Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2

2026 m. sausio 5 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys „AS Inbank filialas“, UAB „Revolut Bank“ ir V. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės B. K. ieškinys atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų. Ieškovė teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; 3) nepilnamečių vaikų P. K. ir N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų ir išlaikymui po 389 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 9 336 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.; 6) nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotoliniu būdu per WhatsApp, Viber programas arba per Zoom platformą vieną kartą per savaitę jo pasirinktu laiku, apie pageidaujamą bendrauti su vaikais laiką atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš tris dienas, laiką derindamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); 7) dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant atsakovui 1/3, o atsakovei 2/3 turto; 8) priteisti ieškovei asmenės nuosavybes teise pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas „AS Inbank filialas“ pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vardijimo kredito) sutartį lieka asmeniniu ieškovės įsipareigojimu ir jį asmeniškai dengia ieškovė; 10) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skolinis įsipareigojimas V. B. lieka asmeniniu ieškovės įsipareigojimu ir jį asmeniškai dengia ieškovė; 11) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 076,50 Eur kompensaciją; 12) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokinio gyvenimo su atsakovu neveda ir kartu faktiškai nebegyvena nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) pradžios, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikinus atsakovui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovui iki (duomenys neskelbtini) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas yra Rusijos Federacijos pilietis. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, esant konfliktiškiems sutuoktinių santykiams. Abu vaikai gyvena su ieškove. Vaikais rūpinasi tik ieškovė. Atsakovas fiziškai su vaikais nebendrauja. Priteistinas minimalus 389 Eur išlaikymas. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir kiekvienam vaikui sudaro po 4 668 Eur. Paskirsčius kreditorinius įsipareigojimus ir padalijus turtą ieškovės prašomu būdu, atsakovas ieškovei turėtų išmokėti 4 076,50 Eur kompensaciją.

3. Trečiasis asmuo Revolut Bank UAB 2025 m. gruodžio 11 d. pozicija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsakovo asmeninėms reikmėms tenkinti. Todėl įsipareigojimai turi likti asmeninėmis atsakovo prievolėmis bendrovei.

4. Tretieji asmenys AS Inbank filialas ir V. B. atsiliepimų nepateikė. Trečiasis asmuo AS Inbank filialas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų. Tarnyba vertina, kad nepilnamečių vaikų interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovės prašoma bendravimo tvarka iš dalies atitinka nepilnamečių vaikų teises ir interesus, nes atsakovas gyvena užsienyje, tačiau esant galimybei nuotolinis bendravimas turėtų vykti dažniau nei vieną kartą per savaitę. Ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir atitinka vaikų interesus. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje, atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir ją tą pačią dieną įregistravo (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 17).

7. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. K. (1 Failas, b. l. 20), o (duomenys neskelbtini) – dukra N. K. (1 Failas, b. l. 61–62).

8. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė atsakovui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), keliant grėsmę valstybės saugumui (1 Failas, b. l. 27).

9. Teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

10. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie šalių gaunamas pajamas, nustatyta, kad ieškovė B. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro mažiau nei 900 Eur per mėnesį (1 Failas, b. l. 56).

11. Remiantis Tarnybos išvada, ieškovės namuose nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ieškovė Tarnybai nurodė, kad atsakovas su vaikais nebendrauja nuo 2024 m. rugsėjo mėn. Tarnybos atstovams P. K. nurodė, kad su tėvu visiškai nebendrauja, norėtų bendrauti su tėčiu telefonu. Dukra sutiktų bendrauti su tėvu, jei kartu bendrautų ir brolis.

Dėl santuokos nutraukimo

12. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su šiuo reikalavimu teismo posėdžio metu sutiko. Ieškovė nurodė, kad šalys atskirai pradėjo gyventi 2024 m. rugpjūčio pradžioje. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, gyvena užsienyje, į Lietuvą atvykti jam uždrausta (žr. sprendimo 8 punktą). Teismas konstatuoja, kad šalys bendro ūkio neveda, kartu negyvena, jų šeiminiai santykiai yra faktiškai nutrūkę, o bendražmogiški santykiai – konfliktiški. Ankstesni bandymai atkurti šeiminius santykius nepavyko, todėl jų atkurti nebėra galimybės. Santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aplinkybę, kad sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus nebegyvena kartu, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota santuoka nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14. CK 3.63 straipsnis nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu prašė sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.63 straipsniu, tik konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys prašo palikti jiems santuokines pavardes. Todėl ieškovei paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

16. Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Teismas nenustatė, kad sutuoktiniai būtų reikalingi išlaikymo. Todėl nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

17. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, priskirtinas teismo kompetencijai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas teismo posėdžio metu su tuo sutiko. Tarnyba šį reikalavimą palaiko. Vaikai faktiškai gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišę, todėl jų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

18. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja savo pasirinktu laiku kartą per savaitę nuotoliniu būdu. Atsakovas aiškios pozicijos dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos neišreiškė. Viena vertus, jai neprieštaravo, kita vertus – nurodė, kad norėtų dažnesnio bendravimo. Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš dalies atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovas gyvena užsienyje, tačiau, esant galimybei, nuotolinis bendravimas turėtų vykti dažniau nei kartą per savaitę.

20. Teismo vertinimu, šiuo metu kitoks, nei minimalus nuotolinis, bendravimo būdas neįmanomas. Atsakovas gyvena ne Europos Sąjungoje. Jo gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Į Lietuvos Respubliką jam uždrausta atvykti, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pradėjus gyventi skyrium, su vaikais atsakovas nebendrauja. Sūnus P. K. Tarnybos atstovams nurodė, kad neatsimena, kada paskutinį kartą matė tėvą. Todėl atsakovo ir vaikų ryšys yra nutrūkęs.

21. Visgi ieškovės siūlomas bendravimas kartą per savaitę yra per retas, atsižvelgus į galimybės bendrauti gyvai nebuvimą. Sūnus Tarnybos atstovams nurodė, kad su tėvu norėtų bendrauti telefonu. Dukra N. K. – su tėvu sutiktų bendrauti, jei kartu dalyvautų ir brolis. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 3 (tris) kartus per savaitę nuotoliniu būdu, ne trumpiau kaip po 15 min., atsižvelgiant į vaikų ugdymo ir poilsio režimą. Tai netrukdo šalims susitarti ir dėl kitokio bendravimo būdo ar intensyvumo.

22. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad su vaiku negyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

23. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 389 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas prašė teismo nuožiūra priteisti mažesnį išlaikymą atsižvelgiant į jo sudėtingą turtinę padėtį. Tarnybos nuomone, prašoma suma būtų pakankama ne tik minimaliems vaikų poreikiams patenkinti ir ji atitinka vaikų interesus.

24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.

25. Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Viena minimali mėnesio alga (MMA), bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur, t. y. po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

26. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

27. Ieškovė neturėjo nepateikė įrodymų (išlaidas patvirtinančių dokumentų), kad vaikų poreikiai didesni nei minimalioji mėnesi alga. Atsakovas, ginčydamas išlaikymo dydį, turėjo pateikti įrodymus, kad vaikų poreikiai mažesni. To atsakovas nepadarė. Be to, atsakovas teigė, kad jo turtinė padėtis sunki. Tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti taip pat nepateikė įrodymų. Tai, kad jis šiuo metu gauna mažesnes darbines pajamas ar kad turi mokėti už būsto nuomą, nerodo jo sudėtingos turtinės padėties ir negalėjimo vaikams skirti minimalaus išlaikymo. Atsakovas yra darbingumo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, nėra. Todėl atsakovas gali susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, atsakovui gyvenant užsienyje ir visiškai nusišalinus nuo bendravimo su vaikais, jų auklėjimo ir išlaikymo, visa tiek vaikų aklėjimo ir išlaikymo našta tenka išimtinai ieškovei.

28. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteistiną išlaikymo mažinti valstybės išmokomis vaikams. Todėl iš atsakovo kiekvienam iš vaikų priteistinas po 389 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis.

29. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

32. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 9 336 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas ir už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pareiškimo, nes ieškovė dėl vertimų kaštų neturėjo galimybės patikslinti ieškinio. Atsakovas prašė dėl šio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra. Tarnyba nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, jei jis yra susidaręs. Atsakovas patvirtino, kad kartu su vaikais atitinkamu laikotarpiu negyveno ir išlaikymo neteikė. Atsakovas nurodė, kad dėl sankcijų pinigų pervesti negali ir siūlo dėl pinigų perdavimo ieškovei tiktis Baltarusijoje kas kelis mėnesius.

33. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl teisės aktai neriboja teisės priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

34. Atsakovas neįrodė, kad neturi galimybės teikti išlaikymo dėl taikomų tarptautinių sankcijų. Priešingai, atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, jog jis toliau sėkmingai naudojasi (duomenys neskelbtini) paslaugomis (3 Failas, b. l. 184–186). Vadinasi, atsakovo galimybės teikti išlaikymą vaikams nėra ribojamos. Be to, net ir buvus tokiems ribojimams, atsakovas galėjo teikti išlaikymą vaikams Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu.

35. Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

36. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Išlaikymas neteiktas ir laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki kreipimosi į teismą. Todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už visą laikotarpį, kai jis nebuvo teikiamas (CPK 376 straipsnio 3 dalis), t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d., ir sudaro 10 218 Eur ((389 Eur x 2 nepilnamečiai vaikai x 13 mėn.) + (389 Eur x 2 nepilnamečiai vaikai : 30 d. x 4 d.).

37. Šalys patvirtino, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas nepilnamečiams vaikams buvo pervedęs tik 100 Eur, kaip sūnaus gimtadienio dovaną. Ši suma nebuvo skirta kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl ja nėra pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

38. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

39. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

40. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo santuokos metu įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 183–184). Atsakovas nereiškė reikalavimo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl šis nekilnojamasis turtas nedalijamas.

41. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, bylos nagrinėjimo metu pastato vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu (duomenys neskelbtini), buvo 33 600 Eur, esantį aukščiau minėtame žemės sklype (1 Failas, b. l. 183–184). Šis pastatas šalių įgytas santuokoje, todėl sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

42. Atsakovas buvo pateikęs el. laišką su prašymu ekspertizei atlikti turto kainai nustatyti (4 Failas, b. l. 1), tačiau, atsakovui nenurodžius siūlomo eksperto kandidatūros, nenurodžius ekspertizės kainos ir terminų, nepateikus įsipareigojimo dėl ekspertizės išlaidų įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą, teismas pirmojo parengiamojo posėdžio metu minėtą prašymą atmetė. Teismui išaiškinus atsakovui ekspertizės skyrimo tvarką, atsakovas nurodė pateiksiąs priešieškinį dėl turto verčių. Antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu ir baigus įrodymų tyrimą, teismas perklausė atsakovo dėl priešieškinio ir ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovas nurodė, kad tokių prašymų neteiks. Todėl, šalims nepateikus įrodymų dėl pastato rinkos vertės, nustatytos individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ar atnaujinto masinio vertinimo būdu, teismas pastato verte laiko jo masinio vertinimo būdu nustatytą vertę, buvusią bylos nagrinėjimo metu, t. y. 33 600 Eur.

43. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant atsakovui 1/3, o atsakovei 2/3 turto. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovė nurodė, jog ieškovė šio reikalavimo atsisako. Todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

44. Ieškovė prašo visą pastatą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui išmokant kompensaciją. Atsakovas tam neprieštarauja. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ginčo, kad pastatas priteistinas ieškovei, nėra. Šalių santykiai konfliktiški. Atsakovas Lietuvoje negyvena ir į ją atvykti neturi teisės. Taigi jis neturi ir galimybės naudotis pastatu. Ieškovė pastatą šiuo metu racionaliai naudoja, gyvena jame su dviem mažamečiais vaikais. Pastato plotas neviršija (duomenys neskelbtini) kv. m. Ieškovei su vaikais toliau naudojant pastatą, iš jo galima pasiekti didžiausią naudą ir toks naudojimas būtų racionaliausias. Todėl pastatas, kurio nustatyta vertė 33 600 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisiamas ieškovei.

45. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Minėtų kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų.

46. Teismas, atsižvelgdamas į toliau nurodytas išimtines aplinkybes ir siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nutaria peržengti ieškinio reikalavimus ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pripažindamas visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybe, ieškovei neišmokant atsakovui už jį kompensacijos (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad: 1) prie pastato, kuriame gyvena ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais, įrengimo esmingai prisidėjo ieškovės tėvas – trečiasis asmuo, 2) atsakovas daugiau nei vienerius metus su vaikais visiškai nebendrauja ir visa vaikų auklėjimo bei priežiūros našta išimtinai tenka ieškovei, 3) atsakovas daugiau nei vienerius metus neteikia vaikams išlaikymo, dėl ko iki bylos iškėlimo yra susidaręs 10 218 Eur išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas išlaikymo neteikė ir bylos nagrinėjimo metu nepaisant byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl visa vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei, 4) atsakovas gyvena trečioje valstybėje – (duomenys neskelbtini), o į Lietuvos Respubliką jam uždrausta atvykti, todėl išlaikymo išieškojimas nepilnamečių vaikų naudai būtų apsunkintas ir ieškovei sudarytų papildomų išlaidų arba būtų apskritai neįmanomas, 5) tuo atveju, jei nebūtų nukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo, ieškovė atsakovui turėtų išmokėti 10 588 Eur kompensaciją (kompensacijos suma gaunama iš turto balanso (33 600 Eur) atėmus įsipareigojimus kreditoriui V. B., susijusius su 12 424 Eur paskola pastatui pagerinti (žr. sprendimo 52–53 punktus)), kuri beveik lygi atsakovo išlaikymo įsiskolinimui nepilnamečiams vaikams už laikotarpį iki bylos iškėlimo. Taigi ieškovė atsakovui turėtų sumokėti pinigų sumas, rizikuodama ir toliau negauti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Tai reikštų, kad ieškovė, kurios pajamos ir taip yra mažesnės nei 900 Eur per mėnesį, turėtų dar mažesnes galimybes pasirūpinti ne tik papildomais, bet ir būtinaisiais savo nepilnamečių vaikų poreikiais. Akivaizdu, kad kiltų rizika nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nustatytais CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, visas pastatas priteisiamas ieškovei, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui iš ieškovės nepriteisiant kompensacijos.

47. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas el. paštu ieškovei buvo nurodęs, kad jam nieko nereikia iš ieškovės ir kad viskas liktų vaikams (4 Failas, b. l. 6–10).

48. Teismas nenustatė kito šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo

49. Ieškovė teigia, kad sutuoktiniai turi 37 146,55 Eur kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui V. B., kadangi jis atliko pavedimus bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir bendro namo remontui atlikti: 5 210,55 Eur sumokėta (duomenys neskelbtini), 19 512 Eur paskolinta ieškovei pervedant į (duomenys neskelbtini), 7 145,00 Eur paskolinta atsakovui pervedant į (duomenys neskelbtini) ir 5 279 Eur paskolinta atsakovui pervedant į (duomenys neskelbtini) (į (duomenys neskelbtini) pervesta 7 454 Eur iš jų 2 175 Eur grąžinta). Ieškovė prašo šį įsipareigojimą palikti jos asmeniniu įsipareigojimu. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus.

50. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad paskolos sutartis buvo žodinė. Paskolos teisinius santykius ir paskolos suteikimą grindžia bankiniais mokėjimo pavedimais ir mokėjimais už prekes. Ieškovės teigimu, vykdytas dalinis pinigų grąžinimas patvirtina, kad buvo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas nurodė, kad negali pasakyti, jog išlaidos (duomenys neskelbtini) buvo tikrai šeimos namui, nors kartais pirkdavo (duomenys neskelbtini) prekes kartu su trečiuoju asmeniu. Apie ieškovei pervestus pinigus atsakovas nežino. Dėl pavedimų į savo sąskaita pasakyti taip pat negali. Būdavo, kad iš trečiojo asmens imdavo pinigų ir grąžindavo. Trečiasis asmuo, pasak atsakovo, prie namo statybos prisidėjo paskolindamas 10 000 Eur. Trečiasis asmuo atsiliepimo byloje nepateikė. Teikdamas paaiškinimus nurodė, kad jis buvo paskatintas reikalauti sumų grąžinimo po to, kai atsakovas parašė ieškovei, jog namas buvo nuverstas, jei jie nesusitars taikiai. Trečiasis asmuo nurodė, kad paėmė apie 10 000 Eur kreditą prisidėti prie ieškovės ir atsakovo namo statybos. Kitus pinigus tiesiog duodavo ir viskas. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tiesiogiai atsakovo pinigų grąžinti neprašė, tik paprašė ieškovės jį įtraukti į bylą. Paskolą skola laiko nuo praeitų metų, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Dėl (duomenys neskelbtini) išlaidų trečiasis asmuo paaiškino, kad jos skirtos sutuoktinių namui, gal kažką pirkdavo trečiasis asmuo ir sau, tačiau neįmanoma patikrinti, kiek pirko dėl savęs, kiek dėl sutuoktinių. Vėliau po kelių tikslinamų ieškovės atstovės klausimų trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas prašydavo jo paskolinti pinigų.

51. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (taikytina pavedimų atlikimo metu galiojusi įstatymo redakcija). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, šalys nesudarė paskolos sutarties kaip rašytinio dokumento, tačiau įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, negalioja. Todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, yra galiojanti. Tačiau kilus ginčui dėl sandorio, sudaryto nesilaikius paprastos rašytinės sandorio formos, pagal įstatymą yra taikomi įrodymų leistinumo apribojimai (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

52. Trečiasis asmuo atsakovui atliko šiuos bankinius mokėjimo pavedimus į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) viso 7 145 Eur sumai: 1) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 5 070 Eur (1 Failas, b. l. 73–74); 2) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 150 Eur (1 Failas, b. l. 75); 3) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 3 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. 515 Eur (1 Failas, b. l. 80); laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 14 d. iki 2021 m. spalio 1 d. 1 410 Eur (1 Failas, b. l. 81). Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo taip pat atliko 7 454 Eur sumai bankinius mokėjimo pavedimus į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 7 454 Eur sumai, o atsakovas trečiajam asmeniui į šią sąskaitą grąžino 2 175 Eur (1 Failas, b. l. 135–137). Taigi viso iš šių pavedimų atsakovo trečiajam asmeniui negrąžinta pinigų suma sudaro 5 279 Eur. Bendrai, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo atsakovui pervedė, o atsakovas trečiajam asmeniui negrąžino viso 12 424 Eur.

53. Atsakovas patvirtino, kad trečiojo asmens suteikta paskola sudarė apie 10 000 Eur. Tokio dydžio paskolos suma jam žinoma. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visa trečiojo asmens atsakovui pervesta pinigų suma buvo skirta šeimos poreikiams – namo statyboms. Įvertinus, kad trečiasis asmuo į atsakovo sąskaitą pervedė 12 424 Eur, kuriuos teigia esant paskolą, kad atsakovas patvirtino, kad paskola yra panašaus dydžio, kad atsakovas įrodymų, jog ši pinigų suma skirta kitiems tikslams, nepateikė, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens 12 424 Eur pervesti atsakovui buvo paskola bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, CK 6.873 straipsnio 6 dalis). Ieškovė prašo prievolę modifikuoti ir pripažinti šią prievolę asmenine ieškovės prievolę, mažinant ieškovės mokėtiną kompensaciją. Trečiasis asmuo su tuo sutinka. Prievolė modifikuojama ir pripažįstama asmenine ieškovės prievole (CK 1.5 straipsnis). Šią pinigų suma teismas jau įvertino spręsdamas dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo ir nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pagrindo šioje apimtyje priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją nėra.

54. Teismas atmeta ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad trečiojo asmens 19 512 Eur, pervesti į ieškovės banko sąskaitą, buvo paskola bendriems šeimos poreikiams. Pirma, remiantis teismo skaičiavimas, iki šalių gyvenimo skyrium pradžios trečiasis asmuo į ieškovės banko sąskaitą pervedė tik 11 420 Eur (1) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. liepos 6 d. 160 Eur (1 Failas, b. l. 85); 2) laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. 1 772 Eur (1 Failas, b. l. 86–87); 3) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. 400 Eur (1 Failas, b. l. 92); 4) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. 4 740 Eur (1 Failas, b. l. 93–95); 5) laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. 740 Eur (1 Failas, b. l. 99); 6) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. 2 580 Eur (1 Failas, b. l. 101–102); 7) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. 190 Eur (1 Failas, b. l. 108); 8) laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. birželio 30 d. 770 Eur (1 Failas, b. l. 109–110); 9) 2024 m. birželio 30 d. 60 Eur (1 Failas, b. l. 115–118)). Likusi suma, pervesta po gyvenimo skyrium pradžios, sudaro 10 933,50 Eur (1) laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. spalio 15 d. 2 360 Eur (1 Failas, b. l. 109–110); 2) laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. birželio 26 d. 8 573,50 Eur (1 Failas, b. l. 115–118)). Vadinasi pinigai, gauti po gyvenimo skyrium pradžios, negali būti laikomi paskola bendriems šeimos poreikiams. Antra, ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad šios pinigų sumos buvo skirtos šeimos poreikiams – gyvenamojo namo statybai užbaigti. Atsakovas su tuo nesutiko ir teigė apie pavedimus nežinojęs. Įrodymų, kad pervestos pinigų sumos buvo panaudotos šeimos poreikiams užbaigiant namo statybą, ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Trečia, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šios pinigų sumos buvo skiriamos trečiojo asmens kaip neatlygintinė parama ieškovei ar jos šeimai. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, kad ieškovei ir atsakovui skirtas pinigų sumas pradėjo laikyti paskola tik nuo 2024 m., t. y. šalių gyvenimo skyrium pradžios, ir tik po to, kai atsakovas nurodė nugriausiąs namą, jei nepavyks susitarti taikiai. Trečiasis asmuo patvirtino neprašęs grąžinti suteiktų pinigų. Trečiasis asmuo pavedimus ieškovei vykdė reguliariai nuo 2021 m. ir juos tęsė ir po šalių gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad trečiasis asmuo reguliariai teikia išlaikymą sutuoktinių nepilnamečiams vaikams. Taigi trečiasis asmuo savanoriškai prisideda prie savo dukters ir anūkų išlaikymo. Nepaneigta, kad minėtos pinigų sumos tam ir buvo skirtos. Nesant rašytinės paskolos sutarties ir esant labiau tikėtina, kad ši pinigų suma skirta kaip neatlygintinė parama (CK 6.465 straipsnis), teismas atitinkamoje apimtyje atmeta kreditorinį reikalavimą.

55. Teismas taip pat atmeta ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) išleisti 5 210,55 Eur yra paskola bendriems sutuoktinių šeimos poreikiams (1 Failas, b. l. 139–155). Pirma, kaip minėta aukščiau, trečiasis asmuo ieškovei ir atsakovui skirtas pinigų sumas pradėjo laikyti paskola tik nuo 2024 m., t. y. šalių gyvenimo skyrium pradžios. Antra, šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties. Trečiasis asmuo patvirtino, kad dalis lėšų skirta jo asmeniniam poreikiams, tačiau nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kokia tai dalis. Todėl teismas laiko, kad labiau tikėtina, jog šios piniginės lėšos buvo iš dalies panaudotos paties trečiojo asmens poreikiams, o likusi dalis – kaip neatlygintina trečiojo asmens parama jo dukters šeimai, o ne paskola šeimos poreikiams (CK 6.465 straipsnis). Nustatyti konkrečių dalių, kurios buvo panaudotos trečiojo asmens poreikiams, o kurios ieškovės ir atsakovo šeimai, nėra galimybės, nes to nežino pats trečiasis asmuo. Tuo atveju, jei tai būtų paskola, tiek paskolos davėjas (trečiasis asmuo), tiek paskolos gavėjas (atsakovas ir ieškovė) turėtų aiškiai žinoti konkrečią paskolos sumą (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl atitinkamoje dalyje kreditorinis reikalavimas atmetamas. Atitinkamai pagrindo šioje apimtyje priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją nėra.

56. Ieškovė taip pat nurodė, kad turi skolinius įsipareigojimus kreditoriui AS Inbank filialui, juridinio asmens kodas 305340173, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį (1 Failas, b. l. 39–46) transporto priemonei įsigyti. Ieškovė šią prievolę prašo pripažinti asmenine ieškovės prievole. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, kad kredito rūšis – „asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. šia sutartimi suteiktas vartojimo kreditas laikomas Jūsų asmenine vartojimo kredito paskola, nepriklausomai nuo to, ar Jūs esate/nesate sukūręs šeimos teisinius santykius“. Todėl ši prievolė pripažįstama asmenine ieškovės prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

57. Ieškovė reikalavimo pripažinti šią prievole solidaria sutuoktinių prievole nereiškė. Prievolės solidarumą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad įgytas automobilis buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nurodė, kad automobilis liko ieškovei. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad šalys turėtų savo vardu registruotų transporto priemonių. Todėl, ieškovei neįrodžius atitinkamų aplinkybių (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo mažinti ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos 1/2 neįvykdytos prievolės dalimi – 2 304,50 Eur (4 609 Eur / 2), buvusia gyvenimo skyrium pradžiai.

58. Be to, CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Konkrečios gyvenimo skyrium pradžios datos neįvardijo. Reikalavimas susijęs su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais, ieškovę atstovavo advokatė, todėl teismas atitinkamoje bylos apimtyje neturėjo pagrindo nesivadovauti rungimosi principu (CPK 12 straipsnis) ir nukrypti nuo CK 3.67 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.

59. Atsakovas nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui Revolut Bank UAB, juridinio asmens kodas 304580906, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 Failas, b. l. 11–19). Trečiasis asmuo Revolut Bank UAB 2025 m. gruodžio 11 d. pozicija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą atsakovo asmeninėms reikmėms tenkinti. Todėl įsipareigojimai turi likti asmeninėmis atsakovo prievolėmis bendrovei. Vartojimo kredito sutarties A dalies specialiųjų kredito sąlygų 11 punkte kredito paskirtyje taip pat nurodyta, kad tai kreditas asmeninėms kredito gavėjo reikmėms. Atsižvelgiant į kreditoriaus poziciją, prievolė, kylanti (duomenys neskelbtini) kreditoriaus su atsakovu sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys iš esmės tenkintas (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ieškovės pasiūlyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka koreguota nekeičiant esmės, priteistas laikinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, ieškovei priteistas pastas, perskirsčius trečiųjų asmenių kreditorinius reikalavimus, nepriteista ieškovės prašyta kompensacija – tačiau perskirstymas susijęs su trečiųjų asmenų reikalavimų įvertinimu, o ne ieškovės veiksmais), todėl, bylinėjimosi išlaidų aspektu, laikytina, kad ieškovė bylą laimėjo 100 %.

62. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 111 Eur žyminis mokestis (1 Failas, b. l. 156). Ieškovė ir atsakovas bei tretieji asmenys prašymo dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

63. Už turtinį reikalavimą byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 729 Eur (30 000 Eur x 0,03 % x 0,75 % + 3 600 Eur x 0,02 % x 0,75 %) . Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 114 Eur (152,10 Eur x 0,75 %).

64. Ieškovė už reikalavimą dėl šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, jos priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Nagrinėjamu atveju teismas iš atsakovės priteisė po 389 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam iš vaikų, todėl ieškinio suma lygi 9 336 Eur (389 Eur x 2 x 12). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtiną žyminį mokestį sudaro 210 Eur (9 336 Eur x 0,03 proc. x 0,75 %). Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 230 Eur (5 109 Eur x 2 x 0,03 % x 0,75 %). Viso mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 283 Eur (729 Eur + 114 Eur + 210 Eur + 230 Eur). Ieškovė yra sumokėjusi 111 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo. Likusi 1 172 Eur žyminio mokesčio suma valstybei priteistina iš atsakovo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

65. Iš atsakovo taip pat priteistinos 16,01 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 1 299,01 Eur suma (1 172 Eur + 111 Eur + 16,01 Eur). Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

66. Teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai. Laikinas išlaikymas priteistas iki šio sprendimo priėmimo, todėl, priėmus šį sprendimą, netenka galios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo B. K. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o I. K. – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su jų motina B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais P. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir N. K., gimusia (duomenys neskelbtini): I. K. su nepilnamečiais vaikais P. K. ir N. K. bendrauja nuotoliniu būdu per „WhatsApp“, „Viber“ arba „Zoom“ programas ne mažiau kaip tris kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip po 15 minučių jo pasirinktu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ugdymo ir poilsio režimą. Apie pageidaujamą bendrauti su vaikais laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas, laiką derindamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 389 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) mokamą kiekvienam iš vaikų iki einamojo mėnesio 20 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. rugsėjo 4 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 5 109 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 5 109 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 33 600 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai eurų).

Prievolę kreditoriui AS Inbank filialui, juridinio asmens kodas 305340173, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine B. K. prievole.

Prievolę kreditoriui Revolut Bank UAB, juridinio asmens kodas 304580906, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine I. K. prievole.

Prievolę kreditoriui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 424 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt keturių eurų) apimtyje pripažinti asmenine B. K. prievole.

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 299,01 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 1 ct) pašto išlaidų ir žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.