- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2-843-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01266-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- K. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo K. L. (toliau – atsakovas) valstybės naudai 3 015,00 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinyje ieškovas nurodė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5-7), jog (duomenys neskelbtini) nustatė, kad K. L., vykdydamas pjovimo darbus 2017 m. birželio 9 - 11 d., žemės ūkio paskirties žemėje, 1,6 ha plote, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. L. (atsakovo motinai), nupjovė saugotinus medžius: trylika beržų, vieną klevą ir tris pušis, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimo. Nurodyti medžiai priskiriami saugotiniems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų sąrašo 3.10 ir 3.11 punktais, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. K. L. pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punktą bei padarė žalą aplinkai. Atsakovas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą (duomenys neskelbtini) nubaustas 85,00 Eur bauda. Vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo, 22 punkto reikalavimais, apskaičiuota žala – 3 015,00 Eur. Atsakovui (duomenys neskelbtini) išsiųsta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 015,00 Eur aplinkai padarytos žalos, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas gera valia žalą sumokėjo, nėra (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti tinkamai – 2019 m. sausio 15 d., įteikti kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui – atsakovo mamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 47-48) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Tarp šalių susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.
Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punktą, nupjaudamas saugotinus medžius, neturėdamas tam įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo ir šiais veiksmais padarė žalą aplinkai. Nurodyti medžiai priskiriami saugotiniems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų sąrašo 3.10 ir 3.11 punktus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.
Byloje nustatyta, kad patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad patikrinus žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), buvo nupjauti medžiai, priskirti saugotiniems – 13 beržų, 1 klevas ir 3 pušys (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12-13). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas (duomenys neskelbtini) K. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5 – 6) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nustatė, jog K. L., vykdydamas pjovimo darbus 2017 m. birželio 9 - 11 d., žemės ūkio paskirties žemėje, 1,6 ha plote (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė saugotinus medžius: trylika beržų, vieną klevą ir tris pušis, kurie priskirti saugotiniems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.10 ir 3.11 punktus. Minėtus medžius nukirto neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo, t. y. neteisėtai ir padarydamas žalą aplinkai. Šiais savo veiksmais K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje. K. L., surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad gailisi jį padaręs. Dėl administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7-8) K. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 85,00 Eur dydžio bauda. Remiantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius Žiūronių kaime, paskaičiavimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9-10), K. L. aplinkai padaryta žala yra 3 015,00 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl minėtų šio neteisėtų veiksmų valstybei atsiradusią 3 015,00 Eur dydžio turtinę žalą. Pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos aplinkai (želdiniams) K. L. buvo pasiūlyta savanoriškai atlyginti 3 015,00 Eur žalą, kitaip ši suma bus išieškota teisme (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11). Įgaliojimu O. L. įgaliojo savo sūnų valdyti, naudoti, disponuoti jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14-16). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra O. L. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 17). Žemės sklypo brėžinyje nurodyta žemės paskirtis (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18). K. L. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. birželio 17 – 18 d., motinai priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nupjovė medžius, norėdamas sutvarkyti žemės sklypą. Nurodė, jog nepagalvojo, kad nukirsti medžiai priskirti prie saugomų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 19-20). Nuotraukose užfiksuoti nupjauti medžiai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23-38).
Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas minėtų aplinkybių ir žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 015,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) ir 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3 015,00 Eur (tris tūkstančius penkiolika eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybei, priteistas sumas sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr.19 4010 0510 0425 0885.
Priteisti iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei: 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.