra pilnai įvykdyti, o nuomos mokesčio mokėjimo terminas už 2012 metus dar nėra suėjęs. Tais pačiais pranešimais ieškovė taip pat nurodė turinti pirmumo teisę sudaryti naują nuomos sutartį, o tuo atveju, jeigu nuomojama žemė būtų parduodama, pirkti ją ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, tačiau į šį ieškovės pranešimą atsakovės neatsakė. Atsakovės, nutraukdamos šalių sudarytas nuomos sutartis, rėmėsi sutarčių 4.3, 5.1, 5.2, 7.1, 7.4 punktais ir CK 6.564 str., t. y. nuomos mokesčio nemokėjimu ilgiau kaip 3 mėnesius. Ieškovė neginčija paties fakto, kad nuomos mokesčio mokėjimas buvo uždelstas, tačiau vienašalis sutarčių nutraukimas buvo nepagrįstas. Ieškovės manymu, atsakovės, pateikdamos pranešimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo, nesilaikė CK 6.218 str., 6.564 str. bei nuomos sutarčių 7 p. nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos, kadangi nenustatė ieškovei papildomo termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Nuomos sutartims pasibaigus, ieškovė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti ar nuomoti ginčo žemės sklypą nebegali, kas sukuria teisines prielaidas žemės sklypus įsigyti tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovė G. K. sudarė pastarajai nuosavybės teise priklausančio 1,67 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 505, kurios pagrindu ieškovei atsakovė G. K. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnuomojo minėtą žemės sklypą. Be to, 2010 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovė A. S. sudarė pastarajai nuosavybės teise priklausančio 1,67 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 506, kurios pagrindu ieškovei atsakovė A. S. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnuomojo minėtą žemės sklypą. 2012-04-18 pranešimais atsakovės ieškovę informavo, kad nutraukia minėtų žemės sklypų nuomos sutartis, remdamosis sutarčių 4.3, 5.1, 5.2, 7.1, 7.4 punktais. Ieškovė 2012-08-16 pranešimais „Dėl pirmumo teisės nuomotis jūsų žemę įgyvendinimo“ informavo atsakoves, kad su pranešimais apie nuomos sutarčių nutraukimą nesutinka, kadangi sutarčių nutraukimas yra neteisėtas ir bendrovė jo nepripažįsta, nuomos mokesčio įsipareigojimai yra įvykdyti, o nuomos mokesčio mokėjimo terminas už 2012 metus dar nėra suėjęs. Teismas laikė, kad ieškovė, kaip žemės sklypo nuomininkė, savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. nustatytu terminu nuomos mokesčio nesumokėjo. Teismo nuomone, net ir ieškovei įteikus atsakovių 2012-04-18 pranešimus nei teisinė, nei faktinė padėtis nepasikeitė: ieškovė ir toliau sėkmingai pagal paskirtį naudojosi atsakovių žemės sklypais, atliko neatidėliotinus žemės ūkio darbus, nusiėmė derlių, o atsakovės jokių veiksmų sutrukdyti ieškovėms naudotis išsinuomotais žemės sklypais neatliko. Tokiu būdu, nuomos sutartys ir toliau buvo vykdomos pilna apimtimi, o visas sutarčių “nutraukimo” procesas iš atsakovių pusės pasibaigė 2012-04-18 pranešimų išsiuntimu. Ištyręs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2012-04-18 pranešimuose buvo išreikšta atsakovių valia ne įspėti ieškovę apie terminuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą, o pranešti apie ketinimą netęsti žemės nuomos sutarčių joms pasibaigus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė esminę teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi nesivadovavo vienašalius sandorius, kuriems priskirtinas ir vienašalis sutarties nutraukimas, reglamentuojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vertindamas atsakovių veiksmus pagal jų pačių (jų atstovo) žodinius paaiškinimus, nepagrįstus jokiais tinkamais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.63 str. 1 d., CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, sudarė sąlygas atsakovėms manipuliuoti savo atliktų veiksmų ir sudarytų dokumentų teisine prasme, kadangi pripažino, jog asmuo, vienašališkai nutraukęs sutartį, turi teisę daug vėliau tiesiog žodžiu paaiškinti, jog iš tiesų pateiktu dokumentu jis norėjęs pasakyti visai kitą dalyką, nei nurodyta dokumente, ir taip išvengti atsakomybės už atliktus veiksmus, nors rašytiniai įrodymai suponuoja priešingą išvadą. Teismas taip pat pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neįvykdė pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą bei reikalavimo priimant sprendimą įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, argumentuoti, kurios faktinės aplinkybės yra nustatytos, bei nurodyti byloje taikomą įstatymą (CPK 265 str.). Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo teismas iš esmės nevertino, kad atsakovių 2012-04-18 pranešimai yra vienašaliai sandoriai, jų turinys bet kokiam normaliai protingam asmeniui nekeltų jokių abejonių dėl juo išreikštos valios turinio, taip pat nevertino byloje pateiktų duomenų apie trečiojo asmens teises į žemės sklypą, apeliantės pateikto 2012-08-16 pranešimo ir atsakovių neveikimo jį gavus, nenurodė, kokiu pagrindu atmetė apelianto pateiktus įrodymus, netyrė ir nenustatinėjo reikšmingų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertino, ar šioje byloje egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti ieškinį. Teigia, kad byloje pateikti duomenys, jog atsakovės suteikė teisę naudotis ginčo žemės sklypu trečiajam asmeniui. Vien ši aplinkybė yra pakankama paneigti visiems atsakovių teiginiams dėl jų tikrųjų ketinimų. Apeliantės manymu, teismo sprendimo motyvacija iš esmės apsiriboja tik atsakovių teiginių perrašymu, tuo tarpu rašytiniai įrodymai liko nevertinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir teisingai taikė materialines teisės normas. Šioje byloje yra akivaizdu, kad nei atsakovės, nei ieškovė neatliko veiksmų, kurie reikštų vienašalį sutarties nutraukimą. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka ir būdu, o šalies pranešimas apie sutarties pažeidimą ir nutraukimą, nenurodant sutarties nutraukimo datos ir leidžiant vykdyti sutartį toliau, jokiu būdu nereiškia vienašalio sutarties nutraukimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Apeliantė nesutinka su tuo, kaip atsakovių 2012-04-18 pranešimų turinį ir reikšmę jos teisėms ir pareigoms vertino pirmosios instancijos teismas. Priešingai apeliantės argumentams, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, konstatuoja, jog be pakankamo faktinio pagrindo apeliantė teigia, kad minėti atsakovių pranešimai yra vienašaliai sandoriai nutraukti aukščiau minėtas žemės nuomos sutartis. Iš bylos medžiagos nustatyta, ko neginčija ir apeliantė, kad po minėtų pranešimų išsiuntimo ir iki pat 2012-12-31 ieškovė netrukdomai naudojosi nuomojamais žemės sklypais pagal nuomos sutarčių sąlygas, t. y. atliko neatidėliotinus žemės ūkio darbus, nusiėmė derlių, tuo tarpu atsakovės niekaip netrukdė ieškovėms naudotis išsinuomotais žemės sklypais, t. y. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų reiškę vienašalį sutarčių nutraukimą prieš terminą. Priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apeliantės pateiktų 2012-08-16 pranešimų atsakovėms dėl pirmumo nuomotis žemę įgyvendinimo, kuriuose nurodyta, kad žemės nuomos sutartys yra galiojančios ir kad būtent šiuo pagrindu žemės ūkio bendrovė ketina pasinaudoti pirmumo teise toliau nuomotis žemės sklypus (b. l. 23, 24). Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė yra juridinis asmuo, savo veikloje nuomojantis žemės sklypus ūkinei – komercinei veiklai vystyti iš kitų asmenų, todėl jai taikytini padidinti atidumo ir rūpestingumo kriterijai, sudarant, vykdant, keičiant, pabaigiant, pratęsiant žemės sklypų nuomos sutartis (CK 6.256 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį – nemokėjo nuomos mokesčio ilgiau kaip tris mėnesius, ką pati pripažino, neginčijamai leidžia teigti, jog iš esmės nuomos sutartys buvo pažeistos. Todėl, vadovaujantis CK 6.564 str., kuris įpareigoja nuomotoją apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, ginčo nuomos sutarčių 7.1 p., buvo pagrindas atsakovėms kreiptis į ieškovę su pranešimais. Kad iš tiesų nuomos sutartys nebuvo vienašališkai nutrauktos anksčiau negu jos pasibaigė, patvirtina tai, kad nei atsakovė G. K., nei atsakovė A. S. ieškovei nesiuntė pakartotinio pranešimo – neįvykdė sutarčių 7.2 p. reikalavimų. Kaip matyti, sutarčių 7.2 p. aiškiai reglamentuoja sutarčių nutraukimą prieš terminą: nuomotojas turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti prieš terminą 7.1 p. nurodytais pagrindais tik tokiu atveju, jei per 3 mėnesius nuo nuomotojo įspėjimo gavimo nuomininkas nepašalina sutarties pažeidimo; sutartis laikoma nutraukta nuo pakartotinio nuomotojo pranešimo, siunčiamo pasibaigus įspėjimo laikotarpiui ir nuomininkui pažeidimo neištaisius, įteikimo nuomininkui dienos (b. l. 15, 19). Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas atsakovių paaiškinimas, jog 2012-04-18 pranešimuose buvo išreikšta jų valia ne įspėti ieškovę apie terminuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą, o pranešti apie ketinimą netęsti žemės nuomos sutarčių joms pasibaigus. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl atsakovių vienašališkų sutarčių nutraukimo neteisėtumo pripažintini nepagrįstais. Tai, kad atsakovės pranešimuose nurodė sutarties punktą apie nuomos mokesčio nemokėjimą ilgiau nei trys mėnesiai, nereiškia, kad tai buvo būtent pranešimas vienašališkai nutraukti sutartis prieš terminą. Kaip ir paaiškino atsakovės pirmos instancijos teisme, jos tik nurodė, kad nuomos sutartys nebebus pratęsiamos, o 7.1 punkto nurodymas reiškia tik tai, kad atsakovės nebesudarys naujos sutarties dėl to, kad ieškovė pažeidinėja sutarties sąlygas. Pakartotinio pranešimo neišsiuntimas ieškovei apie sutarties nutraukimą, patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo atsakovės, kokia buvo jų valia dėl sudarytų nuomos sutarčių.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, neįrodė. Teismas sprendime išdėstė ir nurodė, kuriuos įrodymus ir aplinkybes, argumentus įvertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus, nurodydamas tokioms savo išvadoms pagrįsti atitinkamas įstatymų normas, įtikinamus motyvuotus argumentus. Apeliantės tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas atsakovių 2012-04-18 pranešimų be pagrindo nepripažino vienašaliu žemės nuomos sutarčių nutraukimu prieš terminą, pagrįstas tik prielaida, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais, prieštarauja aukščiau minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei pačios ieškovės 2012-08-16 pranešimų turiniui (b. l. 23, 24), kuriuose išdėstyta pozicija, jog apeliantė nepripažįsta, kad pranešimas yra vienašalis žemės nuomos sutarčių nutraukimas ir kad sieks sklypus nuomoti po sutarčių termino pasibaigimo pirmumo teise. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrįsto pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, iš virš minėtų įrodymų visumos ir šalių bendravimo turinio ieškovei, kaip verslininkei, turėjo būti aišku ir suprantama, jog atsakovės nepratęs joms priklausančio žemės sklypo nuomos sutarčių su ieškove.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarys pasibaigė 2012-12-31, o ieškovė neturi jokių teisių į žemės sklypą, todėl jos pareikštas ieškinys jokių teisių Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Vadokliai“ nesukels. Tokiu būdu, teismo nuomone, ieškovei apskritai nebuvo jokio pagrindo reikšti ieškinį. Tai, kad atsakovės su ieškove nesudarė naujos žemės nuomos sutarties, yra jų teisė, bet ne pareiga. Būtent kiekviena sutarties šalis turi teisę laisvai apsispręsti dėl sutartinių santykių. Draudžiama kitą asmenį versti sudaryti sutartį, išskyrus, kai šią pareigą nustato įstatymas ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str.).

Teismas laiko įrodymais nepatvirtintais ir todėl nepagrįstais apeliantės teiginius, kad po nuomos sutarties nutraukimo atsakovės suteikė žemę ūkininkui R. Ž.. Kaip paaiškino atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, būtent ieškovė su R. Ž. buvo apsikeitusios dirbamos žemės sklypais, ir tai padarė be atsakovių žinios, t. y. žemės sklypo, išnuomoto ieškovei dalį, ieškovė perleido naudotis R. Ž., o pati už tai gavo analogiško dydžio žemės sklypą dirbti iš R. Ž. kitoje vietoje.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2A-287-252/2013 pateiktą prašymą prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-189-827/2013 kopiją. Kaip matyti, apelianto aptariamas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir neaišku, kada įsiteisės, todėl apeliacinės instancijos teismas juo nesivadovauja ir nepriima kaip įrodymo. Teismas taip pat atmeta atsakovių prašymą prijungti raštus, vienas kurių buvo skirtas ieškovei, o kitas – atsakovėms. Teismo vertinimu, teisingam bylos išsprendimui šie įrodymai nepatvirtins jokių svarbių faktinių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovės G. K. ir A. S. sumokėjo po 700 Lt (b. l. 126, 127). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl šios išlaidos (viso 1 400 Lt) priteistinos iš ieškovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“, į. k. 168551192, 700,00 Lt (septynis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 700,00 Lt (septynis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė