Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-1672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2-1672/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alė Bukavinienė
Pareiškėjas
G. Ž.
Ieškovas
UAB „Algos inspekcija“
Atsakovas
A. J.
Trečiasis asmuo
G. Ž., Zenonas V
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1672/2014Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-904-372/2014 pagal pareiškėjos G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 pagal ieškovės UAB „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys G. Ž., Zenonas V. Ž., UAB „Rustonas“, S. J..

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. Ž. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-261-124/2013 pagal ieškovės UAB „Algos inspekcija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys G. Ž., Zenonas V. Ž., UAB „Rustonas“, S. J..

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo nurodyta ištaisyti prašymo atnaujinti procesą trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjos G. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑261‑124/2013 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepašalino prašymo atnaujinti procesą teismo nutartimi nustatytų trūkumų, pareiškėja nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, o vien prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio yra deklaratyvus, nepatvirtinantis realaus pareiškėjos veiksmo sumokėti dalį žyminio mokesčio. Įvertinęs tai, kad pareiškėja visiškai neįvykdė nutarties, kuria buvo išaiškinta jos pareiga sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį, teismas konstatavo, kad prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja G. Ž. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, norėjo pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise, t. y. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutu, tačiau prašymas buvo atmestas vien tuo pagrindu, jog pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio dalies. Tačiau pareiškėjos prašyme buvo nurodyta, kad dėl susidariusios sudėtingos materialinės padėties pareiškėja šiuo metu negali sumokėti reikiamo žyminio mokesčio dydžio. Pareiškėja neturi jokių santaupų, vienintelės jos gaunamos pajamos šiuo metu yra iš valstybės socialinio draudimo fondo gaunama parama dėl invalidumo, t. y. kiekvieną mėnesį G. Ž. gauna 81,33 Lt, o pareiškėjos sutuoktinio gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro 312,50 Lt. Gaunamų pajamų vos pakanka minimaliems poreikiams patenkinti. Visas pareiškėjos kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl nėra galimas jų realizavimas, vykdoma iškraustymo procedūra. Be to, pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Kadangi vienintelis prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimo pagrindas buvo žyminio mokesčio ar jo dalies nesumokėjimas, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, o kitos dalies sumokėti negali dėl sunkios finansinės padėties, šis trūkumas turėtų būti laikomas pašalintu. Teismui netenkinus šio prašymo, pareiškėja netektų galimybės apginti pažeistų subjektinių teisių teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra laikomas byloje dėl proceso atnaujinimo dalyvaujančio asmens procesiniu dokumentu, kuriuo pareiškėjas siekia atnaujinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties prašymo dėl proceso atnaujinimo forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus, keliamus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110-111 str.), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio procesiniams dokumentams. Sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti CPK 366 straipsnyje reglamentuotą teisinį ar faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir suformuluoti prašymo rezoliucinę dalį pagal CPK 370 ir 371 straipsnio 1 dalies nuostatas bei įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, išdėstytus nutarties motyvuojamosios dalies 3 dalyje (b. l. 30-31). Iš minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad nors teismas įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, išdėstytus nutarties motyvuojamojoje dalyje, tačiau teismas nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus pareiškėja turėtų pateikti, neišaiškino pareiškėjai, kad negalėdama sumokėti žyminio mokesčio, pareiškėja turėtų prašyti nuo jo iš dalies atleisti (CPK 83 str. 3 d.), sumokėdama dalį žyminio mokesčio, ir šį prašymą pagrįsti dokumentais, įrodančiais pareiškėjos turtinę padėtį.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, o vien prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio yra deklaratyvus, nepatvirtinantis realaus pareiškėjos veiksmo sumokėti dalį žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, galėjo prašymą palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu prieš tai nustatydamas pareiškėjai terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, būtų aiškiai išdėstęs jo trūkumus, ir jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebūtų buvę pašalinti. Tačiau kaip minėta, teismas įpareigodamas pareiškėją pateikti įrodymus, nenurodė kokius konkrečiai įrodymus reiktų pateikti teismui, o ginčijama nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui dėl to, kad pareiškėja nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, nors apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybę, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje pareiškėjai nebuvo nurodyta.

Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

TeisėjaAlė Bukavinienė