Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurodoma“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurodoma“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Dėl paskirto bankroto administratoriaus

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo neskyrė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors atsakovė vadovaudamasi lygiateisiškumo principu to prašė. Įstatymas leidžia teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokia išvada. Teisingas bylos išnagrinėjimas bei proceso šalių lygiateisiškumas galėjo būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepagrįstai aktyvus, bylą sprendė abstrakčiai, neįvertino visų aplinkybių, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų (CPK 320, 338 straipsniai).ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai (t. y. pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašai), įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintos šios vadovo pareigos vykdymo išimtys, taigi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą per įstatyme nustatytą terminą privalo įvykdyti kiekvienas įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla, vadovas. Teismas 2016 m. gegužės 12 d. pranešimu įpareigojo atsakovę pateikti šiuos duomenis. Atsakovė kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų įsipareigojimų ir skolų sumos bei atsiskaitymo terminai, paskutiniųjų metų ir einamųjų metų laikotarpio, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų teismui nepateikė per visą bylos nagrinėjimą. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Minėtos įstatymo nuostatos įpareigoja teismą būti aktyviu siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir surinkti reikiamus įrodymus, todėl apeliantės teiginys, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų būti aktyvus, pripažintinas nepagrįstu. Teismas gali iškelti įmonei bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, iš viešai prieinamų registrų duomenų nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise jokio registruotino turto neturi, taip pat argumentavo, kad į bylą atsakovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitos informacijos, įrodančios, kad atsakovė šiai dienai yra moki. Atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui didėja ir 2016 m. rugsėjo 20 d. duomenimis atsakovė šiam biudžetui buvo skolinga 1 366,57 Eur, iš jų 1 313,89 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2012 m. birželį–2016 m. gegužę, 52,68 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Paskutinį kartą į fondo biudžetą 2016 m. sausio 7 d. sumokėta 103,07 Eur VSD įmokų. 2008 m. balanso duomenimis, atsakovės turtas 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 26 653,38 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 120 750,41 Eur. Todėl skundo argumentas, kad atsakovė yra moki, nes jos skola ieškovui neviršija pusės įstatinio kapitalo dydžio, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, turint byloje tik nurodytus duomenis ir nežinant naujausių finansinės atskaitomybes duomenų apie atsakovės turtą, mokėtinas sumas bei pradelstus įsipareigojimus. Pripažintinas neįrodytu ir apeliantės argumentas apie pateiktą prašymą grąžinti PVM permoką. Prašymo pateikimas nepreziumuoja to, kad jis bus patenkintas, o apeliantei nepateikus reikalautų finansinių dokumentų, neturint galimybės ištirti šių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas iš turimų duomenų negali spręsti kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas ir konstatuoti atsakovės mokumo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantė turi įsiskolinimų ir kitiems asmenims, kurie jau vykdo priverstinius skolos išieškojimus. Antstolės V. D. žinioje nuo 2012 m. gruodžio 21 d. yra vykdomoji byla Nr. 0004/12/02392, užvesta vykdomojo rašto Nr. 2-982-889 pagrindu dėl 1 410,55 Eur atsakovės skolos išieškojimo UAB „Marinetas“. Antstolių Aleksandro Selezniovo ir S. S. kontora vykdė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 21 d. sprendimą, kuris buvo pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-3878 ir 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-28725, neišieškota skola – 212,73 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-11666, kuris buvo pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-28737, neišieškota skola – 45,04 Eur. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė turi daugiau kreditorių, skolų išieškojimas vyksta sunkiai, todėl skundo argumentas apie skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui mažareikšmiškumą yra nepagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės (19-25 punktai) leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovės (ne)mokumo įvertinimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Pagrindų, leidžiančių spręsti apie bylos esmės neatskleidimą, nenustatyta.Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir savo mokumo neįrodinėja. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismo padaryta išvada dėl atsakovės nemokumo apeliacinėje instancijoje nepaneigta (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, CPK 178 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam sprendžiamo klausimo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos įmonei iškėlimo pagrindus, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą dėl atsakovės nemokumo ir pagrindo kelti jai bankroto bylą egzistavimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 263 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurodoma“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, nutraukti.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.