Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo nuosprendį pakeisti, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Teigia, kad jis pirmą kartą teisiamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kai E. Š. – jau penktą kartą. Nurodo, kad jis turi neįgalią motiną, kuri vartoja alkoholį ir jai reikalinga priežiūra, kad iki gegužės 24 d. dirbo autoservise, turi sugyventinę, kuri turi mažametį vaiką, jis padeda sugyventinei auginti vaiką. Taip pat nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, pažada išėjęs iš įkalinimo įstaigos iš karto įsidarbinti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, teismo proceso išlaidas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – paskirti laisvės apribojimą 3 metams, įskaičiuoti į bausmę jo išbūtą laiką – 2 mėnesius. Nurodo, kad jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, lango jis neišdaužė ir nieko nesugadino, todėl nesutinka, kad turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad turi mažametį vaiką, nori jį auginti.

5. Teismo posėdyje nuteistojo E. Š. gynėjas prašė E. Š. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. B. gynėja prašė S. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

6. Nuteistųjų S. B. ir E. Š. apeliaciniai skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikslinamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Šis nuteistojo prašymas netenkintinas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad apgadintas nukentėjusiosios kieme stovėjęs automobilis „Mazda 323“ – išdaužtas kairės pusės priekinių durelių stiklas, apgadinta vairo apačioje apdailos detalė, nutraukti automobilio užvedimo spynelės laidai (t. 2, b. 26–27, 28–35). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad buvo bandyta pavogti šį automobilį – sugadinus prietaisų skydelį ir išdraskius laidus buvo bandyta automobilį užvesti, tačiau to padaryti nepavyko, nes automobilyje nebuvo akumuliatoriaus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. B. prisipažino, kad su E. Š. į nukentėjusiosios kiemą nuėjo tikslu pavogti automobilį tam, kad su E. Š. nuvažiuotų į Šiaulius pas E. Š. draugę. Taip pat S. B. prisipažino, kad tai jis bandė užvesti automobilį, kad supykęs, jog nepavyko užvesti automobilio, nes nebuvo akumuliatoriaus, metė rastą kauptuką į automobilį ir išdaužė automobilio durelių stiklą (t. 2, b. l. 142–143, 156; t. 3, b. l. 175–176). Tokius parodymus S. B. davė ir akistatos su E. Š. metu (t. 2, b. l. 150–151). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. Š. taip pat pripažino, kad ėjo vogti automobilio (t. 3, b. l. 33–34, 51–52). Taigi, šie paminėti duomenys patvirtina, kad nuteistųjų S. B. ir E. Š. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ne į automobilio, kaip svetimo turto, sugadinimą, bet į neteisėtą užvaldymą – vagystę. Kadangi automobilio nuteistiesiems nepavyko pavogti dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilyje nebuvo akumuliatoriaus, nuteistųjų S. B. ir E. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti ne pagal atsiradusias pasekmes (turto sugadinimą), bet pagal jų išankstinį tikslą – pavogti svetimą automobilį. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. nenurodė argumentų, kodėl jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, keisti veikos kvalifikaciją, kaip to deklaratyviai skundu prašo S. B., nėra pagrindo.

8. Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu iš jo priteisti nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimą, nes jis turto nesugadino. Nors E. Š. parodymus, jog jis nesugadino nukentėjusiosios automobilio, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistojo S. B. parodymai, jog E. Š. į nukentėjusiajai A. J. priklausantį automobilį nebuvo įsėdęs, o tik stovėjo šalia automobilio, tačiau iš paties E. Š. ir S. B. parodymų matyti, kad nusikalstama veika padaryta bendrais veiksmais, nes būdami kartu, jie sugalvojo automobilį pavogti, kartu nuvyko į nusikaltimo vietą, pasiėmė pirštines, kad neliktų pirštų antspaudų, pasiskirstė vaidmenimis (S. B. bandė užvesti automobilį, E. Š. saugojo, ramino šunį, kad šis nelotų ir nekeltų triukšmo), kartu pasišalino iš nusikaltimo vietos, o tai rodo jų vieningą tyčią. Taigi, nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, E. Š. ir S. B. padarė bendrais veiksmais – automobilis buvo sugadintas pasikėsinimo padaryti vagystę metu, siekiant turtą pavogti, o ne sugadinti, todėl pripažįstama, kad tokiais bendrais E. Š. ir S. B. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiajai A. J. ir šią žalą privalo atlyginti ją padarę kalti asmenys solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistojo E. Š. skundo teiginys, kad jis nieko nesugadino, todėl ir neturi atlyginti padarytos žalos, yra nepagrįstas.

9. Apeliaciniais skundais abu nuteistieji prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

11. S. B. pasikėsino įvykdyti tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką S. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

12. Nuteistasis S. B. nevedęs, nuo 2019-05-24 niekur nedirba, nuo 2019-05-29 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Iš bylos matyti, kad S. B. baustas administracine tvarka 21 kartą (per trejus metus), tarp jų už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam. Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. B. padarė būdamas teistas 7 kartus, tarp jų ir už nusikalstamą veiką nuosavybei (3 kartus teistas kaip nepilnametis). Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. B. padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius bei praėjus vos 2 dienoms po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019-05-23 nutartimi jam buvo panaikintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2018-06-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau S. B. paskirtomis bausmėmis bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (net 5 kartus) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

13. Nuteistasis E. Š. pasikėsino įvykdyti vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

14. Nuteistasis E. Š. nevedęs, nuo 2019-07-08 niekur nedirba. Iš bylos matyti, kad E. Š. baustas administracine tvarka 14 kartų (per trejus metus), tarp jų už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Š. padarė būdamas teistas 11 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (7 kartus teistas kaip nepilnametis), 3 kartus teistas užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje už nusikalstamas veikas nuosavybei). Nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Š. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (arešto) ir neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius. Pažymėtina, kad nuteistasis slapstėsi nuo bausmės atlikimo, dėl to jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti arešto bausmę, buvo paskelbta jo paieška. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau E. Š. paskirtomis bausmėmis (areštu, bauda, laisvės atėmimu) bei taikytu lygtiniu paleidimu anksčiau termino iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pakeisti E. Š. paskirtą bausmę laisvės apribojimo bausme nėra pagrindo, nes iš paminėtų duomenų matyti, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus įgyvendinti.

15. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), BK 242 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

16. Esant nustatytai vienai S. B. atsakomybę lengvinančiai ir trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu S. B. už jo įvykdytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, daroma išvada, kad S. B. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir S. B. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Subendrindamas S. B. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, apylinkės teismas pridėjo tik tris mėnesius iš neatliktos bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Nuteistasis S. B. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatas.

17. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam S. B. paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nėra nustatyta kitų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje. Nors nuteistasis S. B. nurodo, kad jis turi neįgalią motiną, sugyventinę, kad jomis ir sugyventinės mažu vaiku rūpinasi, tačiau šias skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų S. B. nepateikė nei prie apeliacinio skundo, nei teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas.

18. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors S. B. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimai (net 5 kartus) teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti nuteistajam S. B. paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

19. Esant nustatytai vienai E. Š. atsakomybę lengvinančiai ir trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu E. Š. už jo įvykdytus apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnė nei sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, daroma išvada, kad E. Š. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir E. Š. paskirtas atitinkamai 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes sumažino vienu trečdaliu paskirdamas atitinkamai bausmes – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 6 mėnesiams. Subendrindamas E. Š. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, apylinkės teismas pridėjo tik 15 dienų iš neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. Š. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 61, 63, 64 straipsnių nuostatų iš esmės nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Nuteistasis E. Š. skunde nurodo, kad jis turi mažą vaiką ir nori juo rūpintis, tačiau duomenų apie vaiką byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė prie apeliacinio skundo nei pats nuteistasis, nei teismo posėdyje jo gynėjas.

20. BK 64¹ straipsnis numato, kad <...> nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiame BK straipsnyje nekonkretizuota, kokia skiriama bausmė – ar už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ar skiriama subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, tačiau pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis yra teisiamas už kelias atskiras nusikalstamas veikas, už jų padarymą paskirtos bausmės pirmiau yra subendrinamos tarpusavyje taikant vieną iš BK 63 straipsnyje numatytų bausmių subendrinimo būdų, o tik po to subendrinta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nesilaikė teismų praktikos ir E. Š. paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir BK 242 straipsnį pirma sumažino vienu trečdaliu, tik po to jas subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalis. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas už E. Š. padarytas nusikalstamas veikas paskirtas ir vienu trečdaliu sumažintas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, po to į šią paskirtą bausmę įskaitė E. Š. suėmime išbūtą laiką – 2 mėnesius, ir po to, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš paskirtos subendrintos bausmės – 1 metų laisvės atėmimo bausmės išminusavęs E. Š. suėmime išbūtą laiką (2 mėnesius), šią bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal BK skyriaus „Bausmės skyrimas“ nuostatų sisteminį, loginį aiškinimą, pirmiausia išsprendžiamas skiriamų bausmių bendrinimo BK 63-64 straipsniuose nustatyta tvarka klausimas, po to išsprendžiamas klausimas dėl laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmę. Taigi, apylinkės teismas pirmiausia turėjo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę ir tik po to į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti E. Š. suėmime išbūtą laiką. Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu prašo įskaityti jam suėmime išbūtus 2 mėnesius. Pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. suėmime išbūtas laikas yra įskaitytas, tačiau iš paminėtų aplinkybių matyti, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl E. Š. paskirtų bausmių subendrinimo, suėmimo įskaitymo yra neaiški ir paini, o taip neturėtų būti. Kadangi apylinkės teismas iš esmės teisingai taikė BK 63, 64¹, 64, 66 straipsnių nuostatas, nuteistajam E. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, į bausmės laiką yra įskaitytas nuteistojo suėmime išbūtas laikas (2 mėnesiai), todėl nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nuosprendis E. Š. atžvilgiu keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

21. Taip pat skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama, nes rezoliucinėje dalyje subendrinant nuteistiesiems paskirtas bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nurodyti tik ankstesnius nuosprendžius priėmusio teismo – Šiaulių apylinkės teismo – pavadinimas, neįvardijant teismo rūmų, nors pagal Teisėjų Tarybos patvirtintą Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartus ir Nacionalinės teismų administracijos 2017-12-28 raštą konkretūs teismo rūmai turi būti įvardijami įžanginėje ir rezoliucinėje sprendimo dalyse.

22. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios A. J. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisė iš abiejų nuteistųjų solidariai, nes pagal teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ nuostatas, proceso išlaidos, tarp jų ir išlaidos už advokato paslaugas, priteisiamos iš nuteistųjų taikant ne solidariąją, o dalinę atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju abu nuteistieji atsako vienoda apimtimi. Dėl to nuosprendis dėl priteistų proceso išlaidų tikslinamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).