Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-29 · Administracinė byla Nr. A-663-2179-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-29
Bylos Nr.
A-663-2179-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A15–2179/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai M. K. ir jos atstovui Alfred Sokolovskij,atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. VPK) viršininko 2006 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 10-TE-16, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta remiantis 2005 m. gruodžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-11-636 dėl to, kad ji, atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus su asmeniu, prisistačiusiu A. Š. , nenustatė, jog asmuo pateikė ne savo anketinius duomenis ir naudojasi svetimu dokumentu, tai yra nekreipė dėmesio į bylos medžiagoje esančius akivaizdžiai skirtingus parašus bei nuotraukas. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-0277-05, o apsiribota tik bendro pobūdžio frazėmis. Taip nesilaikyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 20 punkto reikalavimų. Be to, išvadoje neteisingai nurodyta, jog jos veiksmai sukėlė pasekmes, o būtent, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasirašytas susitaikymo protokolas ir baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų ji neatliko. Ši užduotis buvo pavesta kitam tyrėjui, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas priskirtas prokuroro kompetencijai. Minėtu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėjo sprendimu, kuris patvirtino prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nenustačius pareigūno veiksmuose konkrečių teisės aktų pažeidimų, jam negali būti skiriama tarnybinė nuobauda, nes nėra jokio pagrindo jo veiksmus vertinti kaip tarnybinį nusižengimą. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į visas įvykio aplinkybes. Iki baudžiamoji byla perėjo jos žinion, A. Š. prisistačiusio asmens tapatybę nustatinėjo mažiausiai du policijos pareigūnai. Nei vienam iš jų nekilo įtarimų, kad asmuo pateikė svetimą dokumentą. Ji neturėjo jokio pagrindo abejoti ar nepasitikėti pareigūnų, kurių tiesioginė pareiga yra nustatyti pristatytojo į komisariato budėtojų grupę asmenybę, tinkamu pareigų atlikimu. Pažymėjo, kad nei vienam iš Vilniaus miesto 6 policijos komisariato budėtojų grupės darbuotojų S. K. , D. R. , D. M. , tyrėjui A. K. tarnybinės nuobaudos nepaskirtos.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, jog išvadoje nenurodytas konkretus teisės aktas todėl, kad įstatymo leidėjas negalėjo numatyti tokio ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo, kuomet asmeniui įtarimai pareiškiami įtariant padarius nusikalstamą veiką ir sprendžiamas jo atsakomybės klausimas nenustačius ir neįsitikinus įtariamojo asmens tapatybės tikrumu. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 6 punkte numatyta, kad ji planuoja ir organizuoja savo veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, asmeniškai atsako už funkcijų bei užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku. Ši nuostata įpareigojo pareiškėją vykdyti ikiteisminį tyrimą, todėl tarnybinio patikrinimo metu konstatuotas aplaidus ir netinkamas tarnybinių pareigų vykdymas neprieštarauja Tvarkos nuostatoms. Tai, kad budėtojų padalinyje nebuvo tinkamai nustatyta A. Š. prisistačiusio asmens tapatybė, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Ji, atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, nekreipė dėmesio į bylos medžiagoje esančius akivaizdžiai skirtingus parašus bei nuotraukas. Apklausdama įtariamąjį apklausos protokole nurodė ne dokumento, kuriuo vadovaujantis buvo nustatyta pristatytojo asmenybė, o Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenis, kurie buvo nustatyti Centrinio duomenų banko pagalba pagal klaidingą pristatytojo asmens pateiktą informaciją. Pareiškėja nesiėmė jokių galimų priemonių įsitikinti, ar asmuo pateikė savo dokumentą (atkreipti dėmesį į byloje esančius skirtingus parašus, paprašyti pateikti pasą ir kitus veiksmus, kuriuos atlikus būtų nustatyta tiesa), tad ji savo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnės pareigų (nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį) neatliko. Pažymėjo, kad pareigūnai R. R. ir D. M. nebuvo nubausti nesant jų kaltės objektyvių įrodymų. Tačiau kitų pareigūnų veiksmai tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, už kuriuos buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus m. VPK viršininko 2006 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 10-TE-16 ir pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsniu, asmeniui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą, tenka pareiga nustatyti įtariamo nusikaltimo padarymu asmens tapatybę siekiant, kad būtent padaręs nusikaltimą, o ne kitas asmuo būtų nubaustas. Pareiškėja yra ikiteisminio tyrimo pareigūnė, kurią BPK 18 straipsnis įpareigoja atlikti šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Iš šio straipsnio turinio išplaukia tyrėjo pareiga atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyti nusikalstamo asmens tapatybę. Vilniaus m. VPK 6 policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6 punktas įpareigoja pareiškėją asmeniškai atsakyti už pavestų funkcijų bei užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku. Su šiuo pareigybės aprašymu pareiškėja susipažinusi ir šį faktą patvirtinusi parašu. Iš duomenų, esančių tarnybinio patikrinimo išvadoje bei baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-0277-05, matyti, kad M. K. netinkamai vykdė jai pavestas pareigas atliekant ikiteisminį tyrimą, ko pasėkoje ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ne nusikaltimą padariusio, o kito asmens vardu. Pasitikėjimas kitų pareigūnų atliktais veiksmais neatleidžia M. K. nuo pareigos kruopščiai ir atidžiai atlikti jai pavestus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Aplinkybė, kad ir kiti pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau jie nebuvo nubausti, neturi reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, nes nuobauda yra skiriama individualiai. Vertindamas surinktus įrodymus teismas nusprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. K. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėja yra statutinis valstybės tarnautojas ir jai taikomos Vidaus tarnybos statuto nuostatos. Įvertinęs pareiškėjos tarnybos trukmę, teigiamą charakteristiką, tai, kad per tarnybos laiką ji buvo skatinama, drausmine tvarka nebausta, taip pat tai, kad ikiteisminį tyrimą ir iki jos ir po jos atliko ir kiti pareigūnai, kurie nebuvo nubausti, teismas nusprendė, kad skirta tarnybinė nuobauda keistina į švelnesnę - pastabą.

III.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. gegužės 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti. Nurodo, kad 2005 m. sausio 29 d., įtarus nusikalstamos veikos padarymu, buvo sulaikyti du asmenys, iš kurių vienas su savimi turėjo A. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. A. Š. prisistatęs asmuo buvo pristatytas į Vilniaus m. 6 policijos komisariato budėtojų grupę. Vadovaujantis Vilniaus m. 6 policijos komisariato viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-6-R1-21 patvirtintų komisariato viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės bendrųjų vidaus tvarkos taisyklių 6 punktu, Vilniaus m. VPK 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu patvirtintų pareigybių aprašymais, pristatytojo į komisariato budėtojų grupę asmenybę turėjo nustatyti tos dienos komisariato budėtojas A. K. bei jo pavaldiniai vyresnysis postinis R. R. ir postinis D. M. . Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad Centrinio duomenų banko duomenų apie A. Š. lape yra D. R. parašas. Baudžiamosios bylos medžiaga perduodama tyrėjui tik po to, kai yra nustatyta pristatyto į policijos komisariatą asmens tapatybė ir atlikta asmens krata. Po šių veiksmų A. Š. prisistatęs asmuo buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Tai reiškia, kad sulaikant minėtą asmenį dar kartą buvo tikrinama jo tapatybė. Todėl akivaizdu, kad 2005 m. sausio 29 d. apklausiant įtariamuoju minėtą asmenį ji neturėjo pagrindo abejoti jo tapatybe. Pažymi, kad A. Š. prisistatęs asmuo turėjo A. Š. vairuotojo pažymėjimą ir buvo į jį labai panašus. Tai patvirtino ir tarnybinio patikrinimo metu apklausti policijos pareigūnai – patruliai E. S. , D. P. , V. S. . A. Š. vairuotojo pažymėjime buvo asmens parašas, tačiau asmens parašas nėra unikalus ir nekeičiamas reiškinys, jis gali keistis kiekvienu momentu. Asmens parašas nėra ir negali būti požymiu, pagal kurį nustatoma asmens tapatybė. Mano, kad ji savo pareigas atliko tinkamai, o būtent jai prieinamom priemonėm nustatė įtariamojo asmenybę: sutikrino apklausiamą asmenį su vairuotojo pažymėjime esančia nuotrauka, įtariamojo pasakyti A. Š. asmens duomenys sutapo su Centrinio duomenų banko duomenimis. A. Š. prisistatęs asmuo su savimi paso neturėjo. Jo reikalauti ji negalėjo, nes sulaikytasis buvo apklausiamas sulaikymo dieną. Kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus su A. Š. prisistačiusiu asmeniu atlikinėjo tyrėja K. T. . Mano, kad net ir nustačius, kad jos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių, atsakovas ir teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neturėjo skirti jai tarnybinės nuobaudos, o turėjo apsiriboti įspėjimu. Pažymi, kad pareigūnams A. K. , R. R. , D. M. ir A. K. tarnybinės nuobaudos nepaskirtos. Savo veiksmus ji vertina kaip klaidą, kuri įvyko ne dėl tyčinių veiksmų. Mano, kad turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad per 8 tarnybos metus ji tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo 2 kartus skatinama, darbe charakterizuojama teigiamai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja nesiėmė jokių galimų priemonių įsitikinti, ar A. Š. prisistatęs asmuo pateikė savo dokumentą (atkreipti dėmesį į byloje esančius skirtingus parašus, paprašyti pateikti pasą, kai minėtam asmeniui buvo paskirta kardomoji priemonė registruotis policijos komisariate), todėl ji savo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnės pareigų neatliko. Teiginys, kad ji sutikrino apklausiamo asmens duomenis su vairuotojo pažymėjime įrašytais A. Š. duomenimis neatitinka tikrovės, nes tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja paaiškinime nurodė, kad įtariamasis (A. Š. ) apklausos metu neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl ji įtariamojo apklausos protokole nurodė paso duomenis iš Centrinio duomenų banko, o ne iš vairuotojo pažymėjimo. Ji iš viso daugiau įtariamojo asmens tapatybės netikslino. Pareiškėja netinkamai vykdė jos pareigybės aprašymo 6 punkte bei BPK 18 straipsnyje numatytas pareigas. Pasitikėjimas kitų pareigūnų veiksmais neatleidžia nuo pareigos kruopščiai ir atidžiai atlikti jai pavestus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Be to, pareiškėja atliko ne vien įtariamojo, prisistačiusio A. Š. , apklausą. Buvo atlikti ir kiti procesiniai veiksmai: surašytas apžiūros protokolas, pateiktas pranešimas apie įtarimą, atliktas įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje, rinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga. Visuose procesiniuose dokumentuose įtariamasis, prisistatęs A. Š., pasirašė, tačiau pareiškėja nekreipė dėmesio į skirtingus parašus. Taip pat nurodo, kad pareigūnai D. R. ir D. M. nebuvo nubausti nesant objektyvių įrodymų, o S. K. bei A. K. tarnybinės nuobaudos neskirtos negavus Vilniaus miesto policijos profesinės sąjungos sutikimo. Pastarųjų pareigūnų veika buvo svarstyta Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių pareigūnų etikos komisijoje. Be to tai, kad kiti pareigūnai netinkamai vykdė pareigas ir buvo nenubausti, neturi reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, nes nuobauda yra skiriama individualiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja iš esmės savo veiksmus, kuomet nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos įtariamojo asmens tapatybė, vertina kaip klaidą, kuri įvyko dėl netyčinių veiksmų. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, tačiau sprendžiant apie pareiškėjos kaltės tarnybinio nusižengimo padaryme buvimą ar nebuvimą būtina vadovautis klaidos pateisinamumo ar nepateisinamumo kriterijais.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus bei nusižengimo metu susiklosčiusią faktinę situaciją teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja, būdama ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnė, turėjo pareigą nustatyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens tapatybę – objektyvus kriterijus, bei esant susiklosčiusiai faktinei situacijai galėjo minėto asmens tapatybę tinkamai nustatyti. Jei ji vykdydama savo pareigas būtų atidžiau įvertinusi vairuotojo pažymėjime esančią šio pažymėjimo turėtojo fotonuotrauką ir šį atvaizdą sulyginusi su asmens, prisistačiusiu A. Š. , išvaizdą, bei sulyginusi parašus, esančius vairuotojo pažymėjime ir procesiniuose dokumentuose, tai subjektyviai galėjo suvokti, jog nusikalstamos veikos padaryme įtariamas asmuo prisistato svetimu vardu ir save identifikuoja svetimu dokumentu. Tai leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėja turėjo ir susiklosčiusioje faktinėje situacijoje galėjo savo procesines pareigas vykdyti atidžiau ir tokiu būdu išvengti tarnybinio nusižengimo padarymo, o tai reiškia, kad jos klaida nėra pateisinama bei ši klaida parodo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl pareiškėjos neatsargumo.

Tarnybinis nusižengimas padarytas lengviausia kaltės forma, o pirmos instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą atsakovo įsakymą, pareiškėjos atžvilgiu taikė lengviausią tarnybinę nuobaudą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius