Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-433-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
A18.-433-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00209-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. D.
Institucija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-433-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00209-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorė 2020 m. sausio 8 d. R. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00109-ANR_P-4-2020 dėl to, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė, nevykdo valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, nurodytų 2017 m. gruodžio 14 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-620(8.34.-19)2347 – techniškai netvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis. Už tai numatyta administracinė atsakomybė ANK 505 straipsnio 1 dalyje (b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. gruodžio 14 d. nurodymo „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-620(8.34.-19)2347 matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius A. K. atliko (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), priešgaisrinį techninį patikrinimą, kurio metu dalyvavo direktorės pavaduotoja ūkio reikalams D. J. ir kurio metu nustatytos trys neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: 1) evakuacinės durys į lauką užrakintos, neužtikrintas greitas jų atidarymas; 2) techniškai netvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis; bei 3) nevisiškai parengtas veiksmų kilus gaisrui planas (b. l. 2).

Iš PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorės vidaus tarnybos kapitonės S. B. 2019 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 9 d. buvo atliktas (2019 m. gruodžio 6 d. pavedimas atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą Nr. 21.7-1804 (11.7.132)2347, objektas I grupės) (duomenys neskelbtini)gimnazijos patalpų bei teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini)gimnazijos direktorės pavaduotoja ūkio reikalams D. J. ir kurio metu nustatyta, kad nevykdomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, t. y. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus A. K., teisėti nurodymai, nurodyti 2017 m. gruodžio 14 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-620 (8.34.-19)2347, o būtent: vidaus gaisrinis vandentiekis techniškai netvarkingas. Patikrinimo metu naujų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 3).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė R. D. 2020 m. sausio 8 d. paaiškinime nurodo, kad dirba direktore šioje gimnazijoje 28 metus. 2017 m. gruodžio 14 d. jų gimnazija gavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Šiame nurodyme buvo įrašyti trys punktai, kuriuos mokykla turėjo įvykdyti. Du iš jų jie įvykdė, o punkto Nr. 2 techniškai įvykdyti yra neįmanoma dėl to, kad reikia daryti visišką gimnazijos renovaciją, kuri yra planuojama ateityje. Ji, kaip direktorė, dės visas pastangas, kad savivaldybė atkreiptų dėmesį į šią problemą ir artimiausiu metu skirtų lėšas gimnazijai ar vandentiekiui renovuoti, nes supranta, kad tai yra rimta problema (b. l. 5).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. į teismo posėdį neatvyko, būdama pasirašytinai informuota apie jo vietą ir laiką administracinio nusižengimo protokole, jame taip pat nurodydama, jog dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, protokole, be kita ko, išaiškintos ir jos teisės bei pareigos (b. l. 4). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą negauta. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 Eur iki 780 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 Eur iki 1 950 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Taigi šiuo atveju priešgaisrinės priežiūros pareigūno 2017 m. gruodžio 14 d. nurodymas (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose pašalinti patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo teisėtas ir privalomas vykdyti. Kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 9 d. planinio patikrinimo metu, buvo pašalintos ne visos 2017 m. gruodžio 14 d. nurodyme užfiksuotos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, o būtent – fiksuota, jog tebevykdomas nurodymo 2 punkte nustatytas bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas – techniškai netvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė – nurodė, jog minėto priešgaisrinės saugos sistemos trūkumo pašalinti neįmanoma, kadangi tai susiję su visos gimnazijos renovacija, kuri yra planuojama ateityje, todėl ji, kaip direktorė, dės visas pastangas, kad šiai problemai spręsti artimiausiu metu būtų skiriamos lėšos ir gimnazija ar vandentiekis būtų renovuojami.

Vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, be kita ko, privalo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame, nedelsdami šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus, apie juos informuoti įmonės, įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus (11 str. 3 d. 4 p.), aprūpinti objektą reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis (11 str. 3 d. 7 p.), užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos, automatikos įrenginiai, gaisrų gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų (11 str. 3 d. 8 p.).

Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovas gali savo vadovaujamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojui pavesti kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti.

Vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) 422 punktu, vandentiekio tinklas turi būti techniškai sutvarkytas; vidaus gaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus patikrinti: perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno gaisrinio čiaupo, įsitikinti, ar jie nesurūdiję, sugedusius gaisrinius čiaupus suremontuoti ar pakeisti naujais, gaisrines žarnas perkantuoti, hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotų sklendžių ir gaisrinių siurblių veikimą; patikros rezultatai turi būti surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą. Minėtų Taisyklių 406 punkte nurodyta, kad statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu.

Taigi šiuo atveju R. D., kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė, turėdama pareigą užtikrinti tinkamą šios įstaigos gaisrų gesinimo priemonių bei įrangos būklę, kad ji atitiktų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o jai nesant organizuoti šios įrangos techninę priežiūrą ir remontą, taip pat būdama atsakinga už priešgaisrinės priežiūros pareigūno 2017 m. gruodžio 14 d. nurodyme nustatytų priešgaisrinės saugos sistemos trūkumų pašalinimą, netinkamai įgyvendino šias pareigas, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų bei to neginčija pati R. D., nustatyti trūkumai, t. y. vienas iš jų – techniškai netvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis, nebuvo pašalinti, taigi R. D. nesiėmė aktyvių veiksmų įgyvendindama minėtas pareigas. Tai, kad nustatytus trūkumus svarbu pašalinti, pripažįsta ir pati R. D., tačiau minėtų pareigų netinkamą vykdymą teisina objektyviomis kliūtimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gruodžio 14 d. privalomas nurodymas pašalinti nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo surašytas būtent R. D., kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei, tačiau ji šio nurodymo neginčijo ir neskundė, t. y. nepasinaudojo pačiame nurodyme išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl nurodymas įgijo teisinę galią ir tapo privalomas jai vykdyti. Be to, 2017 m. gruodžio 14 d. privalomame nurodyme buvo nustatyta, kad neatitiktys turi būti pašalintos ne vėliau kaip iki kito planinio patikrinimo, o planinio patikrinimo laikas skelbtas PAGD interneto svetainėse. Byloje nėra duomenų, kad R. D. bandė šalinti nustatytą neatitiktį – techniškai netvarkingą vidaus gaisrinį vandentiekį remontuoti ar organizuoti jo remontą, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tai nebuvo įmanoma padaryti. Kaip nurodo pati R. D., ji tik dabar, t. y. nuo planinio patikrinimo dienos, dės visas pastangas, kad šiai problemai spręsti artimiausiu metu iš savivaldybės būtų skiriamos lėšos ir gimnazija ar vandentiekis būtų renovuojami. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2017 m. gruodžio 14 d. privalomojo nurodymo surašymo R. D. bandė informuoti Vilniaus miesto savivaldybę apie šią problemą, kad reikalingos didelės apimties lėšos ir darbai, kurių (duomenys neskelbtini) gimnazija nėra pajėgi finansuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas – o būtent kaltinimo dėl valstybės įgalioto pareigūno reikalavimo nevykdymo. Fizinio ar juridinio asmens santykiai su valstybės institucijomis ar kitais viešojo administravimo subjektais yra administracinės teisės, o ne administracinių nusižengimų teisės reguliavimo sritis, o šios srities ginčai nagrinėjami specializuotų – administracinių teismų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei R. D. kaltę, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys išvardyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, ir kurių visuma įrodo, jog R. D. neužtikrino, kad per nustatytą laikotarpį būtų įvykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai, nurodyti 2017 m. gruodžio 14 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-620(8.34-19)2347.

Atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, dėl ko gaisro atveju gali būti apsunkintas priešgaisrinės tarnybos darbas, didinamas gaisro pavojus ar sudaroma didesnė galimybė gaisro metu nukentėti asmenims), į tai, kad nenustatyta R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jos atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, dirbanti švietimo įstaigos – (duomenys neskelbtini) gimnazijos, direktore, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nėra bausta (b. l. 6), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, taip pat ir į tai, kad nors R. D. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susidariusiai problemai (priešgaisrinės saugos reikalavimų trūkumo, susijusio su gaisriniu vandentiekiu, pašalinimui) spręsti, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, jog pašalinti privalomajame nurodyme nustatytą trūkumą, susijusį su gaisrinio vandentiekio sutvarkymu, gali būti būtina visos gimnazijos renovacija, kurios finansavimas bei atlikimas iš dalies priklauso ir nuo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų bei lėšų, yra numatytas ateityje, o pati R. D. pripažįsta, kad nepašalintas priešgaisrinės saugos reikalavimų trūkumas yra rimta problema ir tai iš esmės vertina kritiškai, teismas pažymi, jog šiuo atveju R. D. paskyrus net ir minimalią įstatymo numatytą nuobaudą, ji nebūtų teisinga ir proporcinga jos asmenybei bei jos padarytam teisės pažeidimui. Todėl, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant R. D. už padarytą administracinį nusižengimą mažesnę nei minimali ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 5 d.). Pažymėtina, jog šios bylos išnagrinėjimas nepašalina R. D. pareigos įvykdyti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20109558849.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė