Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-609-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
2A-609-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Valstiečių laikraštis“
Atsakovas
UAB „Euroreklama“
Trečiasis asmuo
„Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga“
Kategorijos
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-609-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 42.6.; 42.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant A. Navickui,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. R. Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Valstiečių laikraštis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valstiečių laikraštis“ ieškinį atsakovui UAB „Euroreklama“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo „Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga“, ir atsakovo UAB „Euroreklama“ priešieškinį ieškovui UAB „Valstiečių laikraštis“ dėl be pagrindo įsigytų piniginių lėšų grąžinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Valstiečių laikraštis“ 2009-01-07 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t.1, b.l.65-68, t.2,b.l.123-132) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Euroreklama“ 79 643,39 Lt skolos, 950,46 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-03 UAB „Valstiečių laikraštis“ ir UAB „Euroreklama“ sudarė sutartį Nr. 2008-04-03-GR/92 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo laikraštyje spausdinti reklamą pagal užsakovo pateiktą medžiagą, o atsakovas įsipareigojo užsakyti reklamos skelbimų ir reklaminių straipsnių už 150 000 Lt + 18 proc. PVM. Pagal šią Sutartį ieškovas įsipareigojo suteikti 50 proc. nuolaidą atsakovui. Nuolaida atsakovui buvo taikoma tik už dalį straipsnių, t.y. iki ieškovas 2008-10-12 patvirtino „Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo įkainių ir kitų sąlygų deklaravimo anketą“. Apie tai, kad nuolaida nebebus taikoma atsakovas buvo informuotas. Paaiškino, kad užsakymai buvo sudaromi žodžiu, jie yra įvykdyti ir reklaminiai skelbimai patalpinti laikraštyje „Valstiečių laikraštis“: nuo 2008-04-03 iki 2009-12-31 buvo išspausdinta atsakovo užsakymų 122 176,26 Lt sumai. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios jam buvo išsiųstos paštu, tačiau dalies jų atsakovas neapmokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Euroreklama“ atsiliepimu į ieškinį (t.1,b.l.110-112, t.2,b.l.147-155) su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Tvirtino, jog ieškovas nevykdė pagal Sutartį prisiimto įsipareigojimo taikyti 50 proc. nuolaidą nuo Sutarties vykdymo metu galiojančių ieškovo nustatytų reklamos įkainių. Be to, pagal Sutartį atsakovas pateikė tik du užsakymus dėl reklamos, kurių kaina pagal ieškovo nustatytus reklamos įkainius atitinkamai yra 10 771,65 Lt plius PVM. Pritaikius 50 proc. nuolaidą, atsakovo iš ieškovo užsakytos reklamos kaina yra 6355,28 Lt. Tačiau atsakovas per klaidą ieškovui sumokėjo 40 000 Lt. Tvirtino, kad ieškovo išrašytos ir pateiktos į bylą PVM sąskaitos-faktūros jose nurodytomis datomis atsakovui nebuvo pateiktos. Šias PVM sąskaitas-faktūras atsakovas gavo kartu su ieškovo pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymėjo, kad PVM sąskaitų–faktūrų: 2008-09-29, Serija REK Nr. 1005518 75 922,38 Lt sumai; 2008-10-10, Serija REK Nr. 1005610, 5002,02 Lt sumai; 2008-10-10, Serija REK 1005621, 14 352,93 Lt sumai; 2008-10-10, Serija REK Nr. 1005622, 26 333,76 Lt sumai, kurios išrašytos bendrai 97 911,09 Lt sumai, nėra pritaikyta Sutarties 3.2 punkte numatyta 50 proc. nuolaida. Todėl net ir tuo atveju, jeigu minėtose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas paslaugas ieškovas atsakovui būtų suteikęs, šių paslaugų kaina atitinkamai turėtų būti 48 955,55 Lt.

Ieškovas UAB „Valstiečių laikraštis“ teismui pateiktame dublike (t.1, b.l.118-121) paaiškino, kad pritaikė atsakovui nuolaidą pagal PVM sąskaitas–faktūras: 2008-08-11, Serija REK Nr. 1005163; 2008-08-28, Serija REK Nr. 1005233, 2008-08-30, Serija REK Nr. 1005233, 2008-08-30, Serija REK Nr. 1005289, kurių bendra suma sudaro 43 464,60 Lt. Pagal šias PVM sąskaitas–faktūras užsakyti straipsniai yra publikuoti 2008-08-30 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 67-08.30; 2008-09-13 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 71-09.13; 2008-09-20 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 73-09.20; 2008-08-23 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 65-08.23; 2008-08-06 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 60-08.06. Pažymėjo, kad būtent atsakovas užsakinėjo reklaminius straipsnius, kurie buvo patalpinti: 1) 2008-09-13 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 71-09.13 ir 2008-09-20 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 73-09.20. Už šiuos straipsnius išrašyta 2008-09-29 PVM sąskaita-faktūra REK Nr. 1005518, 75 922,38 Lt sumai; 2) 2008-10-08 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 78-10.08 – išrašyta 2008-10-10 PVM sąskaita-faktūra REK Nr.1005622, 2633,76 Lt sumai; 3) 2008-10-08 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 78-10.08 – išrašyta 2008-10-10 PVM sąskaita-faktūra REK Nr.1005621, 14 352,93 Lt sumai; 4) 2008-10-04 „Valstiečių laikraštis“ Nr. 77-10.04 – išrašyta 2008-10-10 PVM sąskaita-faktūra REK Nr.1005610 5002,02 Lt sumai. Nurodė, kad užsakymai nuo 2008 m. spalio mėnesio buvo pateikiami elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu taip pat buvo derinami užsakytų straipsnių ar reklaminių skelbimų maketai.

Atsakovas UAB „Euroreklama“ triplike (t.2,b.9-15) tvirtino siuntęs ieškovui ne reklamos užsakymus, o reklaminių straipsnių maketus, kurie nebuvo specialiai ruošti spausdinimui laikraštyje „Valstiečių laikraštis“. Straipsnių maketai buvo išsiuntinėti daugumai kitų Lietuvos dienraščių redakcijų, siekiant išsiaiškinti reklamos kainą, suderinti konkrečią galimą reklaminio straipsnio vietą. Jeigu atsakovui tikdavo reklamos skleidėjų pasiūlytos reklaminių straipsnių spausdinimo sąlygos, atsakovas iš šio reklamos skleidėjo užsakydavo reklaminio straipsnio spausdinimą, tam naudodamas užsakymo rašytinę formą. Tvirtina gavęs 2008-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą, Serija REK Nr. 1004593, ją ir už 2008-08-06 laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ Nr. 60(8770) bei 2008-08-23 laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ Nr. 67(8777) išspausdintus reklaminius straipsnius apmokėjęs. Kitų išspausdintų straipsnių jis neužsakė ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nepripažįsta, jose nurodytos paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos. Taip pat nepripažįsta ir administratorės L. L. pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų, pasak atsakovo, ši savo parašu tik patvirtino minėtų PVM sąskaitų-faktūrų priėmimą. Tačiau kreditorinį reikalavimą ieškovas atsakovui gali įgyti tik suteiktų paslaugų, o ne išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pagrindu. Laikosi ankstesnės nuostatos, kad jam turėjo būti taikoma 50 proc. nuolaida nuo Sutarties vykdymo metu galiojančių ieškovo nustatytų reklamos įkainių, kadangi šioje Sutartyje nėra išskirta politinė reklama ir nėra nustatyta išimčių dėl nuolaidos jai netaikymo. Net jeigu dėl šios nuolaidos pritaikymo atsakovui politinė reklama būtų spausdinama už mažesnę, nei kitiems politinės reklamos dalyviams, kainą , tai nesuteiktų ieškovui teisės vienašališkai pakeisti Sutarties sąlygų dėl reklamos įkainių.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo „Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga“ atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 165-166) nurodė, kad UAB „Euroreklama“ ir jų tarpusavio santykiai nėra susiję su ieškovo ir atsakovo tarpusavio atsiskaitymais. Paaiškino, kad faktiškai reklamai žiniasklaidos priemonėse skyrė ženkliai mažesnę sumą – 845 517,26 Lt (be PVM), nei buvo planuojama (1 864 015,32 Lt).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Euroreklama“ 2009-03-31 pateikė teismui priešieškinį (t.2, b.l.1-3) dėl be pagrindo ieškovo įgytų piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 33 644,72 Lt permoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nu bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutartį ieškovas faktiškai atliko tik du užsakymus. Užsakytos reklamos kaina, pritaikius 50 proc. nuolaidą, yra 6355,28 Lt. Reklamos kaina yra nurodyta šalių suderintuose ir šalių parašais patvirtintuose 2008-08-05 ir 2008-08-19 dienos užsakymuose. Atsakovas per klaidą ieškovui sumokėjo 40 000 Lt, permokėdamas ieškovui 33 644,72 Lt, todėl pastarasis šią sumą privalo grąžinti kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Valstiečių laikraštis“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 2, b.l. 80-83) pašė atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad pagal Sutarties 3.1 p. nuostatą atsakovas turėjo užsakyti reklamos už 150 000 Lt. Sutartyje nėra nurodyta užsakymo įforminimo tvarka, todėl užsakymų tam tikroje rašytinėje formoje nebuvimas dar neįrodo, kad užsakymai nebuvo pateikti žodžiu ir už juos nėra prievolės apmokėti. Ieškovas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas ūkines operacijas atliko. Tai patvirtina laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ išspausdinti reklaminiai straipsniai ir reklaminiai skelbimai. Užsakymus patvirtina elektroniniu paštu vykęs susirašinėjimas. Atsakovo argumentas, kad pinigai buvo pervesti per klaidą, rodo jo nesąžiningumą ir vengimą apmokėti užsakymų įvykdymą. Tai, kad atitinkami straipsniai buvo išspausdinti atitinkamuose kituose dienraščiuose, nepaneigia aplinkybės, jog tokio pobūdžio užsakymai žodžiu/elektroniniu paštu nebuvo pateikti ieškovui.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-11-04 sprendimu ieškovo UAB „Valstiečių laikraštis“ ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo UAB „Euroreklama“ priešieškinį atmetė; priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 30 687,85 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 687,85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2992,61 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovo 8197,95 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir teismo posėdžio metu proceso dalyvių duotus paaiškinimus, atmetė atsakovo argumentus, jog be 2008-08-05 ir 2008-08-19 pateiktų rašytinių reklamos užsakymų, kuriais remiantis buvo išspausdinta ir apmokėta reklama laikraščiuose „Valstiečių laikraštis“ Nr. 60(8770) ir 67(8777), kitų politinės reklamos straipsnių ir informacijos laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ neužsakė. Įvertinęs į bylą ieškovo pateiktų elektroninių laiškų turinį, kuriais ieškovas taip pat grindė informacijos ar reklamos faktinį užsakymą, bei atsižvelgę į tai, kad Sutartimi nebuvo numatyta, kokia forma turi būti pateikiamas užsakymas, teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė bendradarbiavimo santykiai, kuomet joms patogiausiu ir naudingiausiu būdu buvo derinama ne dėl reklamos kainos, sąlygų, o dėl pačios reklamos išspausdinimo, ir gavus patvirtinimą, ji nedelsiant būdavo atspausdinama laikraštyje „Valstiečių laikraštis“. Tuo pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas užsakinėjo reklamos spausdinimą ne tik rašytine užsakymo forma. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad reklaminių straipsnių maketai, kuriuos atsakovas elektroniniu būdu siuntė ieškovui, nebuvo specialiai ruošti spausdinimui laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, pripažindamas, kad atsakovas užsakė reklamą, kurią ieškovas išspausdino laikraščiuose „Valstiečių laikraštis“. Tačiau teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad nuolaidos atsakovui taikymas prieštarautų Politinių partijų ir politinių kampanijų bei finansavimo kontrolės įstatymui, ir dėl to padarė išvadą, kad ieškovas turėjo suteikti atsakovui 50 proc. nuolaidą nuo Sutarties vykdymo metu ieškovo nustatytų reklamos įkainių (Sutarties 3.2 p.). Įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo ir šalys dėl jos susitarė (Sutarties 7.2 p.), byloje nėra. Todėl, atsižvelgęs į faktą, kad atsakovas po šio bylos inicijavimo sumokėjo ieškovui 40 000 Lt, priteisė ieškovui 30 687,85 Lt ir 6 proc. palūkanų už priteistą sumą, kaip neįrodytą atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 950,46 Lt delspinigių priteisimo (Sutarties 3.3. p.). Dėl atsakovo priešieškinio teismas konstatavo, jog atsakovas užsakė reklamą, kurią ieškovas išspausdino laikraščiuose „Valstiečių laikraštis“, o atsakovas neįrodė aplinkybės, jog per klaidą ieškovui sumokėjo 40 000 Lt, juolab, kad pinigai buvo pervesti tik Vilniaus apygardos teismui 2008-11-26 priėmus teismo įsakymą. Todėl priešieškinio reikalavimus dėl 33 644,72 Lt kaip be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo, atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Valstiečių laikraštis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą priteisti 79 643,39 Lt skolą tenkinti visiškai. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas turėjo atsakovui taikyti 50 proc. nuolaidą laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ spausdinamai politinei reklamai. Tokia išvada negalima dėl skirtingo komercinės ir politinės reklamos pobūdžio bei teisinio reglamentavimo. Politinio pobūdžio reklamos skelbimas visuomenės informavimo priemonėse vyksta atitinkama tvarka (Politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 17 str.-18 str.) bei atitinkamu (politinių kampanijų) laiku, todėl politinė reklama gali būti skleidžiama tik pagal visiems politinės kompanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas. Atsakovas sutartį su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga sudarė 2008-07-29, t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po šalių sutarties dėl reklamos spausdinimo laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ sudarymo. Iki minėtos 2008-07-29 sutarties sudarymo jokia politinė reklama pagal atsakovo užsakymą laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ spausdinta nebuvo. Dėl to ginčo šalys 2008-04-03 sudaryta sutartimi dėl politinės reklamos skelbimo sąlygų negalėjo susitarti. Tai patvirtina, kad ginčo šalių sudarytos sutarties aiškinimas, kad ji apima ir politinės reklamos skleidimą, neatitinka tikrųjų šalių ketinimų ir yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu (CK 1.5 str.). Faktinę aplinkybę, jog ginčo šalių sutartimi nebuvo sulygta dėl politinės reklamos skleidimo, patvirtina byloje esantis 2008-09-03 UAB „Valstiečių laikraštis“ raštas Nr. 70, adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuris teismo turėjo būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis šalių tikruosius ketinimus. Iš šio rašto matyti, kad tik gavus iš atsakovo užsakymus dėl politinės reklamos skelbimo, buvo pradėta aiškintis dėl politinės reklamos skelbimo sąlygų ir tvarkos. Pažymi, jog bylos kontekste itin reikšminga CK 6.183 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kuri leidžia sutarties šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys tos sąlygos yra atsisakiusios. Atsakovas buvo informuotas apie politinės reklamos įkainius, PVM sąskaitos-faktūros už išspausdintą politinę reklamą buvo atsakovui išrašomos be 50 proc. nuolaidos, tačiau užsakovas ir toliau tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu teikė užsakymus reklamai, nei viena iš šalių dėl to nereiškė pretenzijų, abi šalys bendradarbiavo vykdant tokius užsakymus. Todėl ieškovas turėjo svarbų pagrindą atitinkamai veikti – vykdyti atsakovo užsakymus, netaikydamas 50 proc. nuolaidos politinei reklamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-6/2009).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Euroreklama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2,b.l. 257-261) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad Sutartyje naudojama sąvoka „reklama“ apima tiek nepolitinę, tiek ir politinę reklamą. Sutartyje nėra atskirai išskirta politinė reklama, nėra nustatyta, kad politinei reklamai minėta nuolaida nėra taikoma. Pažymi, kad Sutarties galiojimo metu jos 3.2 p. įtvirtintas šalių susitarimas dėl nuolaidos nebuvo nuginčytas, jokių sutarties papildymų/pakeitimų, tame tarpe papildomų susitarimų, kad politinei reklamai minėta nuolaida nėra taikoma, šalys nesudarė. Teigia, jog šalims sudarant Sutartį šalims buvo žinoma, kad atsakovas iš esmės užsakinės tik politinę reklamą, ką bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino ieškovai. Sutarties galiojimo laikotarpis (nuo 2008-02-01 iki 2008-12-31) apima 2008 m. pabaigoje vykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą laikotarpį. 2009-06-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas V. M. pripažino, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas net nežinojo, kad teisės aktuose yra nustatyti tam tikri apribojimai politinei reklamai taikyti nuolaidą. Todėl šalys, sudarydamos sutartį, pagal kurią reklamos spausdinimo laikotarpis apima ir rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą laikotarpį, neišskyrė atskirai politinės reklamos ir neįtvirtino išimčių, kad politinei reklamai nuolaida netaikoma. Visa tai parodo, kad tikrasis šalių ketinimas buvo susitarti dėl nuolaidos taikymo visai reklamai, tame tarpe ir politinei reklamai. Nuolaidos taikymas politinei reklamai buvo esminė sutarties sąlyga, be kurios atsakovas iš viso nebūtų sudaręs sutarties, o Politinių partijų ir politinių kampanijų bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. nedraudžia taikyti nuolaidas politinei partijai. Pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikia jokių įrodymų, jog kitiems politinės kampanijos dalyviams politinei reklamai nuolaida nebuvo taikoma (CPK 178 str.). Ieškovas atsakovo apie nuolaidos netaikymą politinei reklamai neinformavo, derybų dėl Sutarties pakeitimo nevyko ir jokių Sutarties pakeitimų dėl nuolaidos politinei reklamai netaikymo nebuvo sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Šios instancijos teisme nagrinėjimas yra saistomas apeliaciniame skunde įvardijamų nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvų bei teisinių argumentų. Tai reiškia, kad savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis: jeigu nustatomi absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas reikalauja viešasis interesas. Nei teisinių prielaidų peržengti skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.

Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas vienintelis klausimas dėl šalių 2008-04-03 sudarytos Sutarties (t.1, b.l. 4-5) 3.2. p. nuostatų aiškinimo ir šio susitarimo vykdymo sąlygų bei apimties. Minėtu Sutarties punktu šalys susitarė dėl atitinkamos nuolaidos atsakovui nuo Sutarties vykdymo metu galiojančių reklamos įkainių taikymo. Fakto klausimai, t.y. pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisingumas, kad apeliantas (ieškovas) ta apimtimi, kuri buvo nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje, realiai suteikė atsakovo užsakytas reklamos spausdinimo paslaugas ir šiam kyla pareiga jas apmokėti, nėra kvestionuojami. Todėl teisėjų kolegija įvertina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą tik ginčijamų Sutarties nuostatų galiojimo šalių įsipareigojimams bei jų atitikimo įstatymams aspektu.

Bylai aktualiu laikotarpiu – tiek sudarant pačią Sutartį, tiek ir jos vykdymo metu politinės reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką bei sąlygas reglamentavo 2004-08-23 Politinių partijų ir politinių kampanijų bei finansavimo kontrolės įstatymas Nr. IX-2428 (2007-05-10 galiojusi šio įstatymo redakcija ir nuo 2008-06-21 įsigaliojusi įstatymo redakcija). Politinę reklamą įstatymų leidėjas įvardijo kaip valstybės politiko, politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar kitokį atlygį arba kaip auka viešai skleidžiamą informaciją, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu siekiama propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą (2007-05-10 gal. įst. red. 2 str. 10 d.). Sutarties sudarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos 18 str. 2 d. skelbė, kad viešosios informacijos rengėjai ir platintojai politinę reklamą gali teikti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius bei sąlygas, kurie ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų ar referendumo turi būti pateikti žurnalistų etikos inspektoriui. Šis įkainius nedelsdamas skelbia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje, ir įkainiai bei sąlygos gali būti pakeisti tik žurnalistų etikos inspektoriaus sutikimu. Užsakymai politinei reklamai galėjo būti priimami ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo įkainių ir sąlygų pateikimo žurnalistų etikos inspektoriui. Vėliau, t.y. 2008-06-21 įsigaliojusi šio įstatymo redakcija eliminavo bet kokią buvusią galimybę skleisti politinę reklamą nemokamai (18 str. 1 d.), tačiau kita tvarka bei sąlygos iš esmės nepakito - viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai politinę reklamą taip pat kaip ir anksčiau galėjo skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, kurie ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų ar referendumo turi būti pateikti žurnalistų etikos inspektoriui. Šis įkainius įpareigotas nedelsdamas paskelbti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Išliko ir anksčiau galiojusios nuostatos, kad įkainiai ir sąlygos gali būti pakeisti tik su žurnalistų etikos inspektoriaus sutikimu; užsakymai politinei reklamai gal būti priimami ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo šių įkainių ir sąlygų pateikimo žurnalistų etikos inspektoriui.

Atsižvelgiant į aptariamo teisės akto tikslą, įvardintą 1 str. - užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą, nustatyti, kaip finansuojamos politinės partijos bei politinės kampanijos, ir sukurti veiksmingą bei skaidrią politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę, kas neabejotinai suponuoja viešo intereso nagrinėjamu klausimu egzistavimą, į formuluotes, panaudotas 18 str., toks įstatymo leidėjo įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra imperatyvus. Be to, minėtos nuostatos galioja tiek politinės reklamos platintojui, tiek ir jos rengėjui, o už šio teisės akto kurių nors nuostatų nepaisymą buvo numatyta galimybė ir taikyti atitinkamą atsakomybę (abiejų įst. red. 30 str. 2 d.).

Todėl, viena vertus, dėl tokio nustatyto teisinio reglamentavimo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skundo argumentais, kad politinė reklama negali būti visiškai tapatinama su bet kuria kita reklama ir jai taikomos lygiai tos pačios taisyklės (arba sąlygos, dėl kurių šalys yra susitarusios), kaip ir bet kuriai kitai reklamai, nepatenkančiai į politinės reklamos kategoriją. Kolegija akcentuoja, kad šalys negalėjo susitarti dėl kitokių politinės reklamos skelbimo ir jos apmokėjimo sąlygų, nei jas imperatyviai nustato teisės aktai. Kitoks traktavimas akivaizdžiai neatitiktų CK 6.156 str. ir 6.157 str., apibrėžiančių sutarties laisvės principo ribojimo atvejus, išaiškinimų. CK 6.156 str. 4 d. nurodyta, kad šalys sutarties sąlygas nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos, o CK 6.157 str. teigiama, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir/ar taikymo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad 50 proc. nuolaidos atsakovui taikymas, šalims neinicijavus Sutarties sąlygų pakeitimo ir dėl to raštu nesusitarus, neprieštarauja Politinių partijų ir politinių kampanijų bei finansavimo kontrolės įstatymui, ir esant tokiam susitarimui (Sutarties 3.2. p.) ieškovas privalėjo suteikti atsakovui 50 proc. nuolaidą nuo Sutarties vykdymo metu ieškovo nustatytų reklamos įkainių, esančiomis faktinėmis aplinkybėmis teisiškai nepagrįsta (CK 1.3 str. 2 d.). Susitarimas dėl 50 proc. individualios nuolaidos taikymo už užsakomą politinę reklamą tik vienam politinės reklamos rengėjui (atsakovui) akivaizdžiai būtų niekinis, ir tą teismas gali konstatuoti ex officio (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d., 1.96 str., 6.226 str. 1 d.).

Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir tokį skundo argumentą, kad atsakovo užsakomą politinę reklamą lėmė jo vėliau, nei Sutartis su apeliantu, su trečiuoju asmeniu Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 2008-07-29 sudaryta atitinkama sutartis (t.2, b.l. 104-109). Todėl nėra prielaidų tvirtinti, kad su apeliantu 2008-04-03 pasiekto susitarimo tikslas (sutarties dalykas) būtent ir buvo politinės reklamos spausdinimo būtinybė, toks poreikis atsirado tik atsakovui 2008-07-29 sudarius sutartį su atitinkama politine organizacija.

Įrodymų, kad apelianto viešai deklaruoti ir visiems politinės kampanijos dalyviams vienodi politinės reklamos įkainiai (t.1, b.l. 146-148) žurnalistų etikos inspektoriaus sutikimu būtų pakeisti, dėl ko atsirastų galimybė visiems taikyti ir nuolaidas, byloje nesama. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nebuvo keliamas klausimas, ar visiems vienodi šia deklaracija patvirtinti politinės reklamos įkainiai (nevertinant nuolaidos, dėl kurios vyksta ginčas) atitinka Sutartimi nustatytus ir atsakovui adresuotose PVM sąskaitose-faktūrose bei priminimuose apie skolą (t.1, b.l.15,16, t.2, b.l.103) nurodytus įkainius, todėl teisėjų kolegija taip pat tokių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo priimtus Sutartimi įsipareigojimus Politinių partijų ir politinių kampanijų bei finansavimo kontrolės įstatymo kontekste, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to padarė klaidingą išvadą apie atsakovo prievolės apeliantui dydį, be to, visiškai nepagrindė savo apskaičiavimų dėl priteistinos 30 687,85 Lt skolos sumos, nenurodė kokie kriterijai lėmė būtent tokius paskaičiavimas, nors ginčas vyko dėl pusės skolos sumos sumažinimo (dėl 50 proc. nuolaidos pritaikymo), dar kartą nepagrįstai išskaičiavo iš ieškovo prašomos priteisti 79 643,39 Lt skolos už reklaminių straipsnių bei reklaminių skelbimų spausdinimą (neįskaitant delspinigių) šiai bylai jau prasidėjus atsakovo sumokėtą 40 000 Lt sumą. Pastebėtina, kad pats ieškovas (apeliantas) ją priėmė domėn, jos dydžiu sumažindamas savo reikalavimus, lyginant su pradiniu ieškiniu (t.2, b.l. 123-132). Todėl teismo sprendimas apskųstoje dalyje pakeistinas, priteisiant ieškovo naudai visą 79 643,39 Lt įsiskolinimo sumą (CPK 330 str.). Atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 str. 2 str. ir 4 d., 98 str.), priteisiant ieškovo naudai 2389,30 Lt žyminio mokesčio ir 3240 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Nors ieškovas pateikė įrodymus turėjęs 5355 Lt šių išlaidų (t.2,b.l. 200-202), ginčą laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85. Atsižvelgiant į momentą, nuo kurio advokatas K. Virbickas teikė teisines paslaugas ieškovui šioje byloje, į jo rengtų procesinių dokumentų kiekį ir bylos apimtį, į teismo posėdžių skaičių ir trukmę, į Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.18., 9 punktus, nustatytina, kad už patikslinto ieškinio surašymą priteistina 2400 Lt (800 Lt x 3), o už 7 atstovavimo teismo posėdžiuose valandas - 840 Lt ( [800 Ltx0,15] x 7 val.). Tenkinant net 99 proc. ieškovo reikalavimų (jų netenkinant 950,46 Lt delspinigių dalyje), šios išlaidos 1 proc. nemažintinos, tai neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos žyminio mokesčio išlaidos , apskaičiuotos nuo ginčo sumos - 1468,67 Lt (48 955 Lt x 3 proc.) (CPK 93 str. 3 d.).

Iš atsakovo priteistina 10,15 Lt (t.2, b.l. 265) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš UAB „Euroreklama“ 79 643 (septyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris) litus 39 centus ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-25 dienos iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo UAB „Valstiečių laikraštis“ naudai.

Priteisti iš UAB „Euroreklama“ 5629 (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis) litus 30 centų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų UAB „Valstiečių laikraštis“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš UAB „Euroreklama“ 1468 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus 67 centus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Valstiečių laikraštis“ naudai.

Priteisti iš UAB „Euroreklama“ 10 (dešimt) litų 15 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėAndžej Maciejevski