- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-05
- Bylos Nr.
- A-469-1318-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V.M.
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinės muitinės
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.M. ir atsakovės Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-02-20 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.M. skundą atsakovei Panevėžio teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismą priteisti jai iš atsakovės nuo 2002-11-11 iki 2003-09-30 ir nuo 2004-01-01 iki 2004-10-31 neišmokėtą darbo užmokestį, kuris buvo neišmokėtas taikant Vyriausybės 2003-01-17 nutarimą Nr. 53, numačiusį indeksavimo koeficiento taikymą. Pareiškėja paaiškino, kad šis Vyriausybės nutarimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jame įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pareiškėja pažymėjo tinkamai atlikusi jai pavestą darbą ir turėjusi teisę gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas, jos manymu, pažeidė jos teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir nuosavybės teisę. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas jos prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo nepatenkino.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas skundo tenkinimui prieštaravo, nurodydamas, kad skundas nepagrįstas, reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui (nes atlyginimas pareiškėjai buvo mokamas iš valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neskyręs pakankamai pinigų Panevėžio teritorinei muitinei). Atsakovė paaiškino, jog 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, buvo taikomi koeficientai ir pareigūnams buvo mokamas sumažintas atlyginimas, priimti įsakymai dėl koeficiento taikymo atitiko Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš atsakovės 15970,57 Lt nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2003-09-30 ir nuo 2004-01-01 iki 2004-10-31 neišmokėto darbo užmokesčio. Likusioje dalyje skundas atmestas. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtino, kad pareiškėja laikotarpiu, už kurį prašo priteisti negautą darbo užmokestį, dirbo Panevėžio teritorinėje muitinėje ir buvo valstybės tarnautoja. Teismas vadovavosi valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentavusiu Valstybės tarnybos įstatymu (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – Įgyvendinimo įstatymas; 2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-856, 2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1243 redakcija). Teismas nurodė, jog pagal Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis buvo mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturėjo būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Vyriausybė 2003-01-17 priėmė nutarimą Nr. 53, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, buvusias teisiniu pagrindu sumažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.
Nustatyta, jog remdamasis Valstybės tarnybos įstatymu ir Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriais valstybės įstaigos tarnautojams nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus: 2002-08-01 įsakymu Nr. 122 2002 m. liepos mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,9; 2002-08-30 įsakymu Nr.141 2002 m. rugpjūčio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,8; 2002-09-30 įsakymu Nr.167 2002 m. rugsėjo mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,7; 2002-10-31 įsakymu Nr.191 2002 m. spalio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,8; 2002-11-29 įsakymu Nr.206 2002 m. lapkričio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,7; 2002-12-23 įsakymu Nr.226 2002 m. gruodžio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,67; 2003-01-31 įsakymu Nr.A4-18 2003 m. I ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,85; 2003-04-30 įsakymu Nr.A4-71 2003 m. II ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,76; 2003-07-18 įsakymu Nr.A4-130 2003 m. III ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,76; 2003-10-30 įsakymu Nr. A4-199 IV ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0.61; 2003-12-29 įsakymu Nr. A4-235 2003 m. gruodžio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,57; 2004-02-05 įsakymu Nr. A4-31 2004 m. I ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,67; 2004-04-30 įsakymu Nr. A4-111 nustatytas indeksavimo koeficientas 0,67; 2004-07-22 įsakymu Nr. A4-194 nustatytas indeksavimo koeficientas 0,90; 2004-09-03 įsakymu Nr. A4-240 nustatytas indeksavimo koeficientas 0,94; 2004-10-25 įsakymu Nr. A4-268 nustatytas indeksavimo koeficientas 0,95 (nuo 2004 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio koeficientas Panevėžio teritorinėje muitinėje nebebuvo taikomas; b.l. 35-50). Teismas nustatė, jog vykdant šiuos įsakymus pareiškėjai nuo 2002-11-22 iki 2003-09-30 nebuvo priskaičiuota ir išmokėta 7454,05 Lt darbo užmokesčio, o nuo 2004-01-01 iki 2004-10-31 - 8804,32 Lt (b.l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja neginčija Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymų, nustačiusių darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinės kolegijos administracinėje byloje Nr. A12- 291/2004 m. priimtą nutartį vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti negauto darbo užmokesčio priteisimo. Byloje nustatyta, kad, pareiškėja tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai susijusi ne su Muitinės departamentu, o su Panevėžio teritorine muitine, būtent ji yra subjektas, privalantis mokėti pareiškėjai darbo užmokestį, sprendžiantis pareigūnų priėmimo į tarnybą bei atleidimo klausimus. Darbo užmokesčio teisinių santykių šalys yra apibrėžtos įstatyme, todėl laikyta, kad šioje byloje pareiškėja reikalavimus pareiškė tinkamam atsakovui.
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-13 priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 "Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 1 ir 2 punktai ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendimo įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.Al2-219/2004 K.J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas).
Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsisakymas išmokėti pareiškėjai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Pareiškėja atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagrįstas.
Teismas nurodė, jog Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad darbo užmokestį valstybės tarnautojai turi teisę gauti už kiekvieną darbo mėnesį, padarė išvadą, kad kiekviena negauta darbo užmokesčio dalis sudarė pagrindą savarankiškam reikalavimui pareikšti ir kreiptis į teismą su skundu dėl pažeistos teisės.
Teismas nustatė, jog pareiškėja dėl nesumokėto darbo užmokesčio į teismą kreipėsi 2005-12-23. Atsakovės 2005-02-28 raštas Nr. A3-01-526, kuriuo ji kreipėsi į Muitinės departamentą dėl pareigūnų darbo užmokesčio, teismo neįvertintas kaip skolos pareiškėjams pripažinimas. Todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2002 m. lapkričio mėnesį atmestas kaip pateiktas praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, likusioje dalyje reikalavimą patenkinant.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą, skundą patenkinant pilnai – priteisiant jai už laikotarpį nuo 2002-11-11 iki 2003-09-30 ir nuo 2004-01-01 iki 2004-10-31 16258,37 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškėja pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose ir teisę reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu" Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A1 -638/2005 L.Š. v Kauno rajono policijos komisariatas). Pareiškėja remiasi Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi, Civilinio kodekso 1.126 - 1.135 straipsnių nuostatomis ir pažymi, jog šiuo atveju atsakovė reikalavimo taikyti senaties terminą reikalavimui priteisti 2002 m. lapkričio mėnesį neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nepareiškė. Jos manymu, teismas netinkami įvertino aplinkybes ir pritaikė materialines teisės normas, savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nepriteisti jai neišmokėto darbo užmokesčio už 2002 m. lapkričio mėnesį.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovė paaiškina, jog muitinės pareigūnams darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kuris kiekvienais metais tvirtinamas įstatymu. Muitinės departamentas skirsto lėšas darbo užmokesčiui savo pavaldžioms įstaigoms, taip pat ir Panevėžio teritorinei muitinei. Byloje nustatyta, kad Panevėžio teritorinė muitinė lėšų darbo užmokesčiui gavo nepakankamai, todėl buvo priversta taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. Atsakovė nurodo negalėjusi atsisakyti vykdyti Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių". Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, jog įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Teismas, atsakovės manymu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi. Atsakovė pažymi, jog pagal Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą tol, kol teisės aktai (arba jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams) arba kol jie nustatyta tvarka nėra pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas. Atsakovė paaiškina, jog Panevėžio teritorinėje muitinėje darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas pareigūnams nebetaikomas jau nuo 2004 metų lapkričio 1 d., t.y. dar Konstituciniam Teismui nepaskelbus savo sprendimo, muitinė pilną pareiginę algą pareigūnams pradėjo mokėti gavusi iš biudžeto asignavimų valdytojo pakankamai lėšų darbo užmokesčiui.
Atsiliepimas
Panevėžio teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio teritorinė muitinė nurodo byloje nepasisakiusi dėl senaties termino taikymo daliai pareiškėjos reikalavimų - priteisti 2002 m. lapkričio mėnesį neišmokėtą darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį - nes su skundu nesutinkanti iš esmės. Atsakovė remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalimi kiekviena negauta darbo užmokesčio dalis sudarė pagrindą savarankiškam reikalavimui reikšti ir kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėja su skundu dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo į teismą kreipėsi 2005-12-23, todėl, atsakovės manymu, pareiškėjos reikalavimui dalyje, kurioje prašoma priteisti 2002 m. lapkričio mėnesį neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pareiškėja atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja pažymi, kad sprendimo įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Pareiškėja remiasi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad šiuo atveju nepilno darbo užmokesčio išmokėjimo negalima laikyti įvykdytu sprendimu. Tokiu būdu, teismo priimtas sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 daliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl valstybės pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2005 m. gruodžio 21 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A1-638/2005. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taiko šias taisykles.
Pareiškėja kelia reikalavimus dėl 2002 -2004 metais jai nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Panevėžio teritorinėje muitinėje pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo. Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.) VI skyriuje. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), kurio 1 straipsnio 3 dalis 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1243 buvo išdėstyta taip: „Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles – teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šių taisyklių pagrindu Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriuose buvo nustatyti konkretūs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. prieš Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą).
Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Ieškininės senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje įtvirtintų teisės normų. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: ,,ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Kaip matyti iš atsiliepimo į skundą ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nagrinėjamoje byloje atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad teismas be pagrindo atmetė dalį pareiškėjos reikalavimų, kaip pareikštų praleidus ieškinio senaties terminą. Šioje dalyje pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėja šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Pareiškėjos darbdaviu buvo Panevėžio teritorinė muitinė, ne Muitinės departamentas, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip atsakovo, netinkamumo, atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006m. vasario 20d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjos skundą patenkinti pilnai – priteisti iš atsakovės Panevėžio teritorinės muitinės 16238,37Lt (šešiolika tūkstančių du šimtus trisdešimt aštuonis litus,37 cnt neišmokėto darbo užmokesčio pareiškėjai V.M.
Nutartis neskundžiama.