Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-07-25 · Administracinė byla Nr. A-39-1389-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-25
Bylos Nr.
A-39-1389-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gudynas (pran.)
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų R, Trakų rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
R. Š., N. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Neries
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-1389/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant prokurorei I. Z. ,trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams K. A. M. ir I. Š. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š. ir N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl potvarkio, planavimo sąlygų ir statybos leidimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Neries regioninio parko direkcija, R. Š. , N. M. , Elektrėnų savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės mero 1999 m. lapkričio 11 d. potvarkį Nr. 1142; 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto 1999 m. birželio 19 d. patvirtintas planavimo sąlygas, išduotas teritorijų planavimo dokumentui – miškų ūkio paskirties pastatų statybos Grabijolų k., Trakų raj., detalaus planavimo projektui; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2000 m. spalio 31 d. R. Š. išduotą statybos leidimą Nr. 7 medžio dirbinių dirbtuvių statybai. Pareiškėjas nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės meras 1999 m. lapkričio 11 d. potvarkiu Nr. patvirtino R. Š. miškų ūkio paskirties pastatų statybos Grabijolų k., Vievio sen., Trakų raj., detaliojo plano projektą. Šis projektas pradėtas rengti remiantis Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus 1999 m. birželio 19 d. parengta Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada Nr. 99-059, kurioje numatytas planavimo tikslas: miškų ūkio pastatų statyba R. Š. nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 7942/0002:108), esančiame Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Grabijolų kaime. Minėtos išvados pagrindu Trakų rajono savivaldybės kraštotvarkos ir architektūros tarnyba 1999 m. birželio 19 d. išdavė sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti. Detaliojo planavimo aiškinamajame rašte numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype projektuojami du pastatai: smulkių medžio dirbinių bei smulkios miškų ūkio technikos dirbtuvės ir sandėlis su garažu. Vadovaudamasi patvirtintu detaliuoju planu, VAVA 2000 m. spalio 31 d. išdavė R. Š. statybos leidimą Nr. 7, kuriuo leista statyto 293 kv.m. bendro ploto medžio dirbinių dirbtuves. Pagal Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 patvirtintos Neries regioninio parko zonavimo schemos 3.4 punktą, detaliojo plano teritorija yra Kulio kraštovaizdžio draustinyje, patenkančiame į Neries regioninio parko konservacinę zoną, draustinio tikslas – išsaugoti miškingą išraižytą raguvomis Neries upės slėnio atkarpą. Vadovaujantis detaliojo plano rengimo metu galiojusio Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, 18 straipsniu, 40 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsniu, Saugomų teritorijų įstatymo 6 straipsniu, 17 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktu, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 119, 120, 129 punktais bei Neries regioninio parko nuostatų 4, 6, 9 punktais, detaliojo plano teritorijoje esančioje žemės ūkio naudmenų žemėje, naudojant ją pagal pagrindinę tikslinę – miškų ūkio paskirtį, galėjo būti statomi tik Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyti medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrengimai, tuo tarpu dirbtuvės yra gamybinio ir pramoninio pobūdžio. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino, jog Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Mišku įstatymo 2 straipsnio 3 daliai ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pareiškėjo nuomone, detaliojo plano sprendiniais numatyta dviejų pastatų (smulkių medžio dirbinių bei smulkios miškų ūkio technikos dirbtuvių ir sandėlio su garažu) statyba neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies, Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkto reikalavimų, o ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 d. bei 11 straipsnio 2 dalį. Be to, detalusis planas buvo rengimas vienu etapu, pažeidžiant Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 53 ir 56 punktus.

Atsiliepimas

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad statybos leidimas R. Š. buvo išduotas nepažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto reikalavimų, statyba buvo pradėta leidus valstybinėms institucijoms, suderinus projektą su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija bei VAVA. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 punkte kalbama ne tik apie medienos sandėlius, bet ir kitus su mišku susijusius įrenginius. Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktas nustato, kad miškų ūkio paskirties žemėje statyba leidžiama pagal detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai. Leidžiama statyti statinius, kurie pagal naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai savybes (medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai). Nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Neries regioninio parko nuostatai nedraudžia statyti smulkių medžio dirbinių dirbtuvių. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagristai gina viešąjį interesą praėjus 7 metams po ginčijamų aktų priėmimo. Be to, pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą Nr. 6-108, kurio pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą, jis gavo 2007 m. vasario 12 d. (Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2006. P. 474-475).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas VAVA su pareiškėjo reikalavimais sutiko. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčijamo statybos leidimo galiojimo laikas baigėsi 2005 m. spalio 31 d. Elektrėnų savivaldybės administracija 2005 m. spalio 27 d. jį pratęsė. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-429-9/2006, 2006 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos pratęstą leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 16 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamo statybos leidimo galiojimo laikas baigėsi 2005 m. spalio 31 d., o jo pratęsimas buvo panaikintas, ginčijamas statybos leidimas laikytinas negaliojančiu dokumentu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškėjo skundu sutiko. Paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija šiuo klausimu yra išdėstyta 2007 m. vasario 5 d. rašte Nr. 6-108.

Tretysis suinteresuotas asmuo Neries regioninio parko direkcija sutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir pareikštais reikalavimais.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. Š. prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad statybos leidimas buvo išduotas nepažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto reikalavimų, statyba buvo pradėta leidus valstybinėms institucijoms, suderinus projektą su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija bei VAVA. Iki 2005 m. spalio 31 d. R. Š. pastatė vieną projekto sąlygas atitinkantį statinį, be rūsio. Statinys pastatytas pamiškėje, žemės ūkio paskirties žemės plote, kurio dydis – 0,4 ha. Šis statinys nėra gyvenamasis namas, aplinkos jis nedarko ir tradicinio kraštovaizdžio nekeičia. Rengiant projektą, valstybinės institucijos, derinusios projektą, leido vykdyti statybos darbus ir statinį įvardijo dirbtuvėmis. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 punkte kalbama ne tik apie medienos sandėlius, bet ir kitus su mišku susijusius įrenginius. Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktas nustato, kad miškų ūkio paskirties žemėje statyba leidžiama pagal detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai. Leidžiama statyti statinius, kurie pagal naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai savybes (medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai). Nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Neries regioninio parko nuostatai nedraudžia statyti smulkių medžio dirbinių dirbtuvių. R. Š. nuomone, pareiškėjo minimu Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu negalima vadovautis, kadangi jis priimtas vėliau.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Trakų rajono savivaldybės mero 1999 m. lapkričio 11 d. potvarkį Nr. 1142, Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto 1999 m. birželio 19 d. patvirtintas planavimo sąlygas, išduotas teritorijų planavimo dokumentui – miškų ūkio paskirties pastatų statybos Grabijolų k., Trakų raj., detalaus planavimo projektui, bei VAVA 2000 m. spalio 31 d. R. Š. išduotą statybos leidimą Nr. 7. Teismas sprendime nurodė, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Neries regioniniame parke. Pagal Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 patvirtintos Neries regioninio parko zonavimo schemos 3.4 punktą, detaliojo plano teritorija yra Kulio kraštovaizdžio draustinyje, patenkančiame į Neries regioninio parko konservacinę zoną, draustinio tikslas – išsaugoti miškingą, išraižytą raguvomis Neries upės slėnio atkarpą. Detaliojo plano sprendiniais smulkių medžio dirbinių bei smulkios miškų ūkio technikos dirbtuvių ir sandėlio su garažu statyba buvo numatyta sklypo žemės ūkio naudmenų dalyje – 0,4 ha plote. Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, 40 straipsnio 2, 4 dalimis, Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsniu, Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintų Neries regioninio parko nuostatų 4, 6, 8, 9 punktais, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 119, 120, 129 punktais, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktu, detaliojo plano teritorijoje esančioje žemės ūkio naudmenų žemėje, naudojant ją pagal pagrindinę tikslinę – miškų ūkio paskirtį, galėjo būti statomi tik Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyti medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrengimai, naudojami medienos ir kitų miško produktų ruošos tikslams. Joje draudžiama steigti individualias ne žemės ūkio produkciją gaminančias įmones, keičiančias tradicinį kraštovaizdį (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punktas). Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės 1999 m. birželio 19 d. išduotose planavimo sąlygose detaliajam planui rengti nenurodomi jokie galiojančių rajono arba miesto savivaldybės teritorijos bendrųjų planų, miškotvarkos, žemėtvarkos projektų reikalavimai, nenurodoma, kad detaliojo plano teritorijai taikomas Saugomų teritorijų įstatymas ir Neries regioninio parko nuostatai, byloje nėra duomenų, kad dėl planavimo sąlygų buvo kreiptasi į Neries regioninio parko direkciją Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą Kaišiadorių miškų urėdiją, kaip to reikalauja Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 4, 6, 9, 37 punktai. Detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, nors, vadovaujantis Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 53 ir 56 punktais, naujų statinių statybai detalieji planai supaprastinta tvarka nerengiami. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai neatitinka aukščiau nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl naikintini. Dėl skundo padavimo termino teismas pažymėjo, kad visus būtinus dokumentus skundui paruošti pareiškėjas gavo 2007 m. kovo 23 d. (b. l. 44). Pareiškėjo skundas paduotas 2007 m. balandžio 23 d. (b. l. 2-8), t. y. nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ruošiant detalųjį planą, gaunant leidimą statybai ir statant statinį R. Š. pažeidė kokius nors įstatymus, t. y. ji yra sąžiningas turto įgijėjas (Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis). Statybų privačioje žemėje reglamento 2 nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai. Pagal 1999-2000 metais galiojusius įstatymus R. Š. turėjo teisę prašyti parengti detalųjį planą ir gavusi leidimą statyti miško paskirties žemės sklype statinį, įvardintą smulkių medžio dirbinių dirbtuvėmis. O Neries regioninio parko apsaugos reglamentas buvo patvirtintas tik 2002 m. rugpjūčio 10 d., parko ir jo zonų ribų planas – 2002 m. spalio 1 d., parko tvarkymo planas – 2005 m. liepos 15 d. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad tiek Miškų įstatyme, tiek Žemės įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų (išskyrus Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto), kurios apibrėžtų, kokie statiniai (pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, t. y. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymuose yra prieštaravimų dėl statinių miško paskirties žemėje. Atsakovo nuomone, šie prieštaravimai traktuotini statytojo, t. y. R. Š. , naudai. Atsakovas taip pat nurodo, kad detaliojo plano projektas buvo suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kaišiadorių miškų urėdija, Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, Trakų rajono savivaldybės Kraštotvarkos ir architektūros tarnyba, Neries regioniniu parku ir kitomis valstybinėmis institucijomis. VAVA Regioninės plėtros departamentas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 323 konstatavo, kad projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo tvarka atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Nukrypimai nuo kai kurių procedūrų, padaryti rengiant detalųjį planą, nebuvo esminiai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad detalusis planas buvo parengtas šiurkščiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Be to, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas skundo padavimo terminas. Atsakovas nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašymą su 37 lapų priedu prokuratūrai išsiuntė 2007 m. vasario 5 d. rastu Nr. 6-108. Šis raštas prokuratūroje buvo gautas 2007 m. vasario 12 d. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūra dar anksčiau – 2007 m. sausio 8 d. buvo gavusi inspekcijos vyr. specialistės R. J. prašymą „Dėl detaliojo plano Trakų rajone Grabijolų kaime“, kuriame išnagrinėta medžiaga dėl detaliojo plano rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūrų ir plano sprendinių atitikimo įstatymams (b. l. 10-13). Prokuratūra pripažįsta, kad tik 2007 m. kovo 13 d. raštu pareikalavo Trakų rajono savivaldybės mero 1999 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1142 ir kitų dokumentų, t. y. užklausimas buvo išsiųstas praėjus daugiau nei mėnesiui po inspekcijos prašymo gavimo prokuratūroje.

Apeliaciniu skundu tretieji suinteresuoti asmenys R. Š. ir N. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie yra nurodyti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, fiziniai asmenys turi teisę būti statytojais, kai jie žemės sklypą valdo nuosavybės teise, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei nustatyta tvarka išduotą leidimą. R. Š. įvykdė šiuos įstatymo reikalavimus, statyba pradėta leidus valstybinėms institucijoms. R. Š. pastatė tik vieną, projekto sąlygas atitinkantį, statinį be rūsio. Iki 2005 metų rudens pretenzijų dėl R. Š. vykdomos statybos valstybinės institucijos nereiškė. Statinys jau yra pastatytas, į jo statybą įdėta daugiau nei 500 tūkstančių litų, nutiestas kelias, elektros linija. Statinys nepažeidžia kraštovaizdžio, aplinkinių gyventojų skundų ir pretenzijų dėl jo negauta. Statinys yra pamiškėje, žemės ūkio paskirties žemės plote, kurio dydis yra 0,40 ha. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad panaikinus statybos leidimą, statinys taps savavališkos statybos objektu ir nugriovimo atveju iškils nuostolių atlyginimo klausimas.

Atsiliepimais į atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š. ir N. M. apeliacinius skundus pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai aiškino teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniuose skunduose konkrečiai nenurodoma, kokios materialinės teisės normos netinkamas pritaikymas ar išaiškinimas sudaro pagrindą teismo priimtam sprendimui panaikinti.

Atsiliepimais į atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų R. Š. ir N. M. apeliacinius skundus tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimais į atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas VAVA ir tretysis suinteresuotas asmuo Neries regioninio parko direkcija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

ginčijami aktai yra priimti 1999-2000 metais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šiais atvejais prokuroras turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatyta tvarka, neturi jokių procesinių privilegijų, taip pat jo teisės negali būti ribojamos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiammo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškimą dėl ginčijamų individualių administracinių aktų panaikinimo teismui prokuroras padavė 2007 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad prokuroras nepraleido įstatymu nustatyto termino kreiptis į administracinį teismą, nes visus būtinus dokumentus skundui paruošti gavo 2007 m. kovo 23 d. Todėl esą nuo tos dienos skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Tokia teismo išvada prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nuostatoms ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Prokuroras nėra šiuo atveju suinteresuota šalis ir ginčijami individualūs aktai, juos priėmus, prokurorui neprivalėjo būti įteikti. Todėl įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas pareiškimui į teismą paduoti prokurorui skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią jam tapo žinoma apie priimtą ginčijamą aktą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su prašymu, dėl kreipimosi į teismą dėl administracinio akto panaikinimo kreipėsi 2007 m. vasario 12 d. (b.l. 14). Prie šio prašymo pridėjo ir skundžiamą Trakų rajono savivaldybės mero 1999 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1142 kopiją bei kitą medžiagą, susijusią su ginčijamais aktais, viso 37 lapus. Todėl laikytina, kad apie ginčijamus aktus prokurorui tapo žinoma 2007 m. vasario 12 d. Jokio papildomo tyrimo prokuroras neatliko, išskyrus tai, kad praėjus mėnesiui po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymo ir medžiagų gavimo, t. y. 2007 m. kovo 13-14 dienomis, parašė raštus Trakų rajono savivaldybei dėl 1999 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1142, kurio kopija prokurorui buvo pateikta su 2007 m. vasario 12 d. prašymu, ir 2000 m. spalio 31 d. statybos leidimo Nr. 7 pateikimo. Pareiškimą teismui prokuroras padavė praėjus daugiau nei dviems mėmeniams po to, kai buvo pateiktas prašymas ir duomenys apie ginčijamus aktus. Todėl prokuroras praleido įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą ir neprašė šio termino atnaujinti. Kitokio termino, nei numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, įstatymas prokurorui nenustatė. Todėl kitoks terminų skaičiavimas prieštarautų įstatymo nuostatoms ir lygiateisiškumo principui.

Pažymėtina, kad Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose tvarkos 30 punkte nustatytas 30 dienų prašymo išnagrinėjimo terminas. Toks pats terminas buvo nustatytas ir prašymo padavimo metu galiojusių Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatų 28 punkte. Šie teisės aktai irgi nenustatė prokurorui ilgesnio nei vienas mėnuo termino gautų prašymų išnagrinėjimui.

Nustačius, kad praleistas pareiškimo padavimo terminas ir nesant prašymo šį terminą atnaujintgi teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, o pareiškimą priėmus, administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 101 str. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo statybos leidimo galiojimas pasibaigė 2005 m. spalio 31 d.

Konstatavus apeliacinės instancijos teisme, kad prokuroras praleido terminą pareiškimui paduoti, pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas panaikintinas, o byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų R. Š. ir N. M. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasStasys Gudynas