Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl vilkinimo patvirtinti metinę gyventojo turto deklaraciją ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi savo skundo reikalavimus atsakovu nurodydama Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus, prašė priteisti iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 237,25 Lt materialinės ir 260000 Lt moralinės žalos atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius vilkino patvirtinti 2006-03-01 pateiktą metinę gyventojo turto deklaraciją, kurioje buvo pateikti duomenys nuo 2005-03-01 iki 2006-02-28. Deklaracija jai nebuvo atžymėta ir grąžinta per 7 darbo dienas. Deklaraciją pateikė su tikslu vėliau pateikti ją Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kad apgintų savo teisėtus interesus ir teises. Taip jai buvo užkirstas kelias į antrinę teisinę pagalbą ir įstatymo suteiktas lengvatas teisminiuose ginčuose. Nurodo, kad turėjo 5 kartus vykti į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrių, todėl patyrė 10 Lt kelionės išlaidų, negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų darbovietėje – UAB „Liva“, todėl neteko 227,25 Lt darbo užmokesčio. Dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus, sutriko sveikata, nukentėjo interesai.

Valstybei atstovaujanti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėja metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2006-02-28 pateikė 2006-03-01, tačiau atsakovas iš trečiųjų asmenų turėjo duomenų apie tai, kad pareiškėja nurodytu metu gavo pajamų, kurios nebuvo nurodytos deklaracijoje, pareiškėjai buvo pasiūlyta ją patikslinti, tačiau pareiškėja to nepadarė, atsakovė ėmėsi priemonių pati surinkti informaciją ir išsiaiškino, kad joje neįrašyti duomenys apie gautas ligų pašalpų sumas, laiku atliko visas įstatymu priskirtas funkcijas, todėl nepadarė pareiškėjai žalos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojos L. M. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2006-03-01 pareiškėja S. S. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 už 2005-03-01 iki 2006-02-28, kurioje nurodė, kad neturi turto, o turėjo tik 394 Lt pajamų iš nuomos (b.l. 61-62). Nuo 2006-03-01 mokesčių inspekcijos darbuotojams buvo suteikta teisė gauti informaciją iš trečiųjų asmenų duomenų bazės, iš kurių jie nustatė, kad SODRA 2005 metais išmokėjo pareiškėjai 500 Lt ligos pašalpų (b.l. 66). Liudytoja L. M. pasiūlė pareiškėjai papildyti deklaraciją, tačiau jos atstovas J. S. jai to padaryti neleido. 2006-03-01 pareiškėja turėjo oficialią pažymą apie jai 2005 metais išmokėtas 510,03 Lt ligos pašalpas, tačiau mokesčių inspekcijai prie deklaracijos jos nepateikė, pridėjo tik prie 2006-04-20 skundo teismui (b.l. 3-4, 6). 2006-03-10 pareiškėja buvo informuota, kad negali patvirtinti jos deklaracijos, nes dar negavo oficialių duomenų apie 2005 metais jai išmokėtas pašalpas (b.l. 5). 2006-03-14 atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrius gavo SODROS informaciją apie tai, kad duomenys apie pareiškėjai 2003-2005 metais priskaičiuotas ir 2005 metais išmokėtas ligos pašalpas yra pateikti pačiai S. S. , duomenis apie asmens sąskaitą gali pateikti tik esant asmens sutikimui (b.l. 64). 2006-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrius užklausė bankus apie pareiškėjai 2005 metais iš SODROS pervestas lėšas ir 2006-03-28 gavo reikiamą informaciją (b.l. 67-75). 2006-04-06 pareiškėja informavo atsakovą raštu, kad deklaracija yra pasenusi ir netinkama, paprašė pateikti duomenis, kuriuos atsakovas gavo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus (b.l. 76). 2006-04-06 atsakovas pateikė pareiškėjai trečiųjų asmenų pateiktų duomenų kompiuterinį išrašą, dėl oficialių duomenų pasiūlė kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių (b.l. 77). 2006-04-06 pareiškėja pateikė patikslintą deklaraciją apie gautas pajamas nuo 2005-03-01 iki 2006-02-28, duomenys buvo sutikrinti ir patvirtinti, 2006-04-12 pareiškėjai buvo grąžinta 2006-03-01 pateikta nepatvirtinta deklaracija (b.l. 78-83). 2006-04-18 įsakymu UAB „Liva“ direktorius J. S. sumažino pareiškėjai S. S. darbo užmokestį 227,25 Lt suma, nes ji praleido 20 darbo valandų dėl asmeninių klausimų sprendimo (b.l. 45).UAB „Liva“ direktorius J. S. 2006-04-19 išdavė pažymą, kad S. S. nuo 2006-01-23 dirba UAB „Liva“ direktoriaus pavaduotoja ir jos darbo užmokestis yra 2000 Lt (b.l. 9). 2006-05-12 pareiškėjai suteikta antrine teisinė pagalba šioje byloje ir paskirtas advokatas R. K. (b.l. 24). Pareiškėjai nuo 2000-10-11 iki 2004-09-10 priskaičiuota 5534,11 Lt ligos pašalpų (b.l. 7). Pareiškėja pateikė 10 pažymėtų vienkartinių Klaipėdos miesto visuomeninio transporto bilietų 10 Lt vertės, nurodė, kad 5 kartus po pusę darbo dienos prarado darbo laiko - tai sudaro 227,25 Lt ir jai padaryta 20000 Lt žala (b.l. 8). S. S. nuo 1999-05-19 serga II stadijos hipertonine liga, dėl sveikatos būklės jai gali būti rizikinga sau atstovauti ir ginti savo interesus teisme, 2006 metais 9 kartus lankėsi pas šeimos gydytoją dėl aukšto kraujospūdžio (b.l. 42, 87, 92-93). 2006-10-31 UAB „Liva“ pateikė pareiškėjai PVM sąskaitą-faktūrą serija L Nr. 06-10-31 400 Lt sumai už juridinių paslaugų teikimą, konsultacijas, susipažinimą su byla, apeliacinio skundo surašymą, kitas paslaugas šioje administracinėje byloje (b.l. 43). Sutartis su UAB „Liva“ dėl juridinių paslaugų atlikimo sudaryta 2006-07-04.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas numato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą reikia deklaruoti turtą, įskaitant gautas pajamas (2 straipsnio 21 punktas), turimą turtą ir gautas pajamas privalo deklaruoti prieš kreipiantis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (7 straipsnio 1 dalis, toliau Įstatymas). Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato ataskaitinį laikotarpį už kurį pateikiama deklaracija - gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas numato gyventojams, pageidaujantiems gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareigą deklaruoti turtą, gautas pajamas ir pareigą pateikti mokesčių administratoriui užpildytą deklaraciją (7 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Įstatymu nustatyta, kad deklarantas pats užpildo deklaraciją, todėl už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą atsakingas asmuo deklaruojantis turtą, pajamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. įsakymu Nr.VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau Taisyklės) 108 punkte numatyta, kad FR0001P priedo P4 laukelis „Gauta pajamų suma neatėmus mokesčių (Lt)“ turi būti nurodoma apskaičiuota pajamų suma (litais) neatėmus sumokėto (išskaičiuoto) pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio. Taisyklių 110 punkte nurodyta FR0001P priedo P6 laukelio pildymo tvarka, jog čia turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma atėmus išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti). Iš deklaracijos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos ir banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėja neteisingai užpildė deklaracijos priedo FR0001P stulpelius P4 ir P6, nenurodė nuo 2005-03-01 iki 2006-02-28 gautų ligos pašalpų. Pareiškėja nepatikslino pateiktos deklaracijos nepaisant to, kad deklaracijos pateikimo dieną turėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie jai 2005 metais išmokėtų išmokų sumą, buvo ne vieną kartą raginama tai padaryti žodžiu ir raštu. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 150 punktas numato, jog apskrities valstybinė mokesčių inspekcija per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta grąžina gyventojui pateiktas deklaracijas. Įstatymo 8 straipsnis numato, kad mokesčio administratorius tikrina, ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi. Teismas padarė išvadą, kad deklaracija per 7 darbo dienas su inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta, gyventojui grąžinama, kai nustatoma, kad deklaracija yra užpildyta teisingai. Pareiškėjai neteisingai užpildžius deklaracijas apie gautas pajamas, atsakovas Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyrius pagrįstai atsisakė patvirtinti, kad deklaracija pateikta. Įstatymu nenustatyta gyventojų pateiktų deklaracijų tikrinimo tvarka. Nesant nustatytos tvarkos šio klausimo sprendimui mokesčių administratorius privalo vadovautis bendrąja tvarka. Įstatymu, taisyklėmis nenustatyti deklaracijos tikrinimo terminai, jei mokesčių administratoriui reikia gauti iš atitinkamų subjektų papildomos informacijos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu. Įrodymų, kad atsakovas pažeistų šiuos terminus, byloje nėra, atsakovas Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyrius, tikrindamas pareiškėjos 2006-03-01 pateiktą deklaraciją, veikė įstatymų nustatytose ribose ir terminais, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyrius pažeidė įstatymais nustatytą tvarką ir terminus dėl deklaracijos tvirtinimo klausimo išsprendimo. VMI Klaipėdos skyriaus darbuotoja L. M. žodžiu ir institucija raštu aiškino pareiškėjai, kaip ištaisyti nustatytą klaidą, teikė jai reikalingą informaciją, tačiau pareiškėja kartu su savo įgaliotuoju atstovu savo valia pasirinko kitą elgesio modelį, ignoruodami institucijos siekimą padėti tinkamai užpildyti deklaraciją. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 260237,25 Lt atlyginimą turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovo Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriaus veiksmų. Prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) normas bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos yra šios: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.271 str. reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, o 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tokiu būdu atsakomybė už žalą atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Įvertinus visumą byloje surinktų ir aptartų įrodymų konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyrius pagrįstai atsisakė patvirtinti, jog pareiškėja 2006-03-01 pateikė deklaraciją, todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės normas, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą ir pilnai patenkinti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą, priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 237,25 Lt materialinei žalai bei 260000 Lt moralinei žalai atlyginti. Apeliantė nurodė, kad metinė gyventojo turto deklaracija buvo užpildyta ir pateikta vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtinta instrukcija. Vadovaujantis minėtos instrukcijos 150 punktu, pateikta metinė gyventojo turto deklaracija privalėjo būti atžymėta ir sugražinta per 7 darbo dienas, tai yra 2006 m. kovo 9 d., bet Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyrius instrukcijos nuorodų nesilaikė ir teisinių normų nustatyta tvarka jai minėtos deklaracijos neatžymėjo ir jos negrąžino, nebuvo pateikta pranešimo dėl kokių priežasčių ignoruojama jos teisė gauti deklaraciją nustatytais terminais ir tvarka. Teismas aiškiai buvo šališkas. Teismas klaidingai nustatė, kad S. S. gavo pajamas 2005-03-01 ir 2006-02-28 laikotarpiu. Teismui pateikta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kuri patvirtina, kad minėtu laikotarpiu ji nebuvo gavusi jokių išmokų, tai iš tiesų atitinka faktinėms aplinkybėms, kurios ir atitinka tikrovę, o visos kitos aplinkybės sukurtos suinteresuotų asmenų siekiant apginti atsakovų poziciją. Liudytoja L. M. teismui melagingai paliudijo aplinkybes. L. M. jai nesiūlė papildyti deklaracijos, o paprašė atnešti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą, kuri tariamai buvo paruošta jos prašymu. Liudytoja L. M. teismui melavo, kad J. S. neleido jai papildyti deklaracijos bei melavo, kad mokesčių inspekcijai nepateikė pažymos dėl 510,03 Lt. Pildyti papildomos deklaracijos nebuvo jokio pagrindo, o minėta pažyma dėl 510,03 Lt buvo 2006-03-01 pateikta pačiai L. M. . Atsakovo veiksmai traktuotini, kaip siekimas jai sutrukdyti gauti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas tai įgyvendino vilkindamas atlikti savo pareigą ir pažeisdamas nustatytą tvarką dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, t.y. nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsniu keliamų reikalavimų apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėja skunde teigia, kad teismas nenurodęs, kokiais įstatymais atsakovas - Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrius - turėjęs vadovautis tikrindamas pareiškėjos 2006-03-01 pateiktą metinę gyventojo turto deklaraciją. Su šiuo pareiškėjos teiginiu inspekcija nesutinka, kadangi teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kokiais norminiais aktais reikia vadovautis, tikrinant deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą. Teismas įvardijo, jog Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 8 straipsnis numato, jog mokesčių administratorius tikrina, ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi. Teismas išaiškino, jog nesant įstatymu reglamentuotos gyventojų pateiktų deklaracijų tikrinimo tvarkos ir terminų, mokesčių administratorius privalo vadovautis bendrąja tvarka. Šia tvarka būtina vadovautis ir siekiant gauti papildomą informaciją iš atitinkamų subjektų deklaracijos duomenų tikrinimo metu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio l dalimi reglamentuota, kad duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas - Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrius - būtų pažeidęs minėtus terminus tikrindamas pareiškėjos deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.

IV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 7 dalis, asmuo, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas, o deklaraciją pateikti vietos mokesčio administratoriui, kuris patikrina, ar deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (minėto įstatymo 8 straipsnis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių 108 ir 110 punktuose nustatyta, kad deklaracijos FR0001P priedo P4 laukelyje turi būti nurodoma apskaičiuota pajamų suma, neatėmus sumokėto pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir kt., o priedo P6 laukelyje turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma atėmus išskaičiuotą pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius.

Palyginus byloje esančias pareiškėjos pateiktą pirmąją ir antrąją deklaracijas (b.l. 61-62, 81-82) yra akivaizdus duomenų neatitikimas šiose deklaracijose. Šie rašytiniai dokumentai patvirtina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimus, kad iš trečiųjų asmenų turėjo duomenų apie tai, kad pareiškėja nurodytu metu gavo pajamų, kurios nebuvo nurodytos deklaracijoje. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad 2006-03-01 pareiškėja turėjo oficialią pažymą apie jai 2005 metais išmokėtas 510,03 Lt ligos pašalpas, tačiau mokesčių inspekcijai prie deklaracijos jos nepateikė (b.l. 6). Taigi byloje įrodyta, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai turėjo pagrindą abejoti deklaracijoje esančių duomenų teisingumu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, kad mokesčių inspekcijos pareigūnas žinodamas, kad deklaracija užpildyta neteisingai sutinkamai su sistemiškai aiškinamomis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 str. 1, 2 ir 7 dalimis, ir to paties įstatymo 8 str. privalėjo atlikti duomenų apie gautas pajamas nurodytų deklaracijoje patikrinimą, o jo atsakovo veiksmai atsisakant tvirtinti pareiškėjos klaidingai užpildytą deklaraciją buvo teisėti (2007-02-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A8-191/2007). Iš byloje esančių duomenų (b.l. 63-75) akivaizdu, kad valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai tokį patikrinimą atliko ir tai padarė operatyviai.

Byloje buvo apklausta liudytoja L. M. . Teismas nenustatė pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais. Ši liudytoja parodė, kad patikrinusi 2006-03-01 deklaraciją ji nustatė duomenų nesutapimą ir pasiūlė pareiškėjai patikslinti deklaraciją. S. S. iš pradžių sutiko, bet po pokalbio su J. S. ėmė neigti gavusi pajamas. (b.l. 105). Teismo vertinimu tai, kad deklaracija per 7 darbo dienas su inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta, gyventojui nebuvo grąžinama, sąlygojo tai, kad S. S. pateikė klaidingai užpildytą deklaraciją bei tai, kad ji atsisakė iškart pateikti valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams visą turimą informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį, neteisėtų veiksmų buvimas yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokių atsakovo veiksmų nenustatyta. Byloje nėra įrodyta, kad teismas buvo šališkas. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.