Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (bausmę atliko 2020 m. sausio 6 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus (išregistruotas iš probuojamųjų 2022 m. liepos 25 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. kilus konfliktui bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konflikto metu, virtuvėje vieną kartą trenkė kairės rankos delnu savo sutuoktinei N. K., tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Suprato, kad padarė nusikaltimą, dėl kurio gailisi. Šiuo metu su sutuoktine N. K. gyvena atskiruose kambariuose jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), didesnių konfliktų nekyla. Sutinka atsakyti už savo padarytus veiksmus (el. b. l. 228-231).

Nukentėjusioji N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santykiai su sutuoktiniu A. K. yra geri, kai šis nevartoja alkoholio, tačiau, kai išgeria, būna agresyvus. Anksčiau A. K. prieš ją yra smurtavęs, dėl to 2020 m. gavo laisvės atėmimo bausmę. Tol, kol sutuoktinis buvo įtrauktas į probaciją, jis negėrė, konfliktų tuo metu nekildavo. 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 6.00 val. A. K. išėjo iš namų, grįžo apie 14.00 val. girtas, pradėjo prie jos kabinėtis, reikalauti valgyti. Ji atėjo į virtuvę, sutuoktinis tuo metu viską mėtė iš šaldiklio ir sakydamas žodžius „aš tau pasakiau, kad valgyt noriu“, trenkė jai kairės rankos kumščiu į dešinę veido pusę (sutuoktinis kairiarankis), kur smakras, trenkė vieną kartą. Dėl to ji pajautė stiprų skausmą ir iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją apžiūrėjo, toje vietoje, kur jai trenkė, buvo raudona, tačiau ji su medikais važiuoti atsisakė. Pati pas medikus nesikreipė, kreiptis neplanuoja, kūno tyrimo nesidarė. Pasak nukentėjusios, niekas nematė, kaip jai sutuoktinis trenkė, bet žodinį konfliktą matė kaimynas S.. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi vieną stiklinę alaus, girta nebuvo. Norėtų, kad sutuoktinis gydytųsi nuo alkoholizmo, tačiau nežino kaip jį priversti tai padaryti. Neprieštarauja, kad sutuoktinis liktų gyventi savo bute, supranta, kad jis daugiau neturi kur gyventi (el. b. l. 143-147).

Apklausta papildomai nukentėjusioji N. K. parodė, kad po 2022 m. rugsėjo 24 d. įvykio su sutuoktiniu A. K. nebesipyko, konfliktų nekilo. Dabar jis pasikeitė, apie pusę mėnesio nevartoja alkoholinių gėrimų, todėl konfliktų nebevyksta. Įvykio dieną buvo susijaudinusi, galėjo pareigūnui neteisingai išreikšti savo emocijas ir mintis, perdėtai sureaguoti į situaciją. Buvo pikta, kad sutuoktinis vėl buvo neblaivus. Policijai paskambino, kad išvengtų tolimesnių galimų smurto veiksmų. Nuo A. K. panaudotų veiksmų juto trumpalaikį skausmą, dabar nebesipyksta, susitaikė, pretenzijų dėl įvykio neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 204-207).

Liudytojas J. T. (J. T.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 14.47 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju E. A., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras A. K. sumušė savo žmoną. Atvykus nurodytu adresu pasitikusi pranešėja N. K. paaiškino, kad tarp jos ir vyro A. K. kilo konfliktas, kadangi vyras namo grįžo neblaivus ir pradėjo reikalauti maisto, po to nuėjęs prie šaldytuvo pradėjo iš jo mėtyti ant žemės maisto produktus. Priėjusi prie vyro N. K. norėjo patraukti vyrą nuo šaldytuvo, kad šis nemėtytų maisto produktų, tačiau pastarasis kairės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, į smilkinį, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. N. K. buvo susijaudinusi. Akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Ant nukentėjusios veido dešinės pusės smilkinio sužalojimų, mėlynių ar kitų akivaizdžių smurto žymių taip pat nesimatė. A. K. prisipažino, kad trenkė savo žmonai N. K.. Bute taip pat buvo kaimynas, tačiau jis pačio įvykio nematė ir negalėjo suteikti svarbios informacijos apie patį įvykį. Nuo abiejų asmenų sklido alkoholio kvapas. Į įvykio vietą apžiūrėti moters buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri sužalojimų nenustatė. Moteris į gydymo įstaiga vykti atsisakė. Apie 16.00 val. A. K. buvo sulaikytas (el. b. l. 180-184).

2022 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta butas, adresu (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama pro medines duris. Įėjus pro duris, atsiduriama koridoriuje, pasisukus į kairę ir paėjus koridoriumi apie 2 m bei pasisukus į dešinę pusę yra matoma virtuvė. Virtuvėje po kaire puse yra matomas stalas, spintelė, šaldytuvas. Aplinka netvarkinga, virtuvėje ant grindų matoma išmėtyti daiktai. Grumtynių ar kitų pėdsakų įvykio vietoje nepastebėta. Pridedamos fotonuotraukos (el. b. l. 44-46, 59-62).

2022 m. rugsėjo 24 d. vyresniojo tyrėjo J. T. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 63-64).

Alkotesterio kvite užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., 15.40 val. N. K. nustatyta 2,43 promilės neblaivumas, o A. K. 15.13 val. – 2,97 promilės neblaivumas (el. b. l. 65-67).

2022 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kaip N. K. kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad sutuoktinis A. K. jai trenkė (el. b. l. 171-173).

2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi „Body“ kameros vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_145309_003 matomas šviesus dienos metas. Pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę ir suranda reikiamą butą. Jiems duris atidaro vyras. Pareigūnas: „laba diena, kas čia vyksta?“ Bute taip pat matomas dar vienas vyras 2 ir moteris. Moteris „nu tas pradėjo muštis“. Pareigūnas „trenkė?“. Moteris „taip“. Pareigūnas „su kuo trenkė, kur trenkė?“. Moteris „čia į veidą, paprasčiausiai“. Pareigūnas kreipiasi į vyrą „kad matyčiau ir nebandyk niekur išeiti“.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_145806_004 pareigūnas kreipiasi į moterį „su kuo jums trenkė?“ Moteris „su ranka“. Pareigūnas „į galvą?“ Moteris „taip, per kaktą“. Pareigūnas „kiek kartų?“ Moteris „vieną“. Pareigūnas „fizinį skausmą pajutot?“. Moteris „taip“. Pareigūnas „medikų pagalba reikalinga?“ Moteris „ne“. Pareigūnas „o jūs sergat kažkuo? Lėtinių ligų turit?“ Moteris „turiu“. Pareigūnas „tai gal tegu atvažiuos medikai, apžiūrės jus“. Moteris „nereikia“. Pareigūnas „o kas jis jums – sugyventinis ar vyras?“ Moteris „vyras, (duomenys neskelbtini) metus gyvenam kartu“. Pareigūnas iškviečia GMP. Pareigūnas „su kuria ranka trenkė? Kaire ar dešine?“ Moteris „kairiarankis jis“. Pareigūnas „vieną kartą trenkė?“ Moteris „taip“. Pareigūnas „skauda čia smilkinį?“ Moteris „nu biški“. Pareigūnas „o tai dėl ko susiginčijot? Dėl ko konfliktas?“ Moteris „išėjo iš pačio ryto gerti ir vakar išėjo, vėl grįžo girtas. Valgyt nori, viską verčia iš šaldytuvo“. Pareigūnas „čia jis viską išvartė?“ Moteris „taip“. Pareigūnas „o kurioj vietoj trenkė? Virtuvėj ar kambary?“ Moteris „virtuvėj, viską pradėjo versti iš šaldiklio, aš valgyt noriu“. Pareigūnas „ir kaip jis jums trenkė kaire ranka?“ Moteris „taip“. Pareigūnas „vieną kartą?“ Moteris „taip“. Pareigūnas „dažnai geria?“ Moteris „dažnai“. Pareigūnas „tai įvykio metu buvote tik jūs ir vyras?“ Moteris „taip“. Pareigūnas „o kaimynas vėliau atėjo?“ Moteris „taip, aš paskambinau jam“. Pareigūnas „o tai pasas jūsų pas kaimyną?“ Moteris „taip, viską slepiu“. Pareigūnas „tai jis dabar nedirba?“ Moteris „ne, nedirba“. Pareigūnas „o tai dėl ko susiginčijot? Kad jis girtas buvo?“ Moteris „atėjo girtas, aš valgyt noriu ir pradėjo skandalinti, iš šaldytuvo viską mėtyti“. Moteris labai susijaudinusi.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_150305_005 pareigūnas „tuoj atvažiuos medikai, apžiūrės jus, nusiraminkit“. Moteris „jis tyčiojasi, aš daug vaistų geriu“. Pareigūnas „jūs alkoholio pati nevartojus?“ Moteris „ne“. Pareigūnas kreipiasi į vyrą „tai kam muši žmoną? Tai trenkei žmonai?“ Vyras „taip, su delnu“. Pareigūnas „per galvą?“ Vyras „taip, per snukį“. Pareigūnas „aišku, per veidą“. Vyras „kas trečią mėnesį ateina ir prašo“. Pareigūnas „kaip ateina ir prašo? Duok man į veidą?“ Vyras „taip“. Pareigūnas „o tai tu dabar blaivus?“ Vyras „ne, aš dabar išgėręs, dabar geriu“. Pareigūnas nueina iki tarnybinio automobilio pasiimti alkoholio matuoklio.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_150804_006 vyras pučia į alkotesterį 2,97 promilės.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_151303_007 pareigūnas duoda alkoholio matuoklį ir moteriai. Pareigūnas „tai ponia sakėt negėrėt. 2,43, o sakėt nieko negėrėt“.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_15207_008 atvažiavo GPM. Apžiūri moterį. Moteris atsisako važiuoti į ligoninę. Pareigūnai sulaiko vyrą.

Vaizdo įraše Nr. 2022_0924_152507_009 pareigūnas kreipiasi į vyrą „(duomenys neskelbtini) metų pragyvenot ir dabar daužai galvą savo žmonai“. Vyras „taip priklauso“. Pareigūnas „už ką priklauso?“ Pareigūnai apžiūri vyro kišenių turinį ir įlaipina į tarnybinį automobilį (el. b. l. 175-178).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sutuoktinės kilus konfliktui, jis vieną kartą trenkė kairės rankos delnu N. K.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios N. K. parodymai, liudytojo (policijos pareigūno) J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat J. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina ir detalizuoja 2022 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas N. K. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, kurio metu pastaroji informuoja apie patirtą smurtą ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamera užfiksuotos aplinkybės, apžiūrėtos 2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad A. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis A. K. buvo neblaivus.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. K. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei N. K.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, suduotas smūgis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi aptariami A. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad A. K. ir N. K. yra sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 236-239).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (el. b. l. 157-165), nedirbantis (el. b. l. 196-199), per pastaruosius trejus metus vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštaus nusižengimo padarymą (važiavimą keleivine transporto priemone be bilieto), paskirta bauda sumokėta (el. b. l. 208-209). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Teismo vertinimu, A. K. elgesys rodo, kad jis atitinkamų išvadų dėl savo neigiamo elgesio nepadarė, kadangi vos atlikęs ankstesniu procesiniu sprendimu paskirtą bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (smurto panaudojimą prieš sutuoktinę), praėjus dviem mėnesiam jis vėl nusikalto panaudodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę N. K..

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 129-132-108). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 15.14 val. (dvi dienos) (el. b. l. 23-24, 117-120). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nėra pareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 15.14 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.