Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-880-538/2013

2013 m. birželio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po santuokos nutraukimo mes tampame savarankiški, vienas nuo kito nepriklausomi, savarankiškai užsitikrinantys sau pragyvenimo šaltinius bei išlaikymą, ateityje neturėsiantys vienas kitam įsipareigojimų bei prievolių asmenys. Dėl esminių dalykų, nutraukus santuoką, mes susitariame taip:

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą esame pasidaliję gera valia. 0.0800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, nuosavybės teise įregistruotas A. K. vardu, lieka dukrai E. K..

1/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu ir nuosavybės teise įregistruoto A. K. vardu, lieka dukrai E. K..

Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos ir nuosavybės teise įregistruotas A. K. vardu, lieka dukrai E. K..

1/8 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto iki santuokos ir nuosavybės teise įregistruoto A. K. vardu, lieka dukrai E. K..

Kitą santuokoje įgytą turtą (buities daiktus) bei automobilius esame pasidaliję gera valia. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu, lieka A. K.. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. K. vardu, lieka D. K..

Mes pareiškiame, kad neturime įsipareigojimų kreditoriams.

Ateityje kilus ginčams su trečiaisiais asmenimis tai bus laikoma kiekvieno asmeniniu įsipareigojimu ir kiekviena šalis savarankiškai spręs šiuos ginčus be jokių pretenzijų kitai šaliai.

Mes pareiškiame, kad dukra E. K. lieka gyventi su motina D. K..

Mes pareiškiame, kad dukros E. K. išlaikymui A. K. kas mėnesį mokės po 200 Lt (du šimtus litų) periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriant D. K..

Mes pareiškiame, kad dukros tėvas A. K. su dukra E. K. bendraus be jokių apribojimų. Motina D. K. įsipareigoja dukros tėvui A. K. pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimus.

Mes pareiškiame, kad šios sutarties sudarymo metu esame veiksnūs, darbingi, kiekvienas turintys pragyvenimo šaltinius asmenys, dėl santuokos sudarymo ar bendrų šeimos interesų neturėjo trukdymų įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), santuoka nutraukiama be vieno iš sutuoktinių kaltės, todėl mes ateityje neturėsime vienas kitam jokių pretenzijų dėl tarpusavio išlaikymo.

Pavardes po santuokos nutraukimo prašome palikti tokias, kokios buvo nurodytos santuokos sudarymo momentu - „K.", „K.".

Mes pareiškiame, kad kiti klausimai, atsiradę po santuokos nutraukimo, turės būti sprendžiami kiekvieno individualiai, nereiškiant jokių pretenzijų bei prievolių vienas kitam.

1.9. Sutarties veikimo trukmė Ši sutartis sudaryta neterminuotai.

Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių po vieną egzempliorių palieka šalims, trečiasis egzempliorius įteikiamas Teismui. Sutartis įsigalioja abiem šalims pasirašius šią sutartį ir įsigaliojus teismo sprendimui apie santuokos nutraukimą tarp šių šalių.“

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys prašė nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi jis buvo suklaidintas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Plenarinė sesija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarime Nr. 3K-P-186/2010 pažymi, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Apeliantas skunde nurodo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis yra išskirtinai palanki pareiškėjai. Byloje nustatyta, kad nurodant teismo sprendime dalytiną turtą nesudarytas dalintino turto balansas, o kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Taip pat pažymėtina, kad turtas buvo padalintas ne tarp pareiškėjų, o visas turtas ir, pareiškėjo įgytas iki santuokos, priteistas šalių nepilnametei dukrai bei iš pareiškėjo priteisiant dar ir mokėti išlaikymą dukrai.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais ir konstatuoja, kad neteisingai buvo nustatytas dalytino turto balansas, t. y. neatskleista bylos esmė, nenustatyta tikroji dalytino turto vertė, taip pat viso dalytino turto priteisimas šalių dukrai nepriteisus pareiškėjui jokio turto, prieštarauja įstatymo nuostatoms, teisingumo, protingumo principams. Be to, ginčo teismo sprendime nurodyta, kad šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau pareiškėjas pateikė įrodymus – 2013-02-15 AB „Swedbank“ pažymą , iš kurios matyti, kad bankas pagal 2008-10-13 sutartį A. K. suteikė 10 000 Lt paskolą, paskolos grąžinimo terminas – 2013-09-17 ir neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų suma 2013-02-15 yra 2219,08 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad į bylą turi būti įtrauktas ir minėtas kreditorius AB „Swedbank“.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.