- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2032-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17285-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 289,53 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 130,28 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
3. Teismas nustatė, kad ginčas kyla iš 2019 m. spalio 21 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-019286, sudarytos tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Be kredito“. Minėtos sutarties Bendrųjų sąlygų dalyje „Kitos sąlygos“ yra numatyta, kad „Jeigu Šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vieta.“ Pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolą, naujai kreditorei išlieka galioti visos nuomos sutartyje išdėstytos nuostatos, tarp jų ir dėl šalių sutartinio teismingumo. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės buveinė registruota adresu Vilnius, Žalgirio g. 90, todėl ieškovės pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę. Todėl ieškovės ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nurodo, kad, atsižvelgiant į sutarties dalyką ir jos šalių ypatumus – sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovė laikytina vartotoju. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas. Pareiga įrodyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą perėmė ieškovė, į tai, kad minėta nuostata yra standartinė, daro išvada, kad atsakovė sudarė sutartį, neturėdama galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Taigi, sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovės gyvenamoji vieta.
Dėl teismingumo
7. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
8. Nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės pagal 2019 m. spalio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad jeigu sutarties „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Teismas nurodė, kad tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, tiek ieškovės, kuriai perleistas reikalavimas į atsakovės skolą, buveinės yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas bylos teismingumą, be pagrindo neįvertino, kad 2019 m. spalio 21 d. išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis), kadangi padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovės kaip vartotojos teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas.
10. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
11. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.
12. Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakove sutarties sąlyga dėl teismingumo būtų buvusi individualiai aptarta (suderinta), sutartį paruošė pradinė kreditorė, atsakovė ją sudarė prisijungimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos teismingumą ir ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka patikrinta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.