Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), 147 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje padarymu.

D. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su organizuotos grupės nariais S. K., R. S., R. Š., R. C., K. A. ir S. K. bei albanų tautybės asmenimis, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje, vardais A. R., V. I., K. I., N. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, surasdamas nusikaltimo padarymo vykdytojus ir nurodydamas kiekvienam iš jų konkrečias nusikaltimo padarymo užduotis, nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo būdą – panaudojant apgaulę – nenurodant tikrojo kelionės tikslo, parengė bei vykdė nusikalstamas veikas – devynių nukentėjusių asmenų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, Olandiją, Airiją bei jų pardavimą, žinodamas, kad nukentėjusieji asmenys bus įtraukti į prostituciją, o būtent:

D. A., turint tikslą parduoti žmones, po to, kai 2003 m. pabaigoje Šiaulių mieste netoli autobusų stoties susipažinęs su slapta liudytoja Nr. l, S. K. iki 2004 m. balandžio mėn. įkalbinėjo ją važiuoti gyventi į Didžiąją Britaniją, jai sutikus, 2004 m. balandžio 17 d. iš Šiaulių miesto į Latvijos Respublikos Rygos oro uostą automobiliu, o toliau į Londoną lėktuvu, ją lydėjo R. C., kuris veikdamas pagal S. K. ir D. A. nurodymus, Londono oro uoste ją pardavė už 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų dviems albanų tautybės vyriškiams, vėliau laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2005 m. vasaros slapta liudytoja buvo įtraukta į prostituciją ir iš šios jos veiklos pelnėsi A. H. ir S. R. .

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. sausio mėn. Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, S. K. susipažino su slapta nepilnamete liudytoja Nr. 2, įkalbėjo ją važiuoti į užsienį ir gavus jos tėvų notariškai patvirtintą sutikimą, slapta liudytoja S. K. buvo atvežta į Vilnių ir apgyvendinta D. A. nuomojamame bute. Po kelių dienų, 2005 m. sausio 30 d. iš Vilniaus oro uosto į Londoną slaptą liudytoją lydėjo S. K. ir D. A. Nuvežęs slaptą liudytoją į Birmingemo miestą, D. A. ją pardavė albanų tautybės vyriškiams, po ko vienas iš jų, vardu D., ją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. vasario mėn. Tauragės mieste, S. K. susipažino su G. M. ir pasiūlė jai važiuoti gyventi į Angliją, žadėdamas surasti jai darbą ir apmokėti kelionę, jai sutikus 2005 m. vasario 8 d. G. M. iš Vilniaus oro uosto į Londoną lydėjo K. A., kuri skrydžio metu žadėjo G. M. surasti darbą ir apgyvendinti savo bute. Londono oro uoste K. A. pardavė G. M. V. I., kuris su savo pažįstamu vardu E. privertė nukentėjusiąją iki 2005 m. liepos mėn. užsiiminėti prostitucija.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2006 m. kovo mėn. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime D. A. susipažino su G. M. ir įkalbėjo ją važiuoti gyventi ir dirbti į Airiją, jai sutikus, 2006 m. kovo 17 d. D. A. atvežė G. M. į Vilniaus oro uostą, nupirko bilietą lėktuvui ir pasakė, kad Dublino oro uoste ją pasitiks. Apie jos išskridimą D. A. telefonu informavo nenustatytą asmenį. Dublino oro uoste D. M. pasitiko albanų tautybės vyriškiai vardais D. G. ir L. G., kurie privertė nukentėjusiąją užsiiminėti prostitucija.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. kovo mėnesį prie Gariūnų turgavietės Vilniuje, R. Š. ir R. S. susipažino su D. B., susitikimo metu R. S., pažadėjęs paramą, pasiūlė pastarajai dirbti Airijoje, žadėjo surasti jai gerai apmokamą darbą, toliau 2005 m. gegužės 5 d. ji su R. C. ir R. S. nuvažiavo į Kauną, kur susitiko su D. A. ir K. A. ir kartu su jais grižo į Vilnių, pernakvojo išnuomotajame bute ir 2005 m. gegužės 6 d. lydima D. A. išskrido į Londoną. Londono oro uoste, Anglijoje, jas pasitiko tris albanų tautybės vyriškiai, kurie D. A. sumokėjo nenustatytą pinigų sumą ir vėliau jis D. B. paaiškino, kad turės užsiiminėti prostitucija, D. B. kategoriškai atsisakius būti prostitute ji buvo gražinta į Vilnių, kur S. K. nurodymu R. C., R. S., R. S. ir S. K. nuolat jai darė psichologinį poveikį dėl jų prarastų pinigų ir tokiu būdu vėl privertė išvykti į Angliją. 2005 gegužės 12 d. S. K. palydėjo D. B. į Londoną ir perdavė albanų tautybės vyriškiams, kurie nukentėjusiąją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. balandžio mėnesį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. C., R. Š. ir R. S. susipažino su A. P., susitikimo metu R. Š., pažadėjęs paramą, pasiūlė pastarajai pailsėti Olandijoje, žadėjo apmokėti kelionės išlaidas. A. P. sutikus važiuoti į Olandiją, 2005 m. gegužės 14 d. R. C. ir R. S. pasiėmė ją iš namų ir atvežė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jų laukė S. K. 2005 m gegužės 14 d. S. K. tarptautinių reisų autobusu palydėjo A. P. į Olandiją ir perdavė albanų tautybės vyriškiams vardais A. K. ir B., kurie nukentėjusiąją kėsinosi įtraukti į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to kai 2005 m. gegužės mėnesį nenustatytą dieną R. C. ir R. S. susipažino su L. B., po to apie dvi savaites susitikinėjo su L. B. ir gegužės mėn. 31 d., būnant bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. S. įkalbėjo ją važiuoti gyventi ir dirbti Anglijoje konsumatore. L. B. sutikus važiuoti į Angliją, R. C. nuvežė ją į Vilniaus oro uostą, ten ją pasitiko R. C. ir D. A. kuris nupirko jai bilietą lėktuvui ir kartu skrido į Londono oro uostą, ten L. B. pardavė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą albanų tautybės asmenims ir paaiškino, kad ji turės užsiiminėti prostitucija. 2005 m. birželio ir liepos mėnesį Anglijoje albanų tautybės asmenys vardais T., K. ir M. organizavo L. B. įtraukimą į prostituciją viešnamiuose. 2005 m. rugpjūčio mėnesį R. C., sutikęs Londone L. B., pareiškė jai pretenzijas dėl pabėgimo nuo albanų tautybės asmenų.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. gegužės – birželio mėnesiais Klaipėdos mieste prie jūros R. C. ir nenustatytas vyriškis vardu N. susipažino su V. B., susitikimo metu R. C., pažadėjęs paramą, pasiūlė pastarajai dirbti Anglijoje, žadėjo surasti jai gerai apmokamą darbą, toliau 2005 m. birželio 10 d. nenustatytas asmuo jai įteikė bilietą lėktuvui ir palydėjo iki Vilniaus oro uosto. R. C. ją pasitiko Londono oro uoste, nuvežė į Birmingemo miestą ir pardavė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą turkų tautybės asmeniui, kuris ją privertė užsiiminėti prostitucija.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. birželio mėnesį D. A., K. A. ir S. K. Rygos mieste, Latvijoje susipažino su J. Z. ir apgaulės būdu pakvietė pasisvečiuoti Vilniuje, 2005 m. liepos 9 d. atvykę į Vilnių, D. A., K. A., S. K. ir R. C. darė jai psichologinį poveikį ir privertė ją sutikti važiuoti į Angliją. 2005 m. liepos 12 d. R. C. palydėjo J. Z. į Londoną ir perdavė albanų tautybės vyriškiams, kurie nukentėjusiąją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Tęsdamas nusikalstamą veiklą, po to, kai 2005 m. birželio – liepos mėnesiais nenustatyti asmenys vardais D., Ž. ir D. privertė V. S. važiuoti gyventi ir dirbti Anglijoje, 2005 m. liepos 23 d. ji lydima dviejų nenustatytų asmenų buvo atvežta į Vilnių ir apgyvendinta bute nenustatytu adresu. 2005 m. liepos 25 d. R. C. palydėjo V. S. iš Vilniaus oro uosto į Londoną ir pardavė V. B. bei albanų tautybės vyriškiams V. I. ir L. už 2200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurie nukentėjusiąją įtraukė į prostituciją.

D. A. padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, požymių.

D. A. 2007 m. lapkričio 14 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi suimtajam D. A. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo taip pat tęsiamas.

Pratęsdamas kaltinamojo D. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Kaltinamojo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, jog jis turi ryšiu su nusikalstamo pasaulio atstovais užsienyje, nepagrįstai yra nurodoma, jog praeityje buvo teistas, kadangi su šia baudžiamąja byla jo teistumas nėra susijęs. Apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje paskelbta jo paieška, yra išgalvotos, jų nepagrindžia jokie bylos duomenys.

Kaltinamojo teigimu, pažeidžiamos jo teisės į gynybą, bylos nagrinėjimas užsitęsė metus ir šešis mėnesius, teismas iš devynių nukentėjusiųjų apklausė tik tris, nukentėjusieji ir liudytojai gyvenantys užsienyje į teismo posėdžius nebuvo kviečiami, bylos nagrinėjimas tęsiasi dėl ilgai atliekamos teismo fonoskopinės ekspertizės. Taip pat nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras klastojo kaltinimus, o bylą nagrinėjantis apygardos teismo teisėjas bando nuslėpti šių pareigūnų nusikalstamas veikas.

Skunde pažymima, jog kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma metus ir devynis mėnesius, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomas kankinimo sąlygomis, kurios neatitinka higienos normų, blogėja sveikatos būklė, nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba. Be to, nurodo, kad turi mažametį vaiką, šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, pastovias pajamas iš užsiimamos ūkinės veiklos. Yra pagrindinis šeimos maitintojas, ilgalaikis jo kalinimas neigiamai atsiliepia jo mažamečiui vaikui ir šeimai.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. A., Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pratęsė D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltinamasis trukdys procesui ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

D. A. kaltinamas devynių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Byloje nustatyta, kad D. A. praeityje teistas tris kartus, niekur nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, turintis pažįstamų asmenų užsienyje, su kuriais nuolat palaikė ryšius. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą Vilniaus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi mažametį vaiką, šeimą, pastovią gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

D. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. A. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuotoje grupėje, veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, buvo vykdomos ilgą laiką, t. y. nuo 2003 m. iki 2007 m. Taip pat byloje yra oficialūs duomenys, kad D. A. (ankstesne pavarde K.) dėl grupinių vagysčių sunkinančiomis aplinkybėmis Vokietijos Federacinės Respublikos B. K. buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, tačiau 2004 m. birželio 30 d. jis buvo deportuotas iš Vokietijos. Šiuo metu Vokietijoje paskelbta nacionalinė D. A. (K.) paieška siekiant jo suėmimo, kad jis atliktų likusią laisvės atėmimo bausmės dalį 288 dienų. Nusikaltimų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad D. A. būdamas laisvėje, gali daryti naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, D. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs pakankamo teisinio pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. A. gali trukdyti procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. A. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus kaltinamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius ar kitaip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota, todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas šalintinas. Tačiau pažymima, jog pratęsiant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtinai turi būti nustatyti visi trys suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad byla yra vilkinama. Byla šiuo metu jau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra jo žinioje, byla yra didelės apimties, paskirta fonoskopinė ekspertizė, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto.

Skunde akcentuojama, kad kaltinamojo laikymo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime neatitinka higienos normų, tačiau pažymima, jog ši situacija susiklosčiusi dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl pareigūnų kaltės.

Atmestini yra kaltinamojo skundo argumentai dėl jam nepagrįstai pareikštų kaltinimų ir įrodymų vertinimo, nes teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Pratęsdamas kaltinamajam D. A. suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. A. skundą atmesti.