Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas V. M. prašymas dėl įstatymo, švelninančio bausmę ir panaikinančio veikos nusikalstamumą, taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2008 m. spalio 13 d., apie 21.00 val., prie prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V. – sudavęs jam nemažiau vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, nosies kaulų bei dešinės akiduobės dugno lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, užvaldė nukentėjusiojo A. V. 50 litų vertės sidabrinį žiedą, 40 litų vertės piniginę su joje buvusiais daiktais: trimis tūkstančiais litų, keturiais 500 litų vertės raktais, vairuotojo pažymėjimu, AB „Swedbank“ mokėjimo kortele „Visa electron“, AB „Swedbank“ kreditine kortele „Ego“, darbo pažymėjimu, automobilio dokumentais, t. y. padarydamas nukentėjusiajam A. V. 3590 litų turtinę žalą. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių bausmės pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (vienerius metus) ir V. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 30 d. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK 190 straipsnio pakeitimams, kuriais buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas, turintis įtakos kvalifikuojant nusikalstamas veikas, numatytas BK XXVIII skyriuje (178–189¹ straipsniai), V. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas taikyti minėtus pakeitimus jo atžvilgiu, t. y. sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 31).

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuteistojo prašymas atmestas, konstatavus, kad nusikaltimas, už kurį V. M. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, neturi jokio baudžiamojo teisinio ryšio su BK 190 straipsnio pakeitimais (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481, redakcija nuo 2015-01-01). Skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo V. M. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas (b. l. 33-34).

Nesutikdamas su minėta nutartimi, nuteistasis V. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį bei priimti naują nutartį, atitinkančią 2015 metais įsigaliojusias BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatas. Taip pat prašo leisti dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant šį jo skundą. Nuteistasis skunde nurodo, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, turinti įtakos turtiniams nusikaltimams. Kadangi BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą jis yra nuteistas, baudžiamajame įstatyme traktuojama kaip turtinio pobūdžio, todėl šiam straipsniui turi įtakos nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimai, kurie leidžia švelninti anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, peržiūrėdamas 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, nepritaikė BK 62 straipsnio nuostatų, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis pats raštu pranešė policijai apie padarytą nusikaltimą, nei teismo, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų neklaidino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam teismo posėdžio metu atleido ir prašė nebausti griežta laisvės atėmimo bausme. Be kita ko, V. M. prašo atsižvelgti ir į tai, kad jam paskirta itin griežta galutinė 7 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis jau atlieka nuo 2008 m. gruodžio 24 d. Per šį laikotarpį, jo teigimu, jis jau turėjo pakankamai laiko apsvarstyti padaryto nusikaltimo pasekmes, juolab, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, susirgo plaučių tuberkulioze.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad skundas, paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Taigi, aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai ja buvo sprendžiami 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti klausimai, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti BPK 441 straipsnio 3 dalyje įvardintus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Todėl tai yra išskirtinė aukštesnės instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus nuteistojo V. M. skundo turinį, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 441 straipsnio 3 dalyje išvardintus proceso dalyvius, nėra. Visi V. M. skunde išdėstyti motyvai yra aiškūs, suinteresuotiems asmenims išaiškinta teisė pateikti atsiliepimus, išreiškiant savo sutikimo/nesutikimo su pareiškėjo skundu motyvus, todėl nuteistojo prašymas jo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka, atmestinas.

Nuteistasis skunde kelia nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos bei nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios naujos BK 62 straipsnio redakcijos taikymo jo atžvilgiu klausimus. Akivaizdu, kad nuteistasis siekia būti paleistas į laisvę ir kaip įmanoma greičiau išvengti tolimesnio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau toks jo prašymas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai nebuvo tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam inkriminuotai nusikalstamai veikai kvalifikuoti, o taip pat paskirtai bausmei nurodytos baudžiamojo įstatymo pataisos, nedaro jokios įtakos ir neleidžia keisti jo teisinės padėties.

Kaip teisingai skunde nurodo V. M., nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri pakeitė turto vertės išaiškinimą. Taigi, pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (9415,00 Eur) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK XXVIII skyriuje, dalyko, tuo tarpu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL – priskiriamas nedidelės vertės turtui.

Nagrinėjamu atveju V. M. šioje nutartyje aukščiau nurodytu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio dispozicijoje numatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Taigi, iš paminėtos įstatymo nuostatos matyti, kad atsakomybė pagal minėtąjį straipsnį nėra siejama su turto verte. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užvaldyto turto vertė neturi įtakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, ir V. M. skundą atmetė.

Visiškai teisingai nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Pagal naują šio punkto redakciją, kai yra 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismui suteikta teisė paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta šio kodekso 56 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimo tvarką pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad apsisprendimą skirti nuteistajam būtent tokią bausmę, lėmė tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, turėdamas eilę neišnykusių teistumų už tyčinius, tame tarpe ir sunkius, nusikaltimus. Priimdamas 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, apylinkės teismas konstatavo, kad taikyti V. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, o taikyti BK 75 straipsnį netikslinga, todėl jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, svarstė BK 62 straipsnio taikymo galimybę, tačiau pagrindų nenustatė. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis su priimtu nuosprendžiu sutiko ir jo neskundė apeliacine tvarka. Šiuo metu galiojanti BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija nėra nuteistojo V. M. teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Vien tik naujos BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcijos įsigaliojimas nereiškia, kad ji turi būti taikoma nuteistajam, juolab, kad šioje redakcijoje nurodyta nuoroda į BK 56 straipsnį, nesusijusi su nuteistuoju. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, įsigaliojusias nuo 2015 m. kovo 24 d., nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.