Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-245-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
1A-520-245-2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00976-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
E. J.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-520-245-2013

Teisėja Tatjana Butkienė Proceso Nr. 1-26-1-00976-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.3.1; 2.4.6.3.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Virginijai Vigelienei, Andrejui Klimaševskij, nuteistajam E. J., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 140 str. 1 d. – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 180 str. 1 d. – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė - 3 (trys) metai laisvės atėmimo; pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., subendrinus paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. liepos 9 d., apie 11.50 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, vieną kartą ranka sudavė A. Š. per ausį bei du kartus sudavė jam kumščiu į veidą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei apkabinęs iš nugaros pusės ir laikydamas ranka nukentėjusįjį A. Š. už kaklo, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė 50 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, bendros 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1680“ su SIM kortele, bendros 15 Lt vertės 3 butelius 2 l talpos alaus, bendros 5 Lt vertės 5 porcijas ledų ir 20 litų, viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam A. Š. priklausančio turto už 260 litų.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. liepos 10 d., apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, Kaune, vieną kartą rankos delnu sudavė ant žemės gulinčiam A. U. per galvą, suėmęs už marškinių jį tampė, ranka ir koja laikė jį prispaudęs prie žemės bei vieną kartą koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į šoną, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam A. U. fizinį skausmą.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011 m. liepos 10 d., apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, Kaune, pamatęs, kad A. U. iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas, nukentėjusiojo akivaizdoje jį paėmė ir negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7230“ su SIM kortele bendros 410 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepritaikė BK 59 str. 6 p., 10 p., BPK 328 str. nuostatų ir netinkamai paskyrė bausmę. Į bausmės laiką teismas neįskaičiavo E. J. laikinajame sulaikyme Nyderlanduose išbūto laiko, kur jis buvo sulaikytas pagal 2012-04-21 išduotą Europos arešto orderį. Nuteistasis nuo 2011-07-17 su sužadėtine gyvena Olandijoje, ten ir dirbo, tačiau teismas įvertino tik ankstesnius tris jo teistumus, o šių aplinkybių nevertino. Nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, gailisi, be to, nukentėjusysis A. U. pats savo veiksmais išprovokavo nusikalstamą apelianto elgesį, tačiau į tai atsižvelgta taip pat nebuvo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., tačiau skiriant bausmę įvertinti tik trys jo teistumai. Prašo peržiūrėti skundžiamą nuosprendį dėl BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų, kadangi pats nukentėjusysis jį išprovokavo, vartodamas necenzūrinius žodžius. Kad paėmė telefoną ir sudavė, šių aplinkybių jis neneigia. Nuteistojo manymu, jam paskirta per griežta bausmė, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė atmesti nuteistojo skundą, kadangi jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bausmė teisinga, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas į bausmę įskaitytas, o dėl kratos metu paimtų pinigų - tai jų negrąžinti, o nukreipti į proceso išlaidų išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra, sprendžiamas nuteistojo bausmės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose, kaip tai numatyta BPK 320 str. 3 d.

Nuteistasis skundžiasi dėl neteisingai paskirtos bausmės, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmę E. J. paskyrė teisingai.

Nėra jokio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, gailisi, ir tai, kad nukentėjusysis A. U. pats savo veiksmais išprovokavo nusikalstamą apelianto elgesį. Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pasakytina tai, kad apylinkės teismas pripažino E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailestį, todėl dar kartą šią aplinkybę pripažinti lengvinančia pagrindo nėra. Dėl BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės pasakytina tai, kad jokio pagrindo nėra vertinti nukentėjusiojo A. U. elgesio provokuojančiu, kadangi teisminis bylos nagrinėjimas vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas reiškia, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokia proceso tvarka sutiko prokuroras ir gynėjas (BPK 273 str.). Todėl teismas vadovavosi byloje ikiteisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, kur nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad E. J. jo atžvilgiu buvo nusiteikęs grėsmingai, nukentėjusysis nuo jo bėgo, vengė konflikto, tačiau parkrito, ir kai bandė keltis, E. delnu sudavė jam vieną smūgį per veidą, bei viena koja prispaudė jį prie žemės ties kaklu, visu svoriu jį spaudė, paėmė jo telefoną, kurio negrąžino. Kaltinamasis neginčijo nukentėjusiojo parodymų, analogiškai parodė teisme, visiškai patvirtindamas kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl apeliaciniame skunde keliama versija apie provokuojantį nukentėjusiojo elgesį tėra deklaratyvūs teiginiai, visiškai priešingi nuteistojo pozicijai pirmosios instancijos teisme, todėl jais tikėti pagrindo nėra, kaip ir nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. U. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos dar patvirtina ir liudytojų A. Č. parodymais kuriam apie tai, kad E. J. sumušė A. U. ir atėmė jo telefoną pasakė pats nukentėjusysis. Šiais motyvais atmetamas ir nuteistojo prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys pagal BK 59 str. 1 d. 10 p.

Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė vieną E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 str.1 d. 2 p., ir, nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visiškai pagrįstai paskyrė E. J. už jo padarytus vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus realią laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, kad E. J. praeityje teistas keturis kartus, be to, šie jo nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui, taigi, jis yra recidyvistas, sutinkamai su BK 56 str. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nors apylinkės teismas bausmės skyrimo dalyje motyvuoja, kad skiria E. J. didesnio nei specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmę, tačiau faktiškai bausmė paskirta mažesnio nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai dydžio, todėl ji yra ir taip pakankamai švelni, ir keisti jos dar labiau sušvelninant pagrindo nėra.

Taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko į bausmės laiką, kadangi tai buvo padaryta Kauno apylinkės teismo 2013-04-17 nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjusi. Kadangi E. J. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Olandijoje ir 2012-11-17 konvojuotas į Lietuvą, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-04-21 iki Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 paskelbimo dienos, minėta nutartimi įskaitytas į E. J. bausmės laiką. Nors Kauno apylinkės teismo 2013-04-17 nutartyje neteisingai vadovautasi BPK 361 str., tačiau BPK 308¹ str. nuostata toks nuosprendžio netikslumas gali būti ištaisytas, kadangi tai nepakeičia nuosprendžio esmės.

Apeliacinės instancijos teismą prokurorė informavo, kad apylinkės teismo nuosprendžiu liko neišspręstas E. J. ekstradicijos išlaidų klausimas. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla neišeinant iš apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.). Sunkinti nuteistojo padėtį nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, negalima. Prokuroras apeliacinio skundo nepadavė. Kiti nuosprendyje pastebėti trūkumai gali būti sprendžiami BPK 361 str. tvarka.

Apibendrinant visa aukščiau pasakyta, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai E. J. pripažino pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., teisingai paskyrė jam bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, į bausmės laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Svetlana JurgaitienėValdas Vitunskas