Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-20 · Administracinė byla Nr. eI2-10810-331/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
eI2-10810-331/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10810-331/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07388-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui E. K.,atsakovo atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. (V. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 23S87956 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjai V. V. (V. V.) leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. kovo 14 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo; asmuo pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 23S87956; priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėja kategoriškai nesutinka su atsakovo skundžiamo Sprendimo teiginiu, jog ji, teikdama atsakovui duomenis pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) pakeitė darbdavį ir (ar) darbo funkciją be atsakovo leidimo. Pareiškėja 2021 m. spalio 8 d. darbo sutarties Nr. 09 ir jos pakeitimo pagrindu nuo 2021 m. spalio 11 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijos inžinierės pareigybėje. Pareiškėjos kvalifikaciją liudija 2003 m. balandžio 25 d. Aukštesniojo ryšių koledžo (duomenys neskelbtini) filialo išduotas diplomas A Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymima, jog pareiškėja turi įgijusi telekomunikacijų techniko kvalifikaciją, kuri Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 30 d. įsakymu pripažinta kaip kvalifikacija ir (ar) darbas, atitinkanti/-is Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pareiškėja nuo 2021 m. spalio 11 d. nuolat dirba Lietuvos Respublikoje mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdo darbo sutartimi sulygtas funkcijas. Darbo sutartis su pareiškėja nėra ir nebuvo nutraukta, ji už savo darbo funkcijų atlikimą gaudavo ir gauna darbo užmokestį. Šias aplinkybes patvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo 2023 m. birželio 26 d. rašto išrašas patvirtinantis reguliarias pareiškėjos darbo užmokesčio pajamas iš MB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovo skundžiamo Sprendimo teiginys, kad „V. V. nuo 2022 m. vykdo teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra jos direktorė, o jai leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu ir be Migracijos departamento leidimo V. V. negali keisti darbdavio ar darbo funkcijos, taip pat į tai, kad, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo MB „(duomenys neskelbtini)“ narė buvo J. V., kuri yra tiesiogiai susijusi su V. V. sutuoktiniu P. V. (abu yra MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai), konstatuotina, kad V. V., kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, jos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)““ neatitinka tikrovės, nes pareiškėja 1) nėra ir nebuvo nutraukusi darbo teisinių santykių su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir joje faktiškai dirbo ir dirba, todėl nėra pakeitusi darbdavio ir (ar) darbo funkcijos, 2) pareiškėja, nekeisdama darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) darbo funkcijos šioje mažojoje bendrijoje nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra įsteigusi MB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos steigėja bei narė, tačiau darbo užmokestis MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai mokamas nebuvo, apie tai pažymima ir skundžiamame Sprendime. Todėl, akivaizdu, kad pareiškėja nekeisdama darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) darbo funkcijos šioje mažojoje bendrijoje ir šiuo pagrindu pagal UTPĮ 44 str. turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. papildomai vykdė teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teigti, jog pareiškėja, 2023 m. kreipdamasi į atsakovą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės, negalima, nes pareiškėja, nepaisant to, kad nuo 2022 m. papildomai pradėjo vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, darbo teisinių santykių su MB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukusi nebuvo ir (ar) joje vykdomos darbo funkcijos nepakeitė.

2.3. Atsakovo skundžiame Sprendime nurodomos aplinkybės, kuriuos turėtų pagrįsti teiginį, jog pareiškėjos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, o vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ narė buvo J. V., kuri yra tiesiogiai susijusi su V. V. sutuoktiniu P. V. (abu yra MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai), yra prielaidų pobūdžio, kurios per se nepatvirtina, jog pareiškėja faktiškai nedirbo ar nedirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos sutuoktinio sąsajos su kita MB „(duomenys neskelbtini)“ nare savaime nėra pagrindas panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes susiklosčiusioje situacijoje būtent atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, o vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja pažymi, kad jos esminis tikslas Lietuvos Respublikoje yra konkretus telekomunikacijos inžinierės darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, bei, esant galimybei, užsiimti kita, įstatymo neuždrausta teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Atsakovo skundžiamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Skundžiamame Sprendime nurodoma, jog pareiškėja ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Su šiuo atsakovo vertinimu pareiškėja kategoriškai nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad pačiame skundžiamame Spendime nurodoma, jog nuo 2021 m. vasario mėnesio kartu su pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena jos šeimos nariai, t. y. nepilnamečiai vaikai M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), ir P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), bei sutuoktinis P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, kad tiek ji, tiek jos šeimos nariai yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, abu nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įtaigas, t. y. M. V. yra priimta mokytis į (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini)-ąją klasę, o P. V. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Be visa to, pareiškėja Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamo turto – negyvenamąsias administracinės paskirties patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), taip pat yra minėtos MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir vadovė, kurioje yra sukūrusi darbo vietų.

2.4. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje turi savo nekilnojamąjį turtą, gauna draudžiamąsias pajamas ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius, yra pilnai integravusi į Lietuvos visuomenę ir iš esmės laiko save šios visuomenės dalimi. Pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika trunka jau ilgą laikotarpį, o atsakovo skundžiamas Sprendimas sudaro pagrindą atskirti pareiškėją nuo savo šeimos, kurių nariams (sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams) leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra panaikinti. Atsakovas skundžiamu Sprendimu visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, taigi, kitaip tariant, neįvertino individualios jos situacijos. Susiklosčiusioje situacijoje akivaizdu, jog skundžiamu Sprendimu yra pažeista teisinga valstybės interesų ir pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, tokiu būdu pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, nuostatas. Skundžiamo Sprendimo argumentas, jog pareiškėja įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nesilaikant UTPĮ 44 str. 6 d. nustatytos tvarkos ir kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo atsakovui nepateikė informacijos, kad ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, iš esmės nėra teisingas, nes, kaip minėta ankščiau, pareiškėjos veikla MB „(duomenys neskelbtini)“ nepakeitė jos darbdavio ir (ar) darbo funkcijos MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos teisėta veikla MB „(duomenys neskelbtini)“ yra papildoma veikla šalia pagrindinio telekomunikacijų inžinierės darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, atsakovo neklaidino. Pareiškėjos įsitikinimu, tai, jog ji atsakovui teikdama prašymą dėl laikino leidimo gyventi pakeitimo papildomai neįvardino papildomos veiklos MB „(duomenys neskelbtini)“, apie kurią buvo galima rasti duomenis VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre aptariamo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu ir atsakovas apie tai žinojo bei leidimą laikinai gyventi išdavė, nereiškia, kad leidimas laikinai gyventi darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu buvo išduotas pareiškėjai pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjos atsakovui pateikti duomenys dėl darbo ir darbo funkcijos MB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko tikrovę, o esant pagrindui užsieniečiui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, kuris ketina dirbti ar jau dirba Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi panaikinimas vien dėl to, kad užsienietis nenurodė papildomos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje – neatitinka proporcingumo principo. Dėstomame kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šalies argumentai

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėja, tuo pagrindu, kad ketina dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų inžiniere (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. 2023 m. vasario 6 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S12789 pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. kovo 15 d., Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio 3 d. buvo paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre esančius MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė MB „(duomenys neskelbtini)“ narė, MB 2021 m. jokios veiklos nevykdė, o 2022 m. – vykdė (2022 m. gautos pajamos 41 345 Eur, sąnaudos 61 044 Eur, nuostolis 19 699 Eur). Patikrinus VSDFV informacinę sistemą, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra įdarbinta pareiškėja (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), o nuo 2023 m. birželio 9 d. įdarbinti dar du darbuotojai. Įvertinus surinktus duomenis, konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022 m. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja ir jos valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

3.1. Pareiškėja nuo 2022 m. vykdo teisėtą veiklą (yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė), o jai leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 44 str. nustatytu pagrindu (darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų inžiniere pagrindu), todėl pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja savo skunde neginčija, kad turėdama leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų inžiniere pagrindu, ji vykdė teisėtą veiklą (buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė), kas tik patvirtina, kad pareiškėjos tikslas - vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad pareiškėja yra pažeidusi Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 str. nustatytu pagrindu gali dirbti tik pas vieną darbdavį ir turėti tik vieną darbo funkciją. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nevertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės, socialinių ir ekonominių ryšių yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštarauja ginčijamo sprendimo turiniui. Taip pažymi, kad ginčijamu sprendimu pareiškėja nėra grąžinama ar išsiunčiama į jos kilmės valstybę, todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji bus išskirta su savo šeima yra nepagrįsti.

3.2. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos turimas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, o jos profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, pareiškėja ketino dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų inžiniere.

5.1. Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. kovo 14 d.

5.2. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. kovo 14 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo; asmuo pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo.

5.3. Sprendime pažymėta, kad Užimtumo tarnybos 2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V3(19.1)-169 priimtas sprendimas dėl užsienietės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, galiojantis nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2025 m. kovo 14 d. 2023 m. vasario 6 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S12789 pakeisti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, todėl 2023 m. kovo 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. kovo 15 d.

5.4. Migracijos departamentui vykdant savo funkcijas, buvo nustatyta, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktore. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre esančius MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė MB „(duomenys neskelbtini)“ narė, MB 2021 m. jokios veiklos nevykdė, o 2022 m. – vykdė (2022 m. gautos pajamos 41 345 Eur, sąnaudos 61 044 Eur, nuostolis 19 699 Eur). Patikrinus VSDFV informacinę sistemą, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. gruodžio 3 d. yra įdarbinta pareiškėja (darbo užmokestis nuo įdarbinimo dienos nebuvo mokamas), o nuo 2023 m. birželio 9 d. įdarbinti dar du darbuotojai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Įvertinus surinktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja nuo 2022 m. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

6. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

6.1. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje; 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

6.2. Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

6.3. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

6.4. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalį nesikreipė, informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla, nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja ir jos valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje darbo pagrindu užsienietei išduotas leidimas laikinai gyventi, dirba ir pareiškėjos sutuoktinis P. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iki 2023 m. balandžio 19 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ narė buvo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir MB „(duomenys neskelbtini)“ narė. Pažymėtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ narys yra ir pareiškėjos sutuoktinis P. V. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo 2022 m. vykdo teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ , yra jos direktorė, o leidimas laikinai gyventi jai išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu ir be Migracijos departamento leidimo pareiškėja negali keisti darbdavio ar darbo funkcijos, taip pat į tai, kad, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo MB „(duomenys neskelbtini)“ narė buvo J. V., kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos sutuoktiniu P. V. (abu yra MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai). Todėl, pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, jos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“.

8. Teismui vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respubliką, nustatyta, kad užsienietei anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. birželio 14 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėja ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Bylos medžiaga patvirtina, to neneigia ir proceso šalys, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. vasario mėn. gyvena pareiškėjos šeimos nariai: sutuoktinis P. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiai vaikai P. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Visi asmenys (duomenys neskelbtini) piliečiai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kad pareiškėja įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nesilaikant UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, taip pat, kad užsienietė, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, Migracijos departamentui nepateikė informacijos, kad ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, konstatuotina, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, užsienietė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl Departamentui buvo pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

9. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2021 m. spalio 11 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijos inžinierės pareigybėje, darbo sutartis su pareiškėja nėra ir nebuvo nutraukta, ji už savo darbo funkcijų atlikimą gaudavo ir gauna darbo užmokestį, tačiau ji yra MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir narė, darbo užmokestis jai nėra mokamas, ji turėdama leidimą laikinai gyventi vykdė papildomą veiklą, darbo teisinių santykių su MB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukusi nebuvo ir (ar) joje vykdomos darbo funkcijos nepakeitė. Pareiškėjos sutuoktinio sąsajos su kita MB „(duomenys neskelbtini)“ nare savaime nėra pagrindas panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes susiklosčiusioje situacijoje būtent atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, o vykdyti teisėtą veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl papildomos veiklos nenurodė ir dėl to panaikintas leidimas laikinai gyventi, neatitinka proporcingumo principo.

9.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. kovo 14 d. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. Departamentui teiktame prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ telekomunikacijų inžiniere, tačiau šiame prašyme pareiškėja nenurodė jokių duomenų, susijusių su darbu MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir direktorė yra nuo 2021 m. gruodžio 3 d.

9.2. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metų finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad ši mažoji bendrija 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 0 darbuotojų, o ataskaitiniuose metuose buvo 19 699 Eur nuostolių. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas patvirtina, jog mažoji bendrija 2021 metais veiklos nevykdė, neturėjo nei pajamų, nei išlaidų. Nurodytas aplinkybes patvirtina šios mažosios bendrijos 2021 m. gruodžio 31 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, metinė finansinė ataskaita. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais veiklos nevykdė, o 2022 m. veikė nuostolingai (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balansas už 2021 m. ir 2022 m.).

9.3. Pagal Sodros išrašą, pareiškėja iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo draudimo išmokų, tačiau jas gavo iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Nors Departamentas 2023 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S12789 pakeisti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams pareiškėjai ir jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. kovo 14 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio 3 d. paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir yra vienintelė narė. Kadangi pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, todėl ginčijamu Sprendimu Departamentas pagrįstai pareiškėjai panaikino leidimą gyventi.

9.4. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

9.5. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

9.6. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja būtų teikusi Departamentui duomenis dėl darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ ar, kad būtų pateikusi Departamentui prašymą pakeisti darbdavį ir darbo funkciją. Nors pareiškėja dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ ir už tai gauna darbo užmokestį, tačiau tai nereiškia, kad jos tikrasis siekis likti Lietuvoje yra darbas būtent šioje mažojoje bendrijoje. Pareiškėja yra steigėja ir direktorė MB „(duomenys neskelbtini)“, nors ši mažoji bendrija 2021 m. pajamų negavo, o 2022 m. veikė nuostolingai, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja neturėjo pareigos informuoti Departamento apie pasikeitusį darbdavį ir darbo funkciją. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbas MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikytinas kaip papildoma veikla apie kurią, ji neturėjo pareigos informuoti Departamento. Priešingai, pareiškėjos darbas MB „(duomenys neskelbtini)“ vertintinas kaip darbdavo ir darbo funkcijų pakeitimas, nors pareiškėja iki šiol dirba ir gauna pajamas MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateiktų Registro centro išrašų matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai buvo J. V. ir Z. G., o MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai yra ta pati MB „(duomenys neskelbtini)“ narė J. V. ir pareiškėjos sutuoktinis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl jos darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nes jos sutuoktinis ir J. V. yra susiję, abu yra MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys Departamentui neatitinka tikrovės, nes jos tikslas nėra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjos tikrasis siekis yra darbas MB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ veikia nuostolingai, todėl pareiškėjos pakeista darbovietė ir darbo funkcijos neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo leidimui laikinai gyventi gauti.

9.7. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis įpareigoja pareiškėja gavus leidimą laikinai gyventi darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu dirbti toje bendrijoje ir telekomunikacijos inžinierės pareigybėje, tačiau Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis suteikia pareiškėjai teisę norint pakeisti darbdavį ir darbo funkciją pateikti Departamentui prašymą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi Departamentui Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytą prašymą, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad tokio prašymo pateikimas nesuteiktų pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti, nes pareiškėjos darbas MB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuostolingas. Vien tai, kad pareiškėja šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį MB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškia, kad jos tikrasis siekis yra darbas šioje bendrijoje, nes jos sutuoktinis ir J. V. yra susiję dėl darbo aukščiau nurodytose bendrijose. Aplinkybė, kad pareiškėjai MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra mokamas darbo užmokestis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai yra jos papildoma veikla dėl kurios jai neturėtų būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis įpareigoja informuoti Departamentą apie pasikeitusį darbdavį ir darbo funkciją, o pareiškėjai neinformavus Departamento ir dėl to priėmus ginčijamą Sprendimą, proporcingumo principo pažeidimas nenustatytas.

10. Pareiškėjos manymu, Departamento Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesutinka su Sprendime padaryta išvada, jog ji neturi ilgalaikių ekonominių, šeiminių, socialinių, darbinių ryšių Lietuvos Respublikoje, Departamentas neįvertino individualios jos situacijos.

10.1. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 puslapiai). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398- 442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje Nr. A444-2366/2012).

10.2. Departamento Sprendimas priimtas įvertinus turimus Sodros, Juridinių asmenų registro, Registrų centro išrašus, pelno (nuostolių) ataskaitas, balansus, aiškinamuosius raštus bei kitus duomenis, susijusius su pareiškėjos darbu dvejose mažosiose bendrijose. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas Įstatymo nuostatomis, jame nurodyta, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl darbdavio ir darbo funkcijų pakeitimo, pareiškėjos darbas MB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo reikalavimų nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

10.4. Pareiškėjos į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jos nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), ji turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai turi leidimus laikinai gyventi. Nors pareiškėja ir jos šeimos nariai yra integravęsi į visuomenę, tačiau pareiškėjos teiktas prašymas leidimui laikinai gyventi buvo tuo pagrindu, jog ji dirbs MB ,, (duomenys neskelbtini)”, tačiau nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad Departamentas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės bei šeiminių, socialinių, ekonominių, darbinių ryšių su Lietuvos Respublika, taigi, kitaip tariant, neįvertino individualios jos situacijos.

10.5. Iš ginčijamo Sprendimo turinio aiškiai matyti, jog Departamentas nenustatė ilgalaikių ekonominių ryšių, nes ji turėjo leidimą laikinai gyventi galiojusį nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. birželio 14 d., Lietuvoje dirba nuo 2021 m. kovo 2 d. Pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. vasario mėn., jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Taigi, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Departamentas Sprendime atsižvelgė ir vertino individualią pareiškėjos situaciją dėl jos darbo, buvimo trukmės, ekonominių ryšių. Aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina Departamento nenustatyti ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, nereiškia, kad Departamentas netinkamai atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus individualią pareiškėjos situaciją.

11. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Sprendimas sudaro pagrindą atskirti pareiškėją nuo savo šeimos, kurių nariams (sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams) leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra panaikinti, pažymėtina, jog pareiškėjos atžvilgiu nėra priimta sprendimų, kuriais ji būtų atskirta nuo šeimos, todėl šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

12. Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Departamentas turėjo informaciją dėl jos papildomos veiklos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi, akcentuotina, jog pareiškėja teiktame prašyme nurodė, kad jos teikiami duomenys yra teisingi. Pati pareiškėja nenurodė Departamentui duomenų apie savo darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, o Departamentui vykdant kontrolę, nustačius, jog pareiškėjos prašymas leidimui laikinai gyventi gauti buvo patenkintas kitu pagrindu dėl darbo kitoje mažojoje bendrijoje, ginčo Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Darbas MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikytinas papildoma veikla, o darbo ir darbo funkcijų pakeitimas apie tai neinformuojant Departamento, Departamentui buvo pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą ir panaikinti pareiškėjos turimą leidimą laikinai gyventi.

13. Pareiškėjos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 23S87956 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

15. Teismui netenkinus pareiškėjos skundo teismo išlaidos nepriteisiamos.

16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V.V. (V. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas