- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 2YT-74-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01604-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- K. V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- O. K., K. A., E. Š., E. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. V. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. K., K. A., E. Š., E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. V. J. (toliau –pareiškėja) pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, K. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis G. J., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., bei sodo žemės sklypą, esantį Kybartuose, Vilkaviškio r. sav. Jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas yra registruotas jos vardu, o sodo žemės sklypas – jos sutuoktinio G. J. vardu. Kadangi ji yra G. J. sutuoktinė, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.13 str. turinti teisę paveldėti jai priklausantį turtą. Kad paveldėti sutuoktiniui priklausantį turtą, ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjusi kreiptis į notarų biurą, paduodama pareiškimą notarui dėl jam priklausančio palikimo priėmimo, tačiau to nepadariusi, kadangi neturėdama teisinių žinių buvo įsitikinusi, kad jokių paveldėjimo dokumentų jai tvarkyti nereikia. Ją suklaidino tas faktas, kad paveldimas butas yra registruotas jos vardu (apie sodo žemės sklypą buvo pamiršusi), todėl buvo įsitikinusi, kad jis savaime ir lieka jos nuosavybe. Tik visiškai neseniai, kai kreipusis į notarą dėl jiems priklausančio sodo žemės sklypo pardavimo, sužinojusi, kad kol kas ji parduoti šio žemės sklypo negalinti, nes susitvarkiusi dokumentų dėl sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo. Tai sužinojusi kreipusis į notarą dėl sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo, tačiau kadangi praėjęs trijų mėnesių terminas po jo mirties, tai notaras priimti iš jos pareiškimo dėl palikimo priėmimo jau nebegali. Šiuo metu, norint jai susitvarkyti sutuoktiniui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradedamąjį faktiškai valdyti. Tai, kad ji faktiškai priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties, įrodo tokie faktai. Po sutuoktinio mirties likusi gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., todėl jai atiteko ir visi sutuoktiniui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Šiame bute gyvenanti iki šiol, mokanti už jį komunalinius mokesčius, jį prižiūrinti, tvarkanti, pagal poreikį remontuojanti. Be to, visą šį laiką ji naudojasi ir jiems priklausančiu sodo žemės sklypu, jį dirbanti, prižiūrinti, jame auginanti daržoves, vaisius. Tokiu būdu ji priėmusi palikimą po savo sutuoktinio G. J. mirties, pradedamąjį faktiškai valdyti (b.l.2-3).
Suinteresuoti asmenys O. K., K. A., E. Š., E. J. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, su kuriuo sutiko visiškai (b. l.21-24).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad jos vyras G. J. mirė (duomenys neskelbtini) Turėję bendrą turtą. Butas buvo jos vardu, o sodas vyro. Suinteresuoti asmenys yra jos dukros. Dėl palikimo į notarą nesikreipusi, nes nežinojusi, galvojusi, kad butas jos vardu tai nereikia, dėl laidotuvių net nepasidomėjusi. Bute gyvenusi kartu su vyro iki jo mirties, ir po jo mirties, sodu naudojusis taip pat. Bendro naudojimosi daiktai - baldai, televizoriai liko jai. Dukra gyvenanti kartu nesikreipė, kad jai būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas. (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio - garso įrašo 6 min. 20 sek. – 8 min. 56 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys O. K., K. A., E. Š., E. J. pateiktuose atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta, pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad jiems žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nurodė, kad byla galima nagrinėti jiems nedalyvaujant, į ką teismas atsižvelgdamas bylą išnagrinėjo suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymu teisme taip pat buvo apklausti liudytojai R. D. (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio - garso įrašo 10 min. 50 sek. – 12 min. 20 sek.), bei R. N. (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio - garso įrašo 14 min. 20 sek. – 15 min. 40 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu - mirties įrašo kopija nustatyta, kad G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Santuokos įrašo kopija nustatyta, kad pareiškėja ir G. J. jo mirties metu buvo sutuoktiniai (b.l.6). Iš pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ išrašų matyti, kad mirusiojo vardu registruotas žemės sklypas, o pareiškėjos vardu butas adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kurie įgyti santuokos metu (b.l.7-8). Gyventojų registro išraše nurodoma, kad pareiškėjos ir mirusiojo palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (b.l.11-12). Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. 2018 m. spalio 23 d. liudijimo duomenimis, dėl mirusiojo palikimo paveldėjimo byla neužvestas, nes niekas nesikreipė (b.l.13)
Remiantis CK 5.13 straipsniu pareiškėja turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Pareiškėjos pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, liudytojų R. D. ir R. N. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis iki jo mirties gyveno jiems priklausančiame bute, naudojosi jiems priklausančiu sodu, po jo mirties šiais daiktais naudojosi ji viena, pasiliko visus kilnojamus sutuoktinio ir bendro naudojimo buities daiktus. Šiais aktyviais veiksmais ji po savo sutuoktinio mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Jokie kiti asmenys G. J. palikimo nepriėmė nei vienu iš CK numatytu būdu, ir šiuo metu į jį nepretenduoja
Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei priteistinos, nes jos (15,02 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793), bei susidariusios dėl pareiškėjos kaltės, laiku nesikreipus pas notarą dėl turto paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos K. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) – 15,02 Eur (penkiolika eurų 2 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-74-1021/2018.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.