Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Z. T. ir Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., jos atstovams advokatams K. P. ir M. G., išnagrinėjusi A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 19 val. 30 min., Olimpiečių g. 3, Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama A. Č. paaiškino, jog 2014-09-08, vakare, apie 19 val. 30 min., atėjo Olimpiečių g., kurioje buvo pastatytas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė juo išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Priekyje ir gale stovėjo kiti automobiliai. Ji judėjo labai lėtai, pavažiavo į priekį ir atgal. Vaizdo kameroje užsidegė raudonas brūkšnys, reiškiantis, jog daugiau nebegalima judėti atgal. Ji nusprendė išlipti ir pažiūrėti, ar tikrai neturi galimybės pavažiuoti. Išlipusi pamatė, kad jos automobilis yra prisilietęs prie gale stovinčio mėlynos spalvos „Audi“ markės automobilio. Tuomet ji pavažiavo į priekį ir tada dar kartą išlipo apžiūrėti, ar minėtam automobiliui yra padaryti kokie nors apgadinimai. Ji gerai apžiūrėjo tiek „Audi“ markės automobilį, tiek savo, tačiau nei ant vieno, nei ant kito nebuvo nė menkiausių sugadinimo žymių. Įsitikinusi, kad jokia žala svetimam turtui yra nepadaryta, išvažiavo, kadangi žinojo, jog tokiu atveju neturi pareigos pranešti apie įvykį. Pabrėžė, jog ji nepajuto jokio kontakto, atsitrenkimo ar kitokio garso, o iš automobilio išlipo tik matydama kameros įspėjimą, draudžiantį bent kiek važiuoti atgal. Ji pilnai įsitikino nepadariusi jokios žalos. Neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, automobilis yra apdraustas. Ji buvo su dviem vaikais, kurie net nesuprato, ko ji buvo išlipusi. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, kadangi dėl nedėmesingumo buvo nepastebėjusi, kad baigėsi jo galiojimas, tą sužinojo tik tuomet, kai po įvykio buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 48-49).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A., Kelių policijos valdybos vyr. patrulis, parodė tiesiogiai įvykio aplinkybių nematęs. Atsimena tik tiek, kad atvykus į įvykio vietą (Vilniaus mieste, Olimpiečių g.) nukentėjusiojo automobilio „Audi A3“ savininkas paaiškino, kad jo automobilį apgadino kitas automobilis. Pastarasis aiškino, jog grįžęs prie pastatyto automobilio, rado raštelį su apgadinusio automobilio duomenimis. Pasakojo, jog automobilį paliko tvarkingą, o grįžęs rado sugadintą. Automobiliui „Audi A3“ buvo subraižytas bamperis, jis pats tiesiogiai šį apgadinimą matė, buvo aiškiai matyti, kad jis padarytas neseniai. Jei nebūtų apgadinimo matęs, suprantama, kad nebūtų jo ir nurodęs. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, pamatuoti automobilių aukščiai, surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 67).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L. parodė, jog 2014-09-08 grįžęs prie palikto automobilio rado užkištą lapelį, kuriame buvo nurodyta, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis bei pasišalino iš įvykio vietos. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė prisilietimo žymes. Kadangi automobilis buvo purvinas, tai gerai matėsi, kur buvo kontaktas, t. y. įvažiuota į galinį bamperį, kuris buvo šiek tiek subraižytas. Jis pastebėjo tik šį galinio bamperio subraižymą, daugiau jokių apgadinimų nebuvo matyti. Paprašytas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis teismui buvo pateiktas patvirtinimas, jog 2014-09-08 įvykio metu jo automobiliui nebuvo padarytas joks sugadinimas, nurodė, kad tai įvyko administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Č. iniciatyva. Su pastarąja jis buvo susitikęs du kartus. Pirmą kartą policijos įstaigoje pas tyrėją, o antrą pačiai A. Č. prašant. Ji prašė susitikti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Ji norėjo susitarti dėl šiokio tokio žalos išmokėjimo, bet jis su jos pasiūlymu nesutiko, pasakė „žmogiškai, kaip bus - taip bus, kai viskas baigsis, jei norėsite paskambinsite“. Rašytinį patvirtinimą pasirašė jai prašant, tiesiog norėjo padėti. A. Č. sakė, kad „jai čia bus pliusas, gaus mažesnę bausmę“, galvojo, kad tai padės jai neatimti teisių. Teismui pateikus fotolentelę (b. l. 29) patvirtino, kad joje užfiksuotas „Audi A3“ bamperio apgadinimas buvo kaip tik tas, kurį pamatė po įvykio. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus, liudytojas J. L. patvirtino, kad įbrėžimą pamatė būtent tąkart sugrįžęs prie automobilio. Buvo aiškiai matyti, kad įbrėžimas šviežias, nes automobilis buvo purvinas, dėl ko viskas gerai matėsi. Yra įsitikinęs, kad įbrėžimas buvo padarytas to įvykio metu, būtent kada grįžęs prie automobilio rado raštelį. Draudimo bendrovė paskaičiavo nuostolį (b. l. 67-68).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. D. parodė, jog 2014-09-08 treniravosi, bėgiojo. Artėjant prie Sporto rūmų, išgirdo automobilių susidūrimo trenksmą, stiprų garsą. Pamatė, kaip mėlynos spalvos automobilis „Toyota Auris“ galu trenkėsi į „Audi“ markės automobilį. Nuo automobilių buvo daugmaž 10 m. atstumu, viskas vyko dešinėje pusėje. Iš pradžių išgirdo garsą, kas iš karto patraukė dėmesį, o po to stebėjo, kaip viskas vyks, stebėjo vairuotojos veiksmus. „Toyota Auris“ vairuotoja po atsitrenkimo iš automobilio neišlipo, sėdėdama apsidairė ir nuvažiavo. Ji (liudytoja V. D.) tuo tarpu įsiminė kaltininkės automobilio valstybinius numerius tuo atveju, jei vairuotoja sugalvotų pasišalinti. Iš jaudulio, buvo sumaičiusi vieną skaičių. Kol vyko treniruotė, stebėjo, ar neateina automobilio „Audi“ vairuotojas. Nesulaukusios iki treniruotės pabaigos, paliko raštelį su matyta informacija, t. y. pasišalinusio automobilio marke ir numeriais, nurodė savo telefono numerį. Taip pat pažymėjo, kad priėjusi prie „Audi“ automobilio matė galinio bamperio apgadinimus. Pagal įvykių seką suprato, kad apgadinimas buvo padarytas šio atsitrenkimo metu (b. l. 68).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Ž. parodė 2014-09-08, apie 19 val. 30 min., ėjusi Olimpiečių gatve link Mindaugo tilto. Matė, kaip tamsios spalvos automobilį „Toyota Auris“ vairavusi moteris išsiparkuodama automobilio galu trenkėsi į kitą automobilį, „Audi“ markės. Pasigirdo didelis garsas, būtent dėl kurio ji ir Vilija (V. D.) atkreipė dėmesį. Pastebėjusi pažeidimą, vairuotoja tiesiog išvažiavo. Tai, kad vairuotoja suprato atsitrenkusi, sprendė iš to, kad pastaroji, sėdėdama automobilyje, greitai apsidairė, ir, net nebaigusi manevro, itin staigiai išvažiavo. Ji nebūtų išvažiavusi iš tos vietos, kur atsitrenkė (viskas vyko prie įvažiavimo), todėl ji nuvažiavo link Ūkio arenos, ten tikriausiai apsisuko ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Buvo priėjusi prie „Audi“ automobilio, matė, kad buvo apgadintas galinis bamperis („pasėdęs“), lyg atsikabinusi jo apatinė dalis, juosta. Kadangi nematė, kaip prieš tai atrodė automobilis, tai paliko automobilio vairuotojui raštelį (b. l. 68-69).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta įvykio vieta – Olimpiečių g. 3, Vilnius, ir automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai - apgadintas galinis bamperis (b. l. 6-7). Fotolentelėje prie bylos Nr. AV-3502/926 nurodyti automobilio „Audi“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) apgadinimai – nubrozdintas galinis bamperis (b. l. 27). Transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenimis, ant automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nepastebėta (b. l. 30).

UAB „Ergo“ 2014-10-31 rašte nurodyta, kad iki nurodytos dienos nėra gauti jokie pranešimai pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-2552059 apdrausto automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų eismo ar kitų įvykių bei padarytos žalos tretiesiems asmenims ar jų turtui (b. l. 41).

AB „Lietuvos draudimas“ 2015-01-21 rašte nurodyta, kad 2014-09-08 automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,AB „Lietuvos draudimas“ KASKO draudimo nebuvo drausta (b. l. 80).

Taigi nors nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama A. Č. pripažįsta tik vieną inkriminuotą administracinį pažeidimą, t. y. pilnai sutinka nepateikusi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, o dėl kitų dviejų pažeidimų savo kaltę kategoriškai neigia, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino visi A. Č. pareikšti kaltinimai. Byloje surinktų ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad ji ne tik padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto sugadinimą, tačiau ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apklausiama A. Č. tikino jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi, ji tik pamatė vaizdo kameroje užsidegusį raudoną brūkšnį, reiškiantį, kad judėti daugiau nebegalima, dėl ko išlipo iš automobilio įsitikinti, ar tikrai nėra galimybės pavažiuoti atgal. Išlipusi pamatė, kad automobilis yra prisilietęs prie mėlynos spalvos „Audi“ markės automobilio. Ji įsėdo atgal į savo automobilį „Toyota Auris“, pavažiavo į priekį, atsitraukdama nuo kito automobilio, dar kartą išlipo ir gerai apžiūrėjo, ar yra padaryti kokie nors apgadinimai, tačiau nei ant savo automobilio, nei ant kito jokių apgadinimų nepamatė. Įsitikinusi, kad viskas gerai, išvažiavo, jokio tikslo pasišalinti neturėjo, automobilis yra apdraustas. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybėn ar bent jau sušvelninti ją. Nors A. Č. ir jos atstovai įrodinėjo nesant pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas eismo įvykis bei atitinkamai apgadintas svetimas turtas, teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Taigi iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad paskambinęs pranešėjas J. L. nurodė, jog atėjęs prie savo automobilio rado apgadintą galinį bamperį, įvardino iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio markę ir valstybinius numerius (b. l. 8). Taigi, priešingai nei teismo posėdyje akcentavo atstovas, pranešėjas, atėjęs į įvykio vietą, iš karto užfiksavo galinio bamperio apgadinimą, dėl ko, pasišalinus šį apgadinimą padariusiam kaltininkui, ir kvietė policiją. Rašytiniame paaiškinime pastarasis detaliau nurodė aplinkybes, kada ir kur paliko automobilį bei kokiomis aplinkybėmis rado informaciją apie tai, kas šį apgadinimą galėjo padaryti (b. l. 10). Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. A. surašytuose dokumentuose užfiksavo įvykį ir, pabrėžtina, automobilio apgadinimo faktą (b. l. 5, 6, 7). Tiek tarnybiniame pranešime, tiek eismo įvykio vietos schemoje, be kita ko, yra nurodyta, kad automobilio apgadinimų aukštis yra 0,53-0,66 cm, kas atsispindi ir vėliau darytuose fotolentelėse, sustatant abu automobilius (b. l. 29). Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. A. patvirtino, apgadinimą neabejotinai matęs, priešingu atveju nebūtų jo užfiksavęs, pažymėjo, jog buvo matyti, kad „Audi“ galinio bamperio apgadinimas (nubrozdinimas) yra nesenas (b. l. 67). Taip pat ir liudytojos V. Ž. bei V. D. teismui patvirtino, kad apžiūrėjusios „Audi“ automobilį matė apgadinimus. Štai V. D. teigė mačiusi galinio bamperio apgadinimą, o liudytoja V. Ž. nurodė, kad galinis bamperis buvo pasėdęs, lyg atsikabinusi jo galinė dalis. Taigi abi liudytojos atvirtino užfiksavusios, kad automobilis buvo apgadintas ir apgadintas būtent galinėje automobilio dalyje – galiniame bamperyje. Tai, kad V. Ž. nurodė neva bamperis buvo pasėdęs, lyg atsikabinęs, kas objektyviai byloje nebuvo nustatyta, nevertinama kaip išimtinę reikšmę turinti aplinkybė, prieštaraujanti įrodymų visetui, kadangi toks vertinimas gali būti susijęs su subjektyviu asmens suvokimu, be to, pastaroji analogiškai bylos įrodymams nurodė automobilio apgadinimo vietą (galinį bamperį) bei kontakto zoną („Audi“ galinio bamperio kairysis šonas) (b. l. 20), kas objektyviai pasitvirtino. Kaip nepagrįsti atmetami atstovo teiginiai neva šių liudytojų parodymais remtis nėra pagrindo, kadangi jos paties įvykio nematė. Tiek iš V. D., tiek iš V. Ž. parodymų aiškiai matyti, kad pastarosios po išgirsto trenksmo tiesiogiai matė įvykių eigą. Būtų nelogiška reikalauti, jog liudytojas statiškai stovėtų prie automobilio ir stebėtų galimą transporto priemonių kontaktą. Nagrinėjamu atveju minėtų liudytojų parodymai yra vertinami tarpe su kitais įrodymais, patvirtinančiais, kad A. Č. padaryto eismo įvykio metu buvo apgadinta svetima transporto priemonė. Taip pat neabejotinai įvertinami ir paties „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko J. L. parodymai. Apklausiamas teismo posėdyje pastarasis patvirtino, kad jo automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis. Jis apžiūrėjęs aiškiai pamatė prisilietimo žymes. Jo automobilis buvo purvinas, todėl kontakto vieta gerai matėsi. Buvo nežymiai subraižytas galinis bamperis. Liudytojas paaiškino ir tai, kad rašytinį patvirtinimą dėl neva nepadarytos žalos parašė prašant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. Č.. Pastaroji prašė susitikti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. A. Č. sakė, kad toks patvirtinimas „bus jai pliusas“, gal „gaus mažesnę bausmę“, gal padės neprarasti teisių (b. l. 67-68). Taigi išdėstyti įrodymai aiškiai ir neabejotinai patvirtina, kad būtent A. Č. veiksmais, t. y. pastarajai važiuojant galine eiga ir atsitrenkiant į už jos stovėjusį „Audi A3“ automobilį, buvo apgadinta svetima transporto priemonė, padarant galinio bamperio nubrozdinimą, dėl ko jos veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, kad atstovų akcentuota aplinkybė, jog, priešingai nei posėdyje nurodė J. L., nebuvo kreiptasi į draudimo bendrovę dėl žalos išmokėjimo, nepaneigia to, kad automobilio apgadinimas vis tik buvo padarytas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, jog buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.

Taigi anksčiau aptartais įrodymais konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje eismo įvykis buvo padarytas ir jį padarė būtent administracinėn atsakomybėn traukiama A. Č.. Analizuojamu atveju pastarosios sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintas analogiškas eismo įvykio apibrėžimas. Nors A. Č. tikino, kad ji jokių apgadinimų nematė ir neturėjo priežasčių iš eismo įvykio pasišalinti, teismas daro priešingą išvadą ir mano esant pakankamą pagrindą konstatuoti pastarosios kaltę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Liudytojų V. D. ir V. Ž. parodymai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Č. parodymus, kad ji po kontakto išlipo iš automobilio (ši teigė tą padariusi netgi du kartus) ir įdėmiai apžiūrėjo abu automobilius. Tiek V. D., tiek V. Ž., kurios buvo tiesiogiai apklausos teismo posėdyje ir įspėtos dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, patvirtino, kad po to, kai šviesiaplaukės moters vairuojamas „Toyota Auris“ galine dalimi trenkėsi į „Audi“ markės automobilį, pastaroji iš automobilio neišlipo, sėdėdama viduje apsidairė ir nuvažiavo. Abi liudytojos patvirtino ir tai, kad atsitrenkimo garsas buvo pakankamai didelis, būtent kuris ir patraukė jų dėmesį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais. Nenustatyta, kad jos yra pažįstamos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, yra suinteresuotos ir siekia jį apkalbėti. Kita reikšminga aplinkybė, galimai suformavusi A. Č. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos yra ta, kad įvykio metu buvo pasibaigęs jos vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Nors ji ir tikina, kad tokios aplinkybės pati nežinojo, tiesiog neužfiksavo galiojimo pasibaigimą ir tą sužinojo tik policijoje, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad būtent galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturėjimas galėjo pastarąją paskatinti impulsyviai pasišalinti iš įvykio vietos. Tikėtina, kad padariusi eismo įvykį A. Č., žinodama, kad jos vairuotojo pažymėjimas jau negalioja nuo 2014-07-28, galėjo tokią aplinkybę įvertinti kaip apsunkinančią jos atsakomybę, ir, siekdama išvengti atsakomybės už kelis administracinius teisės pažeidimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, neinformuodama apie jį policijos įstaigos, kaip tai, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, turėjo padaryti pagal Kelių eismo taisyklių 222 punkte įtvirtintą pareigą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip patvirtino J. L., kurio parodymais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti, po įvykio A. Č. prašė susitikti ir parašyti patvirtinimą neva jam jokia žala nebuvo padaryta, nurodydama, kad tokia aplinkybė gali jai padėti sulaukti švelnesnės administracinės nuobaudos ir, svarbiausia, neprarasti teisės vairuoti transporto priemonę. Tokios aplinkybės analizuotinos situacijos kontekste rodo, kad pastaroji, nepaisydama padaryto apgadinimo, prašė J. L. patvirtinti neva šiam jokia žala nepadaryta, t. y. iš esmės paneigti tokį faktą (nevertinant žalos dydžio), suvokdama tokios aplinkybės svarbą šioje situacijoje. Baigiamojoje kalboje išsakyti teiginiai neva J. L. sakė, kad minimas automobilio apgadinimas jam buvo padarytas visai kito įvykio metu, ženkliai anksčiau, prekybos centro aikštelėje, kas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir apie ką administracinėn atsakomybėn traukiama A. Č. viso proceso metu nė nebuvo užsiminusi, rodo jos nenuoširdumą ir siekį sukelti abejones dėl savo kaltės. Tokiu būdu išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kuria pripažįstama A. Č. pasišalinus iš eismo įvykio vietos, tokius jos veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskutinio A. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ginčo nėra. Tai, kad ji nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo neneigia nei pati administracinėn traukiama A. Č., tą patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad pastarosios vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs 2014-07-28 (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimas yra išduodamas nenumatant specialios tvarkos, be jokių papildomų vertinimų ir nelaikant naujo egzamino, laikytina, kad A. Č. pažeidimų padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, tik nebuvo susitvarkiusi tai patvirtinančio dokumento, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies atsakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b. l. 4), įvertinami A. Č. asmenybę charakterizuojantys duomenys (aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, augina du dukras, kurių vienai reikalinga nuolatinė priežiūra dėl ūmiai prasidedančių obstrukcinio laringito priepuolių, dirbanti, darbovietės charakterizuojama itin teigiamai, turi galiojančią nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. Č. minimalaus dydžio pinigines baudas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies, 127 straipsnio 2 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Straipsnio, numatančio atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas, susijęs vietos, sankcija privalomai numato ir specialiosios teisės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Šiuo atveju būtina pažymėti, jog teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-8/2013). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tiek padarytų pažeidimų pavojingumą (eismo įvykio metu svetimam turtui buvo padarytas nežymus apgadinimas), tiek ir šį pažeidimą padariusios A. Č. asmenybę, mano, jog nei įvykdytų pažeidimų, nei administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Č. pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, dėl ko laikytina esant visas sąlygas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. paskiriant ženkliai trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovų akcentuotų aplinkybių, kad A. Č. vairuotojo pažymėjimas reikalingas tiek darbinių funkcijų atlikimui, tiek dėl to, kad turi pristatyti vaikus į ugdymo ir mokymo įstaigas, iš kurių vieną dėl sveikatos problemų ir į medicinos įstaigą, nesudaro pagrindo nurodytos administracinės nuobaudos apskritai neskirti. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad darbovietė A. Č. apibūdina kaip itin kvalifikuotą darbuotoją, neabejotinai yra suinteresuota tokį darbuotoją išsaugoti savo įmonėje, neatsižvelgiant į tai, kad pastaroji kurį laiką negalės vairuoti transporto priemonę, kas savo ruožtu nereiškia, kad A. Č. apskritai negalės atlikti jai pavestų medicinos atstovės pareigų arba, atsižvelgiant į esamą laikiną situaciją atitinkamai pakoreguoti darbo pobūdį. Be to, nors byloje yra duomenys apie L. Č. sveikatos sutrikimus, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tik vienintelė A. Č. gali, kilus būtinumui, pristatyti pastarąją į medicinos įstaigą. teismo posėdyje A. Č. nurodė, kad didžioji jos darbo dalis yra susijusi su išvykimais į kitus miestus, kas reiškia, jog neabejotinai yra asmuo, kuris kilus priepuoliui gali pasirūpinti dukra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog visos bylos faktinės aplinkybės yra įvertintos tinkamai, pritaikyta teisinga veiksmų kvalifikacija bei paskirta administracinė nuobauda (subendrinta), kuri atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Č. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 28 eurų dydžio baudą.

A. Č. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

A. Č. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 5 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. Č. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.