Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje padarymo, išteisintas.

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.

Visam laisvės apribojimo laikotarpiui jam skirta BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta pareiga būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; BK 48 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas draudimas naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2017 m., nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, adresu (duomenys neskelbtini), esančios A. M. sodybos šiltnamyje, pažeisdamas tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnyje, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1249 redakcija), neteisėtai augino didelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminės dalys), kurių bendras svoris yra 2021,90 g. (atitinkamai 424,46 g, 499,58 g, 391,14 g, 292,01 g. ir 414,71 g), veikliosios medžiagos delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija jose atitinkamai yra 1,8 %, 1,4 %, 1,9 %, 1,8 %, 2,4 %, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką gyvenamojo namo virtuvėje sodinimui laikė 9,5825 g. kanapių sėklų (antžeminės dalys) iki 2017 m. birželio 29 d. apie 10.55 val., kai šias narkotines medžiagas surado ir paėmė Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, neteisėtai laikė 3 vnt. šaudmenų, t. y. 308 kalibro „Winchester“ medžioklinį šovinį (308W), skirtą įvairiems 308 kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kovinį 7,62x25 mm (7,62 mm TT) šovinį, skirtą įvairių modelių graižtviniams 7,62 mm kalibro šaunamiesiems ginklams ir 7,62 mm kalibro (7,62x51 NATO) imitacinį šovinį, skirtą įvairiems 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams iki 2017 m. birželio 29 d. 11.35 val. šiuos surado ir paėmė Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai.

Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas M. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. prašo pakeisti 2018 m. sausio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio dalį dėl ja paskirtų įpareigojimų: visam laisvės apribojimo laikotarpiui būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir draudimas naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas ir jas panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

4. M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, sutinka ir su paskirtos bausmės rūšimi, tačiau nesutinka su BK 48 straipsnyje numatytų draudimų ir įpareigojimų jam paskyrimu, todėl apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

6. Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmių, kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 str.). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Šio straipsnio 7 dalis papildomai numato, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalyse vartojamas žodis „gali skirti“ neatleidžia teismo nuo pareigos skiriant laisvės apribojimo bausmę nustatyti įpareigojimus ir (ar) draudimus, kuriuos pagal BK 48 straipsnio 3 dalį kaltininkas privalo vykdyti. Žodžiai „gali skirti“ reiškia galimybę teismui pasirinkti vieną iš alternatyvių įpareigojimų ir draudimų, numatytų BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse, o ne alternatyvią teismo teisę juos skirti ar neskirti. Kitoks šių žodžių aiškinimas prieštarautų BK 48 straipsnio 3 dalies nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-445/2011).

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas be pagrindo parinko M. M. BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą ir 5 dalies 3 punkte numatytą draudimą.

7.1. Apelianto manymu, įpareigojimas visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, jam paskirtas nepagrįstai, nes dėl darbo pobūdžio jis realiai negalės šio įpareigojimo įvykdyti ir jį nuolatos pažeidinės. Teisėjų kolegija su tokiu skundo teiginiu nesutinka. Pagal įpareigojimo pobūdį matyti, kad nustatytomis valandomis būti namuose nuteistasis privalo tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, todėl šiuo atveju, esant situacijai, kurią M. M. nurodė savo apeliaciniame skunde, jam bausmę vykdančiai institucijai pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog įpareigojime nustatytu laiku namuose jis nebuvo dėl darbo funkcijų atlikimo ar dėl kelionės iš darbo vietos į namus, nebus laikoma, kad jis pažeidė nustatytą įpareigojimą.

7.2. Apeliantas nesutinka ir su paskirtu draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, teigdamas, kad jo skyrimui nebuvo priežasčių: jis neįrašytas į gydymo įstaigos įskaitą dėl žalingų įpročių, nėra jokių pagrįstų duomenų apie šių medžiagų vartojimą. Šiam vertinimui teisėjų kolegija nepritaria ir dar kartą pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 bei 7 dalimis, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus ar įpareigojimus, numatytus baudžiamajame įstatyme, ar kitus, minėtame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jei jie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltininko elgesiui. Vadinasi, teismas turi teisę savo diskrecija spręsti, ar tikslinga skirti vienus ar kitus įpareigojimus bei nustatyti, kokiu laikotarpiu šie įpareigojimai turi būti įgyvendinami. Apeliaciniame skunde nuteistas šį skundo argumentą grindžia tuo, kad jis nėra registruotas jokioje priklausomybės ligų įskaitoje, tačiau nieko nemini apie padaryto nusikaltimo pobūdį, atliktų neteisėtų veiksmų motyvus ir tikslą. Kaip matyti iš paties M. M. parodymų, jis savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo neneigė ir paaiškino, jog kanapes augino išskirtinai tik savo reikmėms, vartojo jas kaip narkotikus, nurodė ir vartojimo būdą – suko suktinius. Taigi, nors byloje nėra domenų apie apelianto sirgimą priklausomybės ligomis, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos darymo tikslai pagrįstai apylinkės teismui leido spręsti apie šio draudimo paskyrimo tikslingumą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriami įpareigojimai turi varžyti nuteistąjį, sukelti jam atitinkamus nepatogumus, nes, priešingu atveju, nebus pasiekti bausmės tikslai. Tačiau šiuo atveju, skundo teiginys, jog tokio draudimo nustatymas daro apeliantui neigiamą psichologinį poveikį, laikytinas deklaratyviu, nes M. M., kaip jis pats tvirtina, neturint polinkio ar priklausomybės vartoti psichiką veikiančias medžiagas, toks įpareigojimas realiai nesukels jokių suvaržymų ar nepatogumų. O esant tokiai priklausomybei, nuteistasis, nepažeisdamas šio draudimo, gali įrodyti teismui, jog suvokia savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir bando jas realiai pašalinti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. M. paskyrė teisingą bausmę ir parinko tinkamus įpareigojimus bei draudimą, jie atitinka numatytą paskirtį, todėl keisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.