- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- eI4-1758-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00045-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- AS "Latvijas tilti"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams šios institucijos vyriausiajai patarėjai E. U. ir Teisės grupės vyresniajam patarėjui J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AS „Latvijas tilti“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja AS „Latvijas tilti“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1S-129(2020) „Dėl AS „Latvijas Tilti“ 2020 m. lapkričio 26 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos.
2. Pareiškėja paaiškina, jog atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. 2020 m. liepos 10 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos bei pateikė užslaptintų dokumentų kopijas. 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėja gavo Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėjos prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos didžiąja dalimi buvo tenkintas. Nesutikdama su Rašto dalimi, pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Raštą toje dalyje, kuria pareigūnai atsisakė tenkinti prašymą užslaptinti Tarybos pateiktame priede Nr. 3 esančią informaciją, kurios turinį iš esmės sudaro duomenys apie konkretų pareiškėjos verslo partnerį bei santykių su šiuo verslo partneriu (ir jo vadovu) aptarimas. 2020 m. gruodžio 7 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Nutarimas, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti šį prašymą.
3. Pareiškėjos įsitikinimu, Draudžiamų susitarimų tyrimo grupė (toliau – ir Grupė) bei Taryba, vertindamos sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos, neturi teisės vertinti informacijos reikšmės nustatant galimo pažeidimo egzistavimą, jos įrodomąją vertę ir poreikį ją atskleisti. Šiuo atveju Taryba vertino ne tik tai, ar informacija laikytina komercine paslaptimi, bet ir tai, ar informacija turi įrodomąją vertę bei ar yra poreikis tokią informaciją atskleisti. Toks neteisėtas procedūrų apjungimas sąlygoja, kad 1) priimant Nutarimą buvo padarytas materialios teisės pažeidimas, taikant netinkamą teisinį standartą, todėl tiek Grupės pareigūnų Raštas, tiek ir Tarybos Nutarimas yra neteisėti; 2) net jeigu Taryba Nutarime ir galėjo taikyti kitokį teisinį standartą, atsakovė padarė esminį procedūrinį pažeidimą, kadangi nesuteikė Grupės vadovui teisės priimti tokius sprendimus bei nebuvo laikytasi Konkurencijos įstatyme numatytos procedūros. Konkurencijos įstatyme (21 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintos procedūros skiria dvi skirtingas procedūras bei įtvirtina Tarybos diskreciją vertinant prašymus dėl komercinių paslapčių apsaugos. Prašyme dėl komercinių paslapčių apsaugos turi būti vertinami tik argumentai, kurie yra reikšmingi pripažinti, jog informacija yra arba nėra laikoma komercine paslaptimi, o informacijos reikšmė pažeidimo įrodymui ir poreikis ją atskleisti turi būti vertinami kitos procedūros kontekste.
3.1. Toks dviejų skirtingų procedūrų apjungimas lėmė esminį procedūrinį pažeidimą, kadangi: 1) Grupė priėmė, o Taryba Nutarimu patvirtino Raštą, kurio Grupė neturėjo teisės priimti remiantis tiek Tarybos Darbo reglamentu, tiek Konkurencijos įstatymu; 2) nebuvo užtikrintos Konkurencijos įstatyme įtvirtintos pareiškėjos teisės, pavyzdžiui – teisė per Tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus. Grupės vadovas pažymėjo, jog informacija turi įrodomosios reikšmės dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo ar pažeidimo nebuvimo. Taip pat ir Taryba, vertindama Raštą, pakartojo šią Grupės vadovo poziciją pažymėdama, kad yra vertinama informacijos reikšmė nustatant galimo pažeidimo egzistavimą, jos įrodomoji vertė ir poreikis ją atskleisti Tarybos tyrimo dokumentuose. Tačiau Grupės vadovas turi teisę priimti sprendimą dėl prašymo dėl komercinių paslapčių apsaugos tenkinimo arba atmetimo, jam nėra suteikta teisė vertinti, ar informacija yra būtina atskleidimui bei priimti sprendimą remiantis šiais argumentais.
3.2. Be to, šiuo atveju nebuvo užtikrintos pareiškėjos teisės, t. y. 1) pareiškėjai nebuvo argumentuotai paaiškinta, kodėl nurodyta informacija yra reikalinga pažeidimui įrodyti bei nebuvo leista pateikti savo paaiškinimų, kodėl informacija yra ar nėra būtina pažeidimui įrodyti (skyrėsi informacijos apimtis lyginant su ta, kuri turėtų būti pateikta remiantis Konkurencijos įstatymo 21 str. 2 d.); 2) prieš Tarybai nusprendus, jog informacija gali turėti įrodomosios reikšmės bei ją būtina atskleisti, pareiškėjai nebuvo pasiūlyta per atsakovės nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus.
4. Taryba nepagrįstai nustatė, jog informacija apie pareiškėjos verslo partnerius neturi komercinės vertės. Tokia pozicija: 1) ignoruoja aplinkybę, jog žala įmonės reputacija yra reikšmingas kriterijus vertinant, ar informacija sudaro komercinę paslaptį, o šiuo atveju prašomos apsaugoti informacijos atskleidimas parodo santykių su tuo verslo partneriu dinamiką ir pobūdį. Ši informacija taip pat atskleidžia santykių su pareiškėjos verslo partneriais ar konkrečiais jų atstovais tvarumą, o jos atskleidimas gali padaryti žalos pareiškėjos santykiams su jai svarbiais trečiaisiais asmenimis; 2) neatsižvelgta į tai, jog informacija, su kokiais verslo partneriais savo veikloje santykius palaiko pareiškėja, yra reikšminga bei savaime turi komercinę vertę, ypač atsižvelgiant į mažą Lietuvos rinkos dydį; 3) neatsižvelgta, kad verslo partnerio vadovo vardas šiuo atveju turėtų būti saugomas ne tik kaip asmens duomenys, bet ir kaip komercinė paslaptis, kadangi leidžia identifikuoti verslo partnerį.
4.1. Nutarime neatsižvelgta į Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, leidžiančias teigti, kad žala reputacijai taip pat yra svarbi nustatant informacijos komercinę vertę. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatos yra reikšmingos dviem aspektais: 1) jos rodo, kad, įstatymų leidėjo nuomone, komercinių paslapčių atskleidimas gali sąlygoti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, t. y. žalą, inter alia, patiriamą dėl reputacijos pablogėjimo; 2) kad komercinę vertę taip pat gali turėti informacija sąlygojanti tik neturtinės žalos kilimą, t. y. reputacinė žala taip pat gali lemti konkurencinio pranašumo praradimą bei todėl tokia informacija taip pat gali būti laikoma kaip suteikianti konkurencinį pranašumą. Be to, atskleidus aptariamą informaciją, konkurentai įgytų konkurencinį pranašumą prieš pareiškėją, kurio neturėdami prieigos prie tokios informacijos nebūtų įgiję, bei galėtų juo pasinaudoti siekdami pakenkti pareiškėjos veiklai Lietuvoje. Prašomose apsaugoti paaiškinimų protokolo vietose pateikta informacija ne tik apie verslo partnerį, bet ir apie pareiškėjos verslo partnerio komercinį elgesį rinkoje. Pareiškėja pažymi, jog tai, kad tokia informacija turi komercinę vertę bei suteikia konkurencinį pranašumą pagrindžia tai, kad rinkoje veikiantys ūkio subjektai tokios informacijos apie santykius su verslo partneriais, savo vidinius svarstymus apie verslo partnerį, įprastai savanoriškai neviešina, net ir pačiam verslo partneriui. Vien tai, kad atsakant į Tarybos klausimus taip pat yra naudojami žodžiai dažniausiai, greičiausiai ar pan. nepaneigia nei tokios informacijos komercinės vertės, nei jos suteikiamo konkurencinio pranašumo.
4.2. Informacija apie įmonės verslo partnerius savaime turėtų būti laikoma komercine paslaptimi, kadangi verslo partneriai pasirenkami įvertinus situaciją rinkoje bei sukauptą informaciją apie juos, t. y. tokia informacija suteikia jai konkurencinį pranašumą, kadangi yra sukaupta įvertinant situaciją rinkoje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT).
4.3. Taryba neatsižvelgia, kad verslo partnerio vadovo vardas turėtų būti saugomas ne tik kaip asmens duomenys, bet ir kaip komercinė paslaptis, kadangi leidžia identifikuoti verslo partnerį. Nurodant, kad atitinkamos bendrovės direktoriaus vardą bei kartu pažymint, kad jis yra kažkokios bendrovės direktorius, yra labai nesudėtinga identifikuoti apie kokį ūkio subjektą yra pateikiami komentarai. Tai lemia, kad laikant komercine paslaptimi ūkio subjekto pavadinimą, šio ūkio subjekto vadovo vardas taip pat turi būti laikomas subjektu, kadangi ūkio subjektą galima identifikuoti žinant jo vadovo vardą. Todėl šio ūkio subjekto vardas turėtų būti saugomas ne tik pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančias taisykles, bet ir užslaptintas dėl to, kad sudaro komercinę paslaptį.
5. Taryba nepagrįstai leidžia suprasti, kad informacija galėtų būti prilyginta viešai informacijai. Nors tai, kad tam tikrais atvejais pareiškėja su kita įmone kartu yra dalyvavę viešuosiuose pirkimuose yra vieša, tai neleidžia teigti, kad ginčo atveju aptariamoje situacijoje pateikta informacija gali būti prilyginta viešai informacijai, kadangi Tarybos apklausos protokole yra pateikiama papildomos informacijos, kuri negali būti laikoma vieša. Taryba nepateikė jokių duomenų, kad bendradarbiavimo, kuris aptariamas, faktas ar santykių pobūdis bei dinamika būtų išviešintas, t. y. informacija, kad su minėta bendrove buvo dalyvauta būtent tame pirkime bei kiti kartu pateikti teiginiai (apie santykių su verslo partneriu dinamiką ir pobūdį) prašomoje užslaptinti informacijoje nėra vieši. Nesant įrodymų, kad visa prašomose užslaptinti pastraipose pateikta informacija yra vieša, nėra pagrindo teigti, kad visa tyrimo medžiagoje esanti informacija yra vieša bei žinoma visiems kitiems asmenims. Be to, pareiškėja ilgą laiką šią informaciją savo veikloje saugo, priskiria jai komercinę vertė bei nelaiko jos vieša.
II
1. Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipų informaciją prilygina viešai informacijai. Taryba pastebi, jog pareiškėja pateikia nenuoseklią ir neaiškią poziciją, kuri informacija laikytina komercine paslaptimi – 1) tik verslo partnerio pavadinimas ir šio ūkio subjekto vadovo vardas ar 2) iš esmės visa informacija paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose. Pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. prašymu prašė užslaptinti tik tam tikrą informaciją paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose, t. y. užslaptinti įmonės, kuri yra pareiškėjos verslo partneris, pavadinimą ir šios įmonės direktoriaus vardą. Kitoje skundo dalyje pareiškėja jau nurodo, jog Taryba turėjo užslaptinti platesnės apimties informaciją, kaip galima suprasti, visą minėtose paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose nurodytą informaciją, nors pati pareiškėja to neprašė 2020 m. liepos 10 d. prašyme.
2.1. Pareiškėja bando sulyginti neviešą informaciją su komercine paslaptimi, nors vien slaptumo elemento neužtenka pripažinti informaciją komercine paslaptimi. Atitinkamai, vien aplinkybė (kad tam tikra informacija yra nevieša) nesuteikia Tarybai pagrindo tokią informaciją slaptinti. Jeigu būtų saugoma visa ir bet kokia ūkio subjekto informacija net ir tuo atveju, jeigu ji iš tikrųjų neturi komercinės vertės ir neturėtų būti laikoma komercine paslaptimi, ne tik būtų neužtikrinamas Tarybos sprendimų dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų viešumas ir skaidrumas, bet ir kitų pažeidimu įtarimų ūkio subjektų teisė į gynybą, nes informacija būtų neatskleidžiama ir saugoma nepagrįstai.
2.2. Pareiškėja savo poziciją grindžia netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Pareiškėja teigia, kad reikia preziumuoti informacijos slaptą pobūdį. Kadangi pareiškėja neviešą informaciją prilygina komercinei paslapčiai, atitinkamai ji teigia, kad reikia informaciją preziumuoti esant komercine paslaptimi. Tačiau informacijos kaip komercinės paslapties pobūdį reikia pagrįsti, o ne preziumuoti.
2.3. Priešingai nei teigia pareiškėja, didelė dalis informacijos paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose yra pakankamai lengvai prieinama kitiems asmenims, kadangi tokia informacija yra skelbiama viešai arba ją ūkio subjektai gali sužinoti iš viešųjų pirkimų dokumentų (kaip nurodyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnyje, informacija yra laikoma slapta, jeigu jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija).
3. Skunde nurodoma, jog informacija apie tai, su kokiais verslo partneriais savo veikloje santykius palaiko pareiškėja, yra reikšminga bei savaime turi komercinę vertę, ypač atsižvelgiant į mažą Lietuvos rinką. Pareiškėja nurodo, kad LAT praktika bei pačios Tarybos anksčiau išsakyta nuomonė rodo, jog informacija apie verslo partnerius turėtų būti laikoma komercine paslaptimi, net nepriklausomai nuo to, ar kartu yra pateikiama detali informacija apie verslo santykius. Tačiau pareiškėjos nurodytos LAT bylos ir nagrinėjamos situacijos aplinkybės skiriasi – šiuo atveju pareiškėja prašo įslaptinti informaciją, kuri yra viešai prieinama. Be to, pagal naujausią LAT išaiškinimą, informacija apie žaliavų tiekėjus galėtų būti vertinama kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų ne tik tiekėjų pavadinimai, bet ir kitokia nevieša informacija apie juos, suteikianti ieškovei komercinį pranašumą. Pati savaime informacija apie gamybai reikalingų žaliavų gamintojus yra viešai prieinama, todėl nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja taip pat teigia, jog jos nurodoma informacija yra komerciškai vertinga. Atsakovė nesutinka su šiuo teiginiu. Dėl pareiškėjos argumento, kad informacija yra ne tik apie verslo partnerį, tačiau ir jo elgesį rinkoje – pati pareiškėja net nelaikė jos nurodytos informacijos komercine paslaptimi savo prašyme Tarybai ir atitinkamai neprašė tokios informacijos užslaptinti. Pareiškėja prašė užslaptinti verslo partnerio pavadinimą ir šio verslo partnerio direktoriaus vardą. Taigi, kitos paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose esančios informacijos komercinės vertės pareiškėja neįžvelgė ir neįrodinėjo. Pareiškėjos teiginiai apie pateiktus detalius paaiškinimus, kokioms aplinkybėms esant naudojamasi šio partnerio paslaugomis, neturi jokio pagrindo – priešingai nei teigia pareiškėja, jos paaiškinimai yra lakoniški ir nekonkretūs. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kad tokia informacija jai sukuria komercinį pranašumą. Pareiškėja, remdamasi bendro pobūdžio teiginiais, nepaneigia Nutarime konstatuotų aplinkybių.
4.1. Dėl pareiškėjos argumento, kad jos konkurentai gali pradėti bendradarbiauti su Nutarime minima partnere bendrovė – pareiškėjos bendradarbiavimas su partnere bendrove tam tikruose pirkimuose yra viešai skelbiamas, be to, tokią informaciją pareiškėjos konkurentai gali lengvai žinoti ir iš viešųjų pirkimų dokumentų. Iš viešai prieinamos informacijos taip pat matyti, kad pareiškėjos konkurentai faktiškai jau bendradarbiavo su Nutarime nurodyta bendrove kai kuriuose pirkimuose, ir atitinkamai minėta bendrovė konkuravo su pareiškėja. Nors pareiškėja apibūdina informaciją, kuri pateikta minėtose paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose, kaip parodančią santykių su verslo partneriu dinamiką ir pobūdį, vis dėlto, įvertinus konkrečią prašomą saugoti informaciją, o ne pareiškėjos jai apibūdinti pasirinktus žodžius, akivaizdu, kad pateikta informacija nėra tokio pobūdžio ar detalumo, kad iš tiesų turėtų tokią komercinę vertę ir jos atskleidimas sukeltų žalos, kaip teigia pareiškėja.
4.2. Pareiškėjos teiginiai, kad konkurentai gali išnaudoti informaciją siekiant pakenkti jos ir verslo partnerio santykiams, yra hipotetiniai. Be to, LAT yra nurodęs, jog tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Tai nurodė ir Taryba Nutarime. Pareiškėja nepagrindė, kad jos nurodyta informacija sukuria jai tokios naudos, kurią identifikavo LAT savo praktikoje.
4.3. Dėl argumento, kad dėl informacijos atskleidimo gali kilti žala pareiškėjos reputacijai – žala reputacijai nėra komercinės paslapties vertinimo kriterijus. Be to, pareiškėja nepagrindžia ir kitų sąlygų, kurios būtų reikšmingos siekiant pripažinti informaciją komercine paslaptimi. Net jeigu būtų pripažinta, kad žala reputacijai iš esmės yra reikšmingas vertinimo kriterijus, tai dar nereiškia, kad šiuo atveju yra pagrindas informaciją slaptinti tokiais pagrindais.
4.4. Pareiškėja taip pat teigia, kad verslo partnerio vadovo vardas šiuo atveju turėtų būti saugomas ne tik kaip asmens duomenys, bet ir kaip komercinė paslaptis, kadangi leidžia identifikuoti verslo partnerį. Tačiau tokie duomenys kaip vardas ir pavardė tvarkomi ir jiems apsauga taikoma vadovaujantis Tarybos 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 1S-4 (2019) patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 ir 17 punktų reikalavimais. Nėra pagrindo pareiškėjos partnerės bendrovės direktoriaus vardą laikyti komercine paslaptimi dėl aukščiau aptartų motyvų įskaitant ir dėl to, kad aplinkybė, jog minėta bendrovė ir pareiškėja yra veikę kaip verslo partneriai, bei informacija, kas yra bendrovės direktorius, yra viešai skelbiama. Taigi, nėra pagrindo tokios informacijos pripažinti komercine paslaptimi.
5. Pareiškėjos teiginiai, kad informacija nebuvo pripažinta kaip turinti komercinę paslaptį, įvertinant aspektus, nesusijusius su kriterijais, keliamais siekiant pripažinti informaciją komercine paslaptimi, neturi pagrindo. Taryba Nutarime aiškiai nurodė tris kriterijus, pagal kuriuos yra vertinama, ar informacija sudaro komercinę paslaptį ir pagal šiuos kriterijus įvertino, ar nagrinėjama informacija laikytina komercine paslaptimi. Taryba įvertino pareiškėjos nurodytus teiginius dėl žalos reputacijai ir šiame kontekste pažymėjo, kad ir pažeidimu neįtariamos įmonės gali būti paminėtos, jeigu informacija apie jas yra reikalinga pažeidimo ar jo nebuvimo nustatymui. Pareiškėja iškraipo Nutarimo esmę, neatsižvelgia į kontekstą. Nutarime nėra nurodoma, kad informacijos, kaip komercinės paslapties, vertinimas yra atliekamas pagal kitus kriterijus nei aptarta Nutarime. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja nepagrindė savo argumentų reikšmės. Pareiškėja negali sąžiningai ginčyti, kad Taryba atliko vertinimą pagal visai kitus kriterijus negu suformuluota CK 1.116 straipsnyje ir teismų praktikoje. Pareiškėja, savaip interpretuodama Nutarimą, gali nebent bandyti teigti, kad Taryba nepagrįstai atsižvelgė į dar papildomus vertinimo kriterijus, į kuriuos neturėjo atsižvelgti (informacijos įrodomąją reikšmę). Tačiau net ir darant prielaidą, kad pareiškėja yra teisi (su kuo Taryba nesutinka), Tarybai Nutarime įvertinus, kad informacija nėra komercinė paslaptis, t. y. įvertinus pagal kriterijus, dėl kurių tinkamumo nėra jokio ginčo, toks pareiškėjos argumentas tampa nebereikšmingas, kadangi neveda prie skirtingo rezultato.
Atsiliepimas
6. Atsakovės pateikti argumentai, jos teigimu, taikytini ir Grupės Raštui, kadangi jame pateikiamas vertinimas pagal atitinkamus kriterijus ir prieita prie išvados, jog prašoma užslaptinti informacija nesudaro komercinės paslapties. Tarybai pripažinus, kad informacija nėra komercinė paslaptis, nebuvo atlikta ir neturėjo būti atlikta procedūra pagal Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai, pareiškėjos teiginiai, kad Grupės vadovas priėmė sprendimą, kurio jis neturėjo teisės priimti, bei kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės (pavyzdžiui, jai nebuvo suteikta teisė per Tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus), neturi pagrindo – tokia procedūra pagal Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį nebuvo atlikta ir poreikio jos atlikimui nėra.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos AS „Latvijas tilti“ atstovas advokatas M. J. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
2. Teismo posėdyje atsakovės Tarybos atstovai šios institucijos vyriausioji patarėja E. U. ir Teisės grupės vyresnysis patarėjas J. M. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Taryba 2020 m. birželio 8 d. raštu Nr. (2.1E-33)6V-749 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, jog atsakovė atlieka tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, todėl nurodė pareiškėjai pateikti prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir tyrimo tikslais gautų duomenų atskiras versijas be komercinių paslapčių.
2. 2020 m. liepos 10 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos (Taryboje gautas 2020 m. liepos 13 d., suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme pareiškėja nurodė, kokia informacija laikytina komercine jos paslaptimi, pateikė paaiškinimus (argumentus) dėl to, kodėl nurodyta informacija laikytina pareiškėjos komercine paslaptimi, nurodė jos užslaptinimo motyvus. Kartu su prašymu buvo pateiktos atskirų dokumentų nekonfidencialios versijos.
3. 2020 m. lapkričio 17 d. priimtas Grupės Raštas, kuriame nurodyti komercinių paslapčių apsaugai taikomi kriterijai, suformuoti nacionaliniuose įstatymuose ir Europos Sąjungos bei nacionalinių teismų praktikoje, kuriais vadovaujamasi vertinant ūkio subjektų prašymus ir priimant sprendimus dėl komercinių paslapčių apsaugos. Rašte pareiškėja informuota, kad dalis prašomos apsaugoti informacijos neatitinka komercinei paslapčiai nustatytų kriterijų, todėl nebus laikoma komercine paslaptimi (pvz., viešųjų pirkimų laimėtojų pasiūlymai ir tokių sutarčių nuostatos, informacija apie subrangovus, pareiškėjos darbuotojų elektroninė žinutė, fizinių asmenų paaiškinimai (dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose), pareiškėjos darbuotojų telefoniniai pokalbiai (dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, konkurentų kainų aptarimas, pasiūlymo parengimo ir kainos apskaičiavimo)). Prie aptariamo Rašto taip pat buvo pridėti dokumentų išrašai be komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kuriuose matyti, kokia konkrečiai informacija nebus laikoma komercine paslaptimi, o kokiai informacijai toliau bus taikoma apsauga. Dėl paaiškinimų apklausos protokole Rašte nurodyta, jog ši informacija nelaikytina konfidencialia, nes neatitinka visų komercinės paslapties sąlygų. Paaiškinimai nedetalizuoja viešuosiuose pirkimuose rengiamų pasiūlymų konkrečių įkainių dydžių ar jų sudedamųjų dalių, neatskleidžia verslo strategijos ar komercinės politikos, yra apibendrinto pobūdžio. Šie paaiškinimai neturi realios ar potencialios komercinės vertės įmonei. Tokia bendro pobūdžio informacija savaime nesuteikia įmonei verslo privalumų, gamybinio pranašumo ar finansinės naudos. Nėra pagrindo įtarti, kad jos atskleidimas galėtų sukelti esminės žalos įmonei ar konkrečių fizinių asmenų interesams ir pakenkti įmonės galimybėms konkuruoti ir vystyti nepriklausomą komercinę politiką rinkoje. Be to, ši informacija turi įrodomosios reikšmės dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo ar pažeidimo nebuvimo.
Nesutikdama su Grupės Raštu, pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. jį apskundė Tarnybai. Skunde pareiškėja prašė užslaptinti asmens apklausos protokole esančią informaciją ir pripažinti ją pareiškėjos komercine paslaptimi.
4. 2020 m. gruodžio 7 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjos 2020 m. lapkričio 26 d. skundas buvo atmestas. Nutarime nurodyta, jog pareiškėja siekė įslaptinti darbuotojo paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose, pareiškėjos komercine paslaptimi įvardytą tam tikrą informaciją. Buvo prašoma užslaptinti minėtose pastraipose minimą pareiškėjos verslo partnerį – įmonę, su kuria pareiškėja periodiškai bendradarbiauja, bei jos vadovą – fizinį asmenį. Prašymas buvo grindžiamas siekiu apsaugoti šią informaciją apie pareiškėjos subrangovus ar kitus verslo partnerius.
4.1. Taryba nurodė, jog įvertinus pareiškėjos darbuotojo paaiškinimų protokole pateiktus paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos bendravimu su kita įmone, nėra pagrindo teigti, kad juose atskleidžiama konkreti ir detali informacija apie šios įmonės ir pareiškėjos tarpusavio santykius, t. y. nėra pasisakoma apie bendradarbiavimo pobūdį, apimtį, projektus ar kitas pakankamai konkrečias bendradarbiavimo sąlygas ir aplinkybes. Aplinkybė, jog pareiškėja tam tikrais atvejais su aptariama įmone kartu dalyvauja viešuosiuose pirkimuose yra ir vieša, pavyzdžiui, yra pranešimai spaudoje apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos ar kitais pagrindais.
Be to, pareiškėjos darbuotojo paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad pateikta informacija nėra visiškai tiksli ar atskleidžia konkrečias bendradarbiavimo aplinkybes, pavyzdžiui, nurodoma, kad „neaišku apie kokį konkrečiai pirkimą kalbama“, „tikriausiai, taip“, „dažniausiai“, „greičiausiai“. Atsakovės įsitikinimu, tokio pobūdžio informacija neturi realios ar potencialios vertės ir nėra pagrindo teigti, kad jos atskleidimas galėtų sukelti esminės žalos pareiškėjos interesams, pakenktų jos galimybėms konkuruoti. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas bet kokią informaciją, kuri net neatitinka komercinės paslapties kriterijų, pripažinti komercine paslaptimi.
4.2. Žala reputacijai nėra kriterijus, reikšmingas sprendžiant, ar informacija turėtų būti laikoma komercine paslaptimi ir kad jai turėtų būti taikoma komercinių paslapčių apsauga. Be to, tai, kad tam tikros įmonės gali būti ir yra minimos Tarybos vykdomų tyrimų kontekste, ar yra pripažįstamos pažeidusiomis Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nereiškia jų teisių pažeidimo. Konkurencijos įstatymo pažeidimų procedūroje gali būti ir yra paminėtos ir pažeidimu neįtariamos įmonės, jeigu informacija apie jas yra reikalinga Konkurencijos įstatymo pažeidimo ar jo nebuvimo nustatymui.
4.3. Dėl fizinio asmens vardo, pavardės ir kitų asmens duomenų atskleidimo – tokie duomenys tvarkomi ir jiems apsauga taikoma Taisyklių 16, 17 punktų reikalavimais.
4.4. Taryba konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir pripažinti jos komercine paslaptimi įmonės (pavadinimo) ir jos vadovo (vardo ir pavardės), minimų pareiškėjos darbuotojo paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose, nes ši informacija neatitinka komercinės paslapties kriterijų ir nelaikytina konfidencialia. Kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga, tokių duomenų tvarkymui ir apsaugai taikomi Taisyklių reikalavimai.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarybos Nutarimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2020 m. lapkričio 26 d. skundas, kuriame pareiškėja prašė užslaptinti asmens apklausos protokole esančią informaciją ir pripažinti ją pareiškėjos komercine paslaptimi (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą).
2. Šioje byloje sprendžiant, ar Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar 2019 m. birželio 5 d. paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose nurodoma informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi. Paminėtina, kad 2019 m. birželio 5 d. paaiškinimų protokolas surašytas remiantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. Taigi, minėtame protokole, jo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose, surinkta medžiaga, kuri svarbi tyrimui apie pareiškėjos partnerį, jo vadovą ir jų abstraktaus pobūdžio santykį/-ius („neaišku apie kokį konkrečiai pirkimą kalbama“, „tikriausiai, taip“, „dažniausiai“, „greičiausiai“).
2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnyje numatyta, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta, 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Taigi, informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
2.2. Nagrinėjamu atveju AS „Latvijas Tilti“ argumentai dėl kitos įmonės pavadinimo ir jos vadovo vardo ir pavardės laikymo komercinėmis paslaptimis grindžiami iš esmės tuo, kad tai yra informacija apie AS „Latvijas Tilti“ verslo partnerius (subrangovus), su kuriais AS „Latvijas Tilti“ bendradarbiauja, ir kuri nėra viešai prieinama. Įvertinus AS „Latvijas Tilti“ darbuotojo paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose pateiktus paaiškinimus, susijusius su AS „Latvijos Tiltai“ bendravimu su minėta įmone, nėra pagrindo teigti, kad juose atskleidžiama konkreti ir detali informacija apie šios įmonės ir AS „Latvijas Tilti“ tarpusavio santykius, t. y. nėra pasisakoma apie bendradarbiavimo pobūdį, apimtį, projektus ar kitas pakankamai konkrečias bendradarbiavimo sąlygas ir aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad aplinkybė, jog AS „Latvijas Tilti“ tam tikrais atvejais su minėta įmone kartu dalyvauja viešuosiuose pirkimuose yra ir vieša, pavyzdžiui, yra pranešimai spaudoje apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos ar kitais pagrindais (žr. atsiliepimo 14 ir 16 išnašas). Todėl šiuo aspektu atsakovė skundžiamame Nutarime pagrįstai įvertino, kad paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose nurodyta informacija nėra komercinė paslaptis, ypač atsižvelgiant į tai, kad informacija yra apie abstraktaus pobūdžio santykį/-ius („neaišku apie kokį konkrečiai pirkimą kalbama“, „tikriausiai, taip“, „dažniausiai“, „greičiausiai“). Šiame kontekste paminėtina tai, kad Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą, minėtus duomenis saugo pagal kitokias teisės nuostatas negu tos, kurios adresuojamos komercinių paslapčių apsaugai (žr. Nutarimo 18 ir 20 punktus).
3. Pareiškėja nurodo, kad, priimant Nutarimą, buvo iš esmės padaryti procedūriniai pažeidimai, nes buvo pažeista Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti; prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą atskleisti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, ūkio subjektui, kurio komercines ar profesines paslaptis norima atskleisti, pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus; įvertinusi ūkio subjekto paaiškinimus, Konkurencijos taryba priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis, jeigu ūkio subjektas nepagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti, arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių, jeigu ūkio subjektas pagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti; jeigu Konkurencijos taryba negauna ūkio subjekto paaiškinimų, ji priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis. Šiame teismo sprendime konstatavus, kad atsakovė Nutarime pagrįstai vertino, jog paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose nurodyta informacija nėra komercinė paslaptis, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad galėjo būti kaip nors pažeistos pareiškėjos teisės, numatytos Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.
4. Nors pareiškėja kėlė klausimą dėl komercinių paslapčių apsaugos, atsakovė Nutarime nurodė, kad nagrinėjant ūkio subjektų prašymus dėl komercinių paslapčių apsaugos, įvertinamas informacijos pobūdis ir turinys, t. y. ar ji atitinka komercinės paslapties kriterijus, bei informacijos reikšmę nustatant galimo pažeidimo egzistavimą, jos įrodomąją vertę ir poreikį ją atskleisti Konkurencijos tarybos tyrimo dokumentuose. Apie įrodomąją vertę pareiškėja neklausė, todėl šiame Nutarime užsiminimas apie tai yra perteklinis, bet jokiu būdu nereiškiantis Nutarimo neteisėtumo. Paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose nurodyta informacija gauta tyrimo metu, todėl saugotina kaip tyrimo medžiaga, leidžiant su ja susipažinti asmenims, dalyvaujantiems tyrime.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1S-129(2020) „Dėl AS „Latvijas Tilti“ 2020 m. lapkričio 26 d. skundo“ ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos.
6. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos AS „Latvijas tilti“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.