Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28358-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28358-2024 E. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda E. Z. paskirta dėl to, kad jis 2024 m. liepos 2 d. 16.18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinę mikrojudumo priemonę (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį į kairę nedavė kelio iš kairės važiuojančiam dviratininkui, kuris nukrito nuo dviračio.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Z. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad jis šioje situacijoje yra nukentėjusysis. Byloje esantis vaizdo įrašas yra nepilnas, nesimato visos situacijos bei užpuoliko veiksmų. Tai, kas matosi įraše, yra atsakas į veiksmą, kurio įraše nesimato, nes užstoja medžiai. A. G. jį pulti pradėjo žymiai anksčiau, dėl to nuo jo bėgo. Toje vietoje, kur užfiksuota vaizdo įraše, neleido A. G. jo sugriebti. Tuo metu jis dirbo savo darbą, dirbo (duomenys neskelbtini) ir vežė brangų užsakymą, todėl neturėjo laiko tokioms „nesąmonėms“. 2024 m. liepos 2 d. apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jį užpuolė dviratininkas A. G., kuris mušėsi rankomis, spardėsi kojomis, kelis kartus bandė nustumti nuo šaligatvio, o vėliau ir nuversti jo išsinuomotą krovininį dviratį. Spirdamas stipriai sumušė jo kairiosios rankos pirštus, dėl ko po to savaitę negalėjo (duomenys neskelbtini), nors yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirba tik laisvalaikiu. Puolimas prasidėjo dar apie 16.16 val. ties posūkiu iš (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų riba jam sukant kairėn link (duomenys neskelbtini). Dėl puolimo spruko, bet kai tas asmuo jį prisivijo, privalėjo gintis. A. G. vartojo necenzūrinius užgauliojimus jo atžvilgiu. A. G., pasivijęs jį, važiavo šalia ir šaukė su grasinimais, bandydamas jį pagriebti ir sustabdyti, važiavo jam iš kairio šono gal 10-15 cm atstumu ir ne lenkė, bet griebė jį, tuo pačiu spausdamas į dešinę pusę, kur šalikelėje stovėjo kiti automobiliai. Tada jis padarė staigų manevrą kairėn, nes bandė gintis. Ties (duomenys neskelbtini) degė raudonas šviesoforo signalas, jis sustojo, o A. G. nušokęs nuo dviračio pripuolė ir iš karto pradėjo muštis, spardytis. Įspyrė jam į kairę ranką, sumušė pirštus.

Institucija atsiliepimu prašo E. Z. skundo netenkinti ir nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas vaizdo medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Nors skundas grindžiamas pareiškėjo įvykio interpretacija, pateiktame skunde jis nurodo: „Mano manevras buvo elementari savigyna ir niekas daugiau“, t. y. ginčo, jog pareiškėjas manevruojant atsitrenkė į dviratį, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (nuo 16:10:00 iki 16:10:41). Atsižvelgiant į tai, kad byloje sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareigūnas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai administracinėje byloje priėmė nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. Z. nurodė, kad konfliktas prasidėjo, kai jis važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir pamatė kaip dviratininkas ruošiasi kirsti kelią neleistinoje vietoje. Asmuo vos nesusidūrė su juo ir tada nusprendė tyčia jį užsipulti. Buvo antroje juostoje, kai suko į kairę pusę nuo (duomenys neskelbtini) g., o tas asmuo tuo metu jį lenkė ir aprėkė jį su keiksmažodžiais. Jis atmestinai pasakė tam asmeniui: „eik šikt“, tada jis apsisuko bei pradėjo jį vytis. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo jį vejasi. Nesimato didelės atkarpos, kai asmuo važiavo šalia jo. Matosi tik tas momentas, kai jis krypteli su dviračiu į kairę, tarsi numestų ranką nuo savęs. Asmuo važiavo 10 cm nuo jo, lengvai galėjo jį pagriebti, dėl to asmuo kliudė jį su galiniu ratu ir griuvo. Asmuo atsistojo ir iš karto puolė vytis, važiuodamas visą kelią rėkė: „aš tave pagausiu“. Kai jį pasivijo, puolė muštis. Buvo pirmas raudonas signalas jo kelyje, sustojo, asmuo pribėgo ir pradėjo spardytis. Kadangi jo dviratis sunkus, o prie perėjos laukė daug žmonių, jis pradėjo tą dviratį stumti link žmonių. Bandė stabdyti dviratį, o asmuo spyrė jam į rankas. Pasakė asmeniui baigti spardytis, nes jis yra (duomenys neskelbtini). Tada asmuo sugalvojo apversti dviratį. Viduje buvo užsakymas, kurį vežė klientui, užsakymas galėjo būti susigadinęs, todėl jis priešinosi, stūmė į kitą pusę. Šią situaciją traktuoja kaip neadekvatų elgesį, užpuolimą, tai buvo jo savigyna. Pripažįsta inkriminuotą administracinį nusižengimą, bet teigia, kad tai buvo savigyna. Iki tos dienos nepažinojo A. G. Būtų pats kreipęsis į policiją, bet nesugalvojo kaip pasakyti, kad jį užpuolė dviratininkas. Jis kreipėsi į policiją tik po to, kai tas asmuo kreipėsi.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.

Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Z. skundą grindžia tuo, kad ši situacija buvo kaip jo savigyna į neadekvatų elgesį. E. Z. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė veiksmus, dėl kurių, jo teigimu, jis ėmėsi savigynos veiksmų. Tačiau iš skundo turinio ir duotų paaiškinimų matyti, kad E. Z. iš esmės neneigia fakto, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o būtent tai, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas elektrinę mikrojudumo priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį į kairę nedavė kelio iš kairės važiuojančiam dviratininkui, kuris nukrito nuo dviračio. Teismas sprendžia, kad E. Z. nurodyti skundo argumentai nepagrįsti, jie paremti vien subjektyviu teisės aktų nuostatų interpretavimu.

Šioje byloje nustatyta, kad E. Z. keisdamas važiavimo kryptį į kairę nedavė kelio iš kairės važiuojančiam dviratininkui ir taip padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto pažeidimą. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Skunde E. Z. nurodo, kad A. G. jį puolė, o jis bėgo nuo jo. Dėl puolimo spruko, bet kai tas asmuo jį prisivijo, privalėjo gintis. Jis padarė staigų manevrą kairėn, nes bandė gintis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad E. Z., vairuodamas elektrinę mikrojudumo priemonę, daro staigų judesį į kairę ir tokiu būdu neleidžia pravažiuoti iš kairės važiuojančiam dviratininkui. Matyti, kad pareiškėjas užkabina dviratį ir dviratininkas nukrenta nu dviračio, o E. Z. nuvažiuoja toliau. Akivaizdu, kad E. Z. nepaisė KET reikalavimų ir saugaus elgesio kelyje nepasirinko. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į skundą, pareiškėjo skundas grindžiamas jo įvykio interpretacija, tačiau ginčo dėl to, kad E. Z. manevruodamas atsitrenkė į dviratį nėra. Be kita ko, kaip minėta, pats pareiškėjas neneigia, kad padarė administracinį nusižengimą, kadangi padarė staigų judesį į kairę.

Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už elektrinių mikrojudumo priemonių vairuojančių asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, kai dėl šio pažeidimo buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės arba kitas turtas, todėl svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir ANK 428 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų padarinių. Šiuo atveju, byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad būtent E. Z. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio (ir dėl jo kilusių padarinių) sąlyga. Jei E. Z. elgtųsi taip, kaip tai numato KET, t. y. prieš keisdamas važiavimo kryptį įsitikintų, kad tai daryti saugu ir duotų kelią dviratininkui, aptariamas eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp E. Z. padaryto KET 101 punkto reikalavimų pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl E. Z. veiksmuose yra ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Iš esmės, kaip minėta anksčiau, pats E. Z. neneigia fakto, kad jis vairuodamas elektrinę mikrojudumo priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį į kairę nedavė kelio iš kairės važiuojančiam dviratininkui, tačiau teigia, kad taip padarė, kadangi gynėsi nuo A. G. priešiškų veiksmų jo atžvilgiu. ANK 13 straipsnyje įtvirtinta būtinoji gintis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia įstatymo saugomas vertybes – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad jei kažkokie konfliktiniai veiksmai ir buvo tarp A. G. ir E. Z., tuo metu, kai E. Z. padarė KET pažeidimą, numatytą 101 punkte, jokių veiksmų jau nebuvo atliekama. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje yra surinkta medžiaga būtent dėl KET pažeidimo ir ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, kadangi būtent dėl to ir buvo pradėta administracinė teisena. Taigi, šioje situacijoje apskritai negalima spęsti, kad nuo galimai konfliktinių veiksmų, kurie buvo įvykdyti prieš padarytą administracinį nusižengimą, buvo būtinybė gintis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad E. Z. 2024 m. liepos 2 d. 16.18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinę mikrojudumo priemonę (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį į kairę nedavė kelio iš kairės važiuojančiam dviratininkui, kuris nukrito nuo dviračio.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, nustatė, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tenkinti E. Z. skundo nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28358-2024 nepakeistą ir E. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.