Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Elektrėnų policijos komisariato, Viešosios policijos skyriaus, Prevencijos poskyrio, vyresniajai tyrėjai J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. R., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados 2014-10-27 nutarimo Nr. 1028-A71-241 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad jai ir V. K. nuosavybės teise priklausančio namo naudojimosi tvarka yra nustatyta, įėjimai į namą yra atskiri. Namas dviejų aukštų. J. R. naudojasi pirmu aukštu, o V. K. antru aukštu, bendros patalpos yra laiptinė ir pirmame, ir antrame aukšte. Patalpa plane pažymėta 1-13 yra bendro naudojimo, tai įėjimas į namą, kuriuo naudojasi V. K. ir tai yra vienintelis įėjimas į rūsį, ten yra pastatytos durys. Rūsyje yra rūsio patalpos, bendros patalpos R-2, R-5, patalpose R-2 yra kieto kuro katilas, kuris priklauso apeliantei. Patalpoje R-1 yra J. K. vandens skaitiklis. Nurodė, kad neperėjus bendro naudojimo patalpų, ji negali patekti į savo patalpas. Iš patalpos 1-1, reikia patekti į patalpą 1-13. Įėjimas iš patalpos 1-1 į patalpą 1-13 yra užrakintas. Ten esančios durys yra užkaltos, taigi J. K. neleidžia jomis naudotis. Nuo įėjimo į patalpą 1-13 pakeistas raktas, o durys, kurios ten veda yra užkaltos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. R. prašo V. K. nubausti už LR ATPK 188 str. ir LR ATPK 161 str. numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, V. K., atsiliepime į J. R. skundą nurodė, kad apeliantės nurodytame Name gyvena nuo 1980 m. Taip pat apeliantė nurodė, kad J. R. pateiktas Namo projektas su pastato dalių paskaičiavimu yra atliktas pagal asmeninį J. R. pageidavimą-pasiūlymą, todėl yra nepatvirtintas ir negaliojantis. V. K. taip pat nurodė, kad Sklypo naudojimosi tvarka buvo aptarta 1992 m. Tada J. R. pasirinko naudojimąsi apsodinta žemės sklypo dalimi. Tai patvirtina 1994 Žemės sklypo ribų planas, kur Sklypo dalis su žyminčiu numeriu P2 472 kv. m. ir P2 523 kv. m. priklauso J. R. ir tai patvirtina jos parašas. V. K. teigimu, būtent 1994 m. žemės ribų kadastrinis planas yra galiojantis, suderintas ir įregistruotas bei nurodo esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

V. K. teigimu, J. R., kol išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, naudojosi privažiavimu prie žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kadangi šioje pusėje yra J. R. priklausančio namo garažo durys, tuo tarpu V. K. privažiavimo prie namo neturi ir jį pasiekia tik pėsčiomis plytelėmis įrengtu taku. Taip pat V. K. nurodė, kad J. R. niekada netvarkė ir nešvarino savo sklypo dalies, o jai išvykus į užsienį jos sklypo dalis tapo apleista ir suniokota, krūmuose susirenka įtartini asmenys, kurie girtauja. Taip pat V. K. nurodė, kad 1995 m. išgrindė kelią iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir dėl saugumo ant šio kelio įrengė medinius vartus įvažiavimui ir praėjimui skirtus mažus medinius vartelius.

V. K. nurodė, kad J. R. į rūsio patalpas patenka pro savo garažą, inventorizaciniame plane pažymėtą G-1, o V. K. – per laiptinę. Į vieną iš savo rūsio patalpų J. R. patenka per V. K. priklausantį rūsio kambarį kuriuo apeliantei naudotis nedraudžiama.

Taip pat V. K. nurodė, kad apeliantė neteisingai nurodo, kad V. K. neįleido į rūsio patalpas UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbuotojos G. B., kadangi su ja V. K. buvo susitarusi iš anksto dieną ir laiką, kada bus tikrinami vandens skaitliukai, tačiau vėliau G. B. atvyko su dar dviem vyrais ir pradėjo reikalauti patikrinti skaitliukus tą pačią dieną, nurodyti asmenys garsiai beldėsi į namus, todėl V. K. teigė išsigandusi ir todėl iš karto durų neatidarė.

V. K. teismo posėdžio metu davė iš esmės analogiškus pateiktiems atsiliepime, parodymus. Papildomai pažymėjo, kad J. R. gali patekti į bendro naudojimo patalpas, ji turi durų raktą, ji tomis durimis naudojasi. Nurodė, kad durys niekada nebuvo užkaltos iš laiptinės pusės. V. K. pažymėjo, kad Sklypas yra bendro naudojimo, pagal žodinį susitarimą bendrasavininkės yra sutarusios, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės bus V. K., o iš kitos pusės - J. R. įvažiavimas. V. K. vartus padarė dėl saugumo, nes augo mažas vaikas, o J. R. turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės irgi yra privažiavimas. Taip pat nurodė, kad dėl šiukšlių, turi įtarimą, kad šiukšlino J. giminaičiai, gal kaimynai, kurie pasistatė namą. Sklypas nėra aptvertas ir vaikšto kas nori, ir kaip nori. Buvo tekę išvaryti pašalinius asmenis. J. R. niekada savo sklypo netvarkė. Iš J. R. namo dalies buvo nešami visokie daiktai, nes ji buvo davusi raktus nuo savo pirmo aukšto.

Institucija surašiusi nutarimą byloje, pateiktu atsiliepimu į J. R. skundą, su juo nesutiko ir nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu buvo nuspręsta nutraukti, kadangi asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota, jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pareiškėja J. R. institucijai pateiktame pareiškime ir pareiškimo nagrinėjimo metu institucijos įgaliotam pareigūnui nepateikė V. K. galimai padarytų pažeidimų datų ir laikų, taip pat to nenurodė ir byloje apklausti liudytojai, todėl, nenustačius administracinės teisės pažeidimui būtinų subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių elementų, institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas. Be to, institucija, priėmusi nutarimą byloje pažymėjo, kad tarp J. R. ir V. K. iš esmės kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau, nurodyto pobūdžio ginčai administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nėra sprendžiami. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nors J. R. ir teigia, kad pareigūnas priėmęs nurodytą nutarimą yra šališkas, tačiau jokie įrodymai, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes nėra pateikti, todėl nurodyti teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. R. skundą tenkinti nėra pagrindo.

Institucijos, surašiusios nutarimą byloje, atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl civilinių teisinių santykių, kurie administracine tvarka nagrinėjami negali būti. Dėl V. K. šiukšlinimo žemės sklype – nebuvo pateikta jokių V. K. neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų. Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. nurodė, kad yra buvęs J. R. sutuoktinis, o V. K. yra jos sesuo. Nuo 2006 m. negyvena kartu su J. R.. Kartu gyveno su J. R. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paskutinį kartą ten buvo prieš devynerius metus. Nurodė, kad ten yra užtvertas vienas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ko anksčiau nebuvo. Nurodė, kad naudojosi abiem įvažiavimais. Nurodė, kad namo laiptinė buvo bendro naudojimo, tačiau tarp seserų kildavo konfliktai dėl laiptinės ir rūsio, liudytojui su sutuoktine nelabai leisdavo laiptine naudotis, ja naudojosi K. Iš J. R. patalpų, kito patekimo į rūsį - nėra. Liudytojas parodė, kad dėl 2014 m. kilusio konflikto girdėjo tik iš žmonių pasakojimų, pats konflikto nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad J. R. yra jo partnerė, jie kartu gyvena. V. K. pažįsta irgi. Nurodė, kad su J. R. gyvena Londone nuo 2009 m. Su J. R. viso kartu gyvena nuo 2008 m. Nurodė, kad su apeliantė taip pat gyveno Lietuvoje (duomenys neskelbtini) jai priklausančio namo dalyje. Paskutinį kartą ten lankėsi 2014 m. vasarą. Prieš tai lankėsi gal 2012 m. 2005 m. jam teko 1-ą kartą lankytis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi liudytojas buvo susitaręs, kad J. R. pamokys anglų kalbos, nes ji yra anglų kalbos mokytoja. Nurodė, kad pasibeldė į paradines duris, nes buvo su ja susitaręs sutikti, o V. K. pasakė, kad čia tokios nėra. Po to susiskambino su J. R., ji paaiškino, kad turi užeiti iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad jiems prieš išvažiuojant 2009 vasarą į užsienį, kiemas buvo sutvarkytas. 2012 m. aplinka buvo sutvarkyta, nebuvo šiukšlių, išmestų šaldytuvų, lentų. 2014 metais, grįžę rado šaldytuvą, šakas, lentas prie J. R. verandos. Iš kur atsirado šiukšlės – nurodė, nežinąs. Sklypas aptvertas iš visų pusių, iš vienos pusės namas, iš kitos - gyvatvorė, dar iš kitos - kaimyno tvora. Yra aukštos gyvatvorės ir šaldytuvo tikrai neįneši. Prieš tai J. R. leido retkarčiais patikrinti vandens skaitiklius. Vonia ir tualetas buvo įrengti garaže. Į rūsį J. R. patekdavo iš savo virtuvės. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2014 m. su apeliante lankėsi nekilnojamojo turto agentūroje, kur buvo paprašyta pažymos, ar jie nėra neskolingi už vandenį, todėl susitarė su Elektrėnų komunalinio ūkio darbuotoja, kad pastaroji patikrintų skaitiklio Rodmenis. Liudytojas atrakinėjo duris. Iš J. R. pusės jos nebuvo užkaltos, kai stūmė stipriau, tai stakta visa judėjo, tačiau jos neatsidarė. Kodėl neatsidarė - nesuprato. Ta darbuotoja paskui pateko į Namą tą pačią dieną. Liudytojas nurodė, kad prie J. valdomos namo dalies įvažiavimai yra du: iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki J. garažo, ir yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet ten yra vartai ir pastatytas šiltnamis. 2012 m. jo nebuvo. Tai apsunkina patekimą į J. valdomą pusę. Durys garažo uždarytos iš vidaus. Jame nestatoma mašina.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. B. nurodė, kad pažįsta J. R. ir V. K.. Nurodė, kad dirba UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ kontroliere. Nurodė, kad teko būti name (duomenys neskelbtini) ir kitas adresas - (duomenys neskelbtini), tai kampinis namas. Lankėsi, nes turėjo patikrinti vandens skaitiklį. Skaitiklis yra rūsyje ir 2014-07-29 turėjo administracijos nurodymą, kad turi patikrinti vandens skaitiklį (duomenys neskelbtini), nes savininkai nori parduoti namą ir turi gauti pažymą. Nurodė, kad nuvyko su santechniku, buvo apie 10 val., ten laukė J. R. su šeima. Į patalpas nepateko, kadangi buvo užkalta. Nurodė, kad dirba jau 17 metų, tai įleisdavo ir per vienas duris ir per kitas. V. K. sakė, kad ne ji užkalė duris. Liudytoja nurodė, kad V. K. įspėjo, kad padarytų praėjimą ir tada surašė aktą. Liudytoja grįžo į darbo vietą ir vėl gavo nurodymą patikrinti J. R. skaitliukus - tai buvo tą pačią dieną. Nurodė, kad su ja buvo santechnikas V., kuris kalbėjosi su K., ji nurodė, kad raktą turi jos vyras. Kadangi į patalpas vėl nepateko, nuvažiavo atgal. Po pietų vėl V. paskambino, kad atvyko V. K. vyras ir galima patekti į rūsį. Kai atvažiavo – V. K. įleido. Nusileidus laiptais iš lauko - yra durys. Nurodė, kad įėjo pro V. K. pusę.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. nurodė, kad pažįsta J. R. ir V. K.. Nurodė, kad su juo buvo sudaryta sutartis, ieškant klientų parduodant turtą. Teko būti parduodamoje dalyje. Nurodė, kad rūsys nebuvo atidalintomis patalpomis, todėl vaikščiojo po visą. Teigė, kad ten buvo laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-10-10. Lankėsi ne vieną kartą, apie 4-5 kartus. Kliudymo asmeniškai patekti į patalpas nebuvo, dėl patekimo į rūsį - turėjo derinti su bendraturčiu, nes yra patekimas iš vidaus. Ten yra bendro naudojimo patalpa. Į ten įleisdavo V. K.. Liudytojas nurodė, kad iš lauko yra durys patekti, bet jos nefunkcionuoja, nes nebuvo naudojamos. Nurodė, kad durys buvo užsandarintos iš J. R. pusės, iš kitos pusės - nesidomėjo. Nurodė, kad kadangi nėra nustatyta naudojimosi rūsiu tvarka, tai be bendrasavininko sutikimo negalėjo įeiti. Buvo uždėta plokštė, bet tai nebuvo kapitalinis užsandarinimas. Klientams, kuriems rodė namo dalį, sakė, kad yra galimybė patekti į rūsį. Nurodė, kad klausė savininkės, kodėl durys užsandarintos ir jam buvo atsakyta, kad durys nenaudojamos. Parodė, kad klientui aiškino, kad tai yra durys, per kurias galima patekti į rūsį, kad galima pasidaryti atskirtą įėjimą į rūsį, kuris anksčiau ir buvo. Nurodė, kad ten eiti – nebandė. Liudytojas teigė, kad nuėmus tą plokštę, buvo galima patekti į rūsį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. nurodė, kad yra V. K. sūnus. J. R. - jo teta. Liudytojas nurodė, kad į rūsį įėjimas yra iš lauko ir kitas pro tetos pusę. Nurodė, kad iš vidaus durys pas tetą nėra užkaltos, užrakintos ir tiek. Iš tetos pusės kaip yra - nežino, matė nuotraukas. Nurodė, kad sklypą prižiūri iš savo pusės. Kaip padalinta, taip ir yra. Yra keliai, vienas jo šeimos, o kitas tetos. Tetos sklypas nesutvarkytas, apaugęs žolėmis, primėtyta visko, kadangi pašaliniai asmenys gali patekti į tetos sklypą, nes tvoros nėra, yra tik gyvatvorė. Nurodė, kad kieme buvo tik jų šaldytuvas, bet jis buvo išmestas. Teigė, kad jo šeima naudojasi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Dabar ten yra pastatyti vartai, jie rakinami, kitas privažiavimas laisvas, galima pravažiuoti ir praeiti. Vartai stovi gal metai, gal daugiau.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad yra V. K. sutuoktinis, gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino, kad J. R. į rūsį patekdavo iš savo pirmo aukšto per duris į laiptinę. Liudytojas teigė, kad iš vidaus, iš laiptinės durys nėra užkaltos. Kodėl neatsidarė durys, kai buvo tikrinami skaitliukai - liudytojui nebuvo žinoma. Taip pat liudytojas patvirtino, kad šeimos žemės sklypu naudojasi pagal susitarimą. Nurodė, kad J. R. sklype auga krūmynai, šabakštynai, visiškai nėra tvarkoma aplinka. Netoli yra parduotuvė, renkasi visokie žmonės, girtauja, nes pralenda pro tarpus tarp tujų. Žolė netvarkyta septynerius metus. Įvažiavimas į sklypą yra vienas iš (duomenys neskelbtini), kitas iš (duomenys neskelbtini) pusės. Iš (duomenys neskelbtini) pravažiavimas uždarytas, nes juo nori pasinaudoti J. R., taip pat buvo pavojinga palikti atvirą, nes greitai važinėja mašinos, o šeimoje buvo mažas vaikas. Liudytojas tvirtino, kad J. R. gali į garažą įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), jis neužtvertas, prižiūrėtas. Taip pat liudytojas nurodė, kad buvo tikrinami vandens skaitikliai, jam paskambino žmona ir pasakė, kad kažkas laužia duris, o raktai buvo pas liudytoją. Rūsyje J. R. pusėje yra paliekami neuždaryti langeliai, todėl liudytojas laiptinėje dėl saugumo padarė uždangą, kuri laikosi ant vyrių. Šiuo metu uždanga užrakinta, nes yra mažas vaikas, taip pat lengvai gali patekti svetimi žmonės. Liudytojas nurodė, kad rūsys nėra izoliuotas nuo kitų patalpų. Negirdėjo iš J. R., kad ji kreiptųsi dėl patekimo į rūsį. J. R. iš savo pusės yra užbetonavusi įėjimą į rūsį ir įsirengusi vonią.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad V. K. yra jo brolio žmona, paskutinį kartą V. K. namuose buvo apie du metus prieš teismo posėdį. Kaip seserys naudojasi patalpomis - tiksliai nežino, įėjimai į namą yra du. Įėjus į laiptinę yra durys, ar jos užkaltos - nežino. Į rūsį yra laiptai, ar jie užstatyti nežino. Kad V. K. šiukšlintų – nėra matęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad V. K. yra jos vyro brolio žmona. Pas V. K. lankėsi prieš du metus, vasarą. V. įvažiavimas yra toje pusėje, kur yra mediniai vartai. J. R. naudojasi kitu įvažiavimu. Kaip J. R. patenka į savo namo dalį – nežino.

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. 2014-07-29 pateikė Elektrėnų policijos komisariato vadovui pareiškimą, kuriuo nurodė, kad yra bendrasavininkė nekilnojamojo turto – namo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau jai sugrįžus iš užsienio, ant bendro kelio, vedančio nuo J. R. įėjimo nuo (duomenys neskelbtini), rado pastatytus ir spyna užrakintus vartus. Taip pat rado bendrasavininkės V. K. iniciatyva užkaltas duris į bendro naudojimo patalpas. Taip pat savo sklype rado primėtyta šiukšlių, kalvą žemių, šiferio, žvyro, lentgalių, tačiau V. K. jų surinkti nežada. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. R. pateiktame pareiškime prašė padėti jai atkurti jos nuosavybės teisę į jos nekilnojamąjį turtą, įpareigojant pilietę V. K. atlaisvinti bendro naudojimosi patalpas ir kelius. (Medžiaga iš Elektrėnų PK, b.l. 20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados 2014-10-07 nutarimu Nr. 1028-A71-241 buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nurodytu nutarimu, buvo konstatuota, kad V. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. sudėties, kadangi V. K., pasidariusi savo atskirą įvažiavimą į kiemą - jį užrakino, o J. R. turi atskirą įvažiavimą, kuriuo V. K. nesinaudoja. Taip pat buvo konstatuota, kad V. K. veiksmuose nėra kito administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 161 str. sudėties, kadangi nėra nustatyta, kad V. K. namo sklype pila šiukšles ar kitaip šiukšlina bei neprižiūri aplinkos, tai reiškia nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. (b.l. 5-6).

2014-10-27 J. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-10-07 nutarimą Nr. 1028-A71-241 ir paskirti V. K. nuobaudą už LR ATPK 161 str. ir 188 str. pažeidimus. (b.l. 3-4).

LR ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantė siekia, kad V. K. būtų nubausta už LR ATPK 188 str. pažeidimą. Teismas pažymi, kad LR ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Nurodyto straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda asmeniui už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Atsižvelgiant į LR ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-109/2010 ir kt.). LR ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

1Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Skundą pateikusi J. R. teigia, kad V. K. savavaldžiavimas pasireiškė dviem aspektais – 1) kliudymu naudotis bendromis patalpomis – šie veiksmai J. R. teigimu pasireiškė užkalimu durų bendro naudojimo laiptinėje, esančioje Namo pirmame aukšte ir inventorizacijos byloje pažymėtos indeksu 1-13; 2) žemės sklypo užvaldymu.

Vertinant J. R. teiginius dėl trukdymo naudotis bendromis patalpomis – teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. ir J. R. 1997-12-09 Sutartimi nustatė naudojimosi Namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką. Nurodytame susitarime, šalys sutarė, kad bendram naudojimui paliekamos patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais (I-3) - 4,56 kv. m., (R-2) – I5, 30 kv. m., (R-5) - 5, 64 kv. m. ploto. Apeliantės atstovė teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad pagal inventorizacinį planą – laiptinės patalpa yra nurodyta, kaip bendro naudojimo patalpa, tačiau inventorizacijos plane pažymėta numeriu 1-13, taigi Susitarime padarytas rašymo apsirikimas, nagrinėjamu atveju bendro naudojimo patalpas – laiptinę, nurodant Nr. 1-3, o kad tai yra tapačios patalpos, galima nustatyti pagal plotą – 4,58 kv. m. (b.l. 64)

Teismui pateiktais duomenimis – J. R. teigia, kad V. K. užkalė duris, esančias laiptinėje, kuriomis patenkama į J. R. patalpas rūsyje. Aplinkybę, kad durys buvo užkaltos taip pat nurodė liudytoja G. B.. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, V. K., teigia, kad durys užkaltos nebuvo, nebent jas užkalė pati apeliantė, taip pat teigė, kad apeliantė į rūsį patenka kitu įėjimu. Šiuos V. R. teiginius patvirtino liudytojai M. K. ir A. K.. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas J. R. partneris A. P. su kuriuo J. R. gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 2008 m., nurodė, kad į rūsį J. R. patekdavo iš savo virtuvės. Taip pat duodamas parodymus, apie įvykį, kai buvo tikrinami skaitliukai, nurodė, kad jis atrakinėjo duris. Iš J. R. pusės jos nebuvo užkaltos, kai stūmė stipriau, tai stakta visa judėjo, tačiau jos neatsidarė. Kodėl neatsidarė - nurodė nesupratęs. Taigi nurodytas liudytojas tiesiogiai nepatvirtino, kad į rūsio patalpas iš laiptinės negalima buvo patekti, nes jos buvo užkaltos. Taip pat nurodytos aplinkybės, nepatvirtino ir kitas liudytojas – L. P., kuris kelis kartus lankėsi J. R. namo dalyje su tikslu ją parduoti. L. P. nurodė, kad į rūsį jį įleisdavo V. K.. Liudytojas taip pat nurodė, kad iš lauko yra durys pateikti į rūsį, bet jos nefunkcionuoja, nes nebuvo naudojamos. Nurodė, kad durys buvo užsandarintos iš J. R. pusės. Liudytojos nenurodė durų iš laiptinės pusės, kuriais turėtų į rūsį patekti J. R., užsandarinimo fakto.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009).

Nagrinėjamu atveju, esant priešingiems liudytojų bei administracinėn atsakomybėn trauktino asmens bei apeliantės parodymams, darytina išvada, kad negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad V. K. savavaldžiavo ir užkalė duris, kuriomis J. R. patekdavo į savo rūsio patalpas. Taigi šiuo atveju negalima konstatuoti savaldžiavimo sudėties – tiek V. K. neteisėtų veiksmų – durų užkalimo, tiek subjektyviosios pusės, t.y. kad V. K. tyčia kliudė J. R. naudotis jai priklausančiu turtu.

Dėl antrojo aspekto, kuriuo apeliantė nurodo, kad V. K. savavaldžiauja kliudydama naudotis žemės sklypu, t.y. uždarė privažiavimą prie namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai yra nustatyta, kad naudojimosi bendrasavininkėms priklausančiu žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir panašiai nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdinga privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Nagrinėjamu atveju tarp minėtų asmenų yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šis ginčas yra civilinio pobūdžio ir administracinės teisenos tvarka nenagrinėtinas. Todėl šioje situacijoje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, J. R. teisės, susijusios su jos teise naudotis žemės sklypu, suvaržymais, padarytais galimai neteisėtais V. K. veiksmais, negali būti apgintos. Byloje esant neišspręstam paminėtam civiliniam ginčui, negali būti daromos išvados dėl LR ATPK 188 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, t. y. dėl to, kad V. K. pažeidė sklypo valdymo tvarką ir siekė savavališkai įgyvendinti kokią nors tikrą ar tariamą savo teisę.

Nagrinėjamoje byloje J. R. taip pat teigia, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai buvo nutarta nutraukti administracinės bylos teiseną V. K. atžvilgiu dėl LR ATPK 161 str. pažeidimo.

LR ATPK 161 str. inter alia numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. J. R. nurodo, kad grįžusi iš užsienio savo naudojamoje žemės sklypo dalyje rado šiukšles, kalvą žemių, primėtyta šiferio, krūvą žvyro, lentgalių, seną šaldytuvą. Dėl nurodytų šiukšlių pašalinimo J. R. kreipėsi į V. K., tačiau ji šiukšles surinkti atsisakė, teikdama kad jos jai nepriklauso.

Teismas pažymi, kad pati J. R. pripažino, kad šiukšles rado grįžusi iš užsienio, taigi nematė, kas ir kada padėjo nurodytas šiukšles. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad žemės sklypo dalis, kuria teigia besinaudojanti J. R. – yra nesutvarkyta, apaugusi žole, nėra aptverta tvora, tačiau ją juosia gyvatvorė, pro kurią gali patekti pašaliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta įrodymų, kad šiukšles išmetė būtent V. K., o byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad šiukšles bendrasavininkių žemės sklype galėjo palikti ir svetimi asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą kad skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad V. K. veiksmuose nėra LR ATPK 161 str. nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Taip pat teismas pažymi, kad byloje esanti Elektrėnų policijos komisariato medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvertino bylos medžiagoje esančius liudytojų parodymus, šalių sudarytą Sutartį ir teismo vertinimu, priėmė pagrįstą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Esant aukščiau nurodytoms, faktinėms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados 2014-10-07 nutarimas Nr. 1028-A71-241, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, neesant V. K. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 188 str. ir LR ATPK 161 str. sudėties, yra pagrįstas ir paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str.

nutaria:

Skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados 2014-10-07 nutarimą Nr. 1028-A71-241 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.