Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui D. V., atsakovės atstovo atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti vadovaudamasis jame išdėstytais motyvais.

Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Vadovaujantis Taisyklių 109 p. konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, o vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas ir automobiliais, kuriuose saugos diržai yra įrengti.

Nurodo, jog, remiantis Taisyklių 137 p., jokių pažeidimų konvojavimo metu pareigūnai nepadarė. Atsakovė dėl pareiškėjo sveikatos būklės etapuojant paaiškino, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, konvojuojamųjų sąrašas ir konvojavimo paraiška. Jei dokumentacijoje nurodyta, kad konvojuojamasis vykti gali, nėra teisinio pagrindo jo nepriimti, o šiuo atveju įrašų, kad pareiškėjas negali būti etapuojamas, dokumentuose nebuvo. Be to, konvojuojamieji privalo pasirašyti asmens pažymoje apie pretenzijas dėl sveikatos ir patvirtinti galimybę vykti, o priešingu atveju kviečiamas medicinos darbuotojas ir sprendžiamas klausimas dėl palydos skyrimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimo metu pažeidžiamos jo teisės, konvojaus viršininkui galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau duomenų, jog tokie skundai buvo pateikti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio), atlyginimo taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., o skundą teismui išsiuntė 2015 m. spalio 6 d. (b. l. 2). Tarnyba prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir teigia, kad pareiškėjas turėjo suvokti savo teisių pažeidimą tuo metu, kai jos buvo pažeistos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, ir nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis negalėtų būti taikoma. Vadinasi, reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. spalio 6 d. taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015). Byloje toliau vertinamas laikotarpis nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 6 d., kai pareiškėjas buvo konvojuojamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. spalio 6 d. iki skundo padavimo teismui dienos iš viso buvo konvojuojamas 14 kartų automobiliais „Volkswagen“, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–69; t. 2, b. l. 1–82).

Teismas pažymi, kad, pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Taisyklių 74 p. nustatyta, kad, priimant konvojuojamuosius konvojuoti, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams.

Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 221 p. nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 14 kartų, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, jog prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojuoti ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. O konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojų su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Pareiškėjas skundų neteikė, taigi atmestinas jo motyvas ir dėl to, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir dėl to nualpo. Be to, pareiškėjas netgi nepateikė pakankamai detalaus įvykio apibūdinimo – neaišku, kurioje iš 14-os kelionių jis nualpo. Taigi, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog automobiliuose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo, neužtikrinamas gryno oro patekimas į automobilius, pažymėtina, kad Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 96–99). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitinka techninius reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, kad konvojuojama buvo techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis, o pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jo teisės buvo pažeistos ir dėl to, jog automobilyje nebuvo saugos diržų, nes, vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas. Automobiliuose taip pat neturi būti įrengtas ir avarinis išėjimas.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojuojant nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.