Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bergstalis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria UAB „Bergstalis“ buvo iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį UAB „Bergstalis“ dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. B2-2259-159/2011, trečiasis asmuo - M. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretysis asmuo M. M. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 33 077,82 Lt. Jo turimomis žiniomis, atsakovas turi rimtų finansinių sunkumų, todėl prašė iškelti atsakovui bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1.Įmonės finansinės atskaitomybės negalima parengti ir pateikti dėl objektyvių priežasčių - visi įmonės finansiniai dokumentai iki 2009 m. pabaigos buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų ankstesnės įmonės vadovės veiksmų. Šiuo metu byla yra teisme ir iki baigsis bylos nagrinėjimas, įmonė neturi galimybių parengti finansinės atskaitomybės.

2. Remiantis dabartiniam įmonės vadovui 2010-05-14 ankstesnės įmonės vadovės perduotais duomenimis, įmonė turi įsiskolinimų tik akcininkams. Nei SODRAI, nei darbuotojams įsiskolinimų nėra.

3. Su trečiuoju asmeniu bei jo atstovu yra suderintas skolos dydis ir skola sumokėta, todėl tretysis asmuo yra įsipareigojęs atsiimti savo kreditorinį reikalavimą bei reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4. Nėra pagrindo tvirtinti, kad įmonė yra nemoki, nes įsiskolinimas VSDFV (14 427,37 Lt) yra nedidelis, o įmonė turi suėjusią 70 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pilunitus“.

5. Teismo nurodyta 210 863 Lt įsipareigojimų suma, vadovaujantis 2007 metų balanso duomenimis, didžiąja dalimi (180 000 Lt) yra įsipareigojimas akcininkei, buvusiai direktorei, kuriai yra iškelta baudžiamoji byla dėl mokesčių vengimo. Naujas įmonės vadovas turi duomenų, kad ankstesnė įmonės vadovė veikė priešingai įmonės bei kitų jos akcininkų interesams, tačiau kreiptis į teismą neturi galimybių, kol nėra pasibaigęs baudžiamosios bylos, kurioje yra įmonės finansinius duomenis patvirtinantys dokumentai, nagrinėjimas. Tačiau realiai jokio įsiskolinimo šiai akcininkei įmonė neturi. Įmonės turto balansas yra teigiamas, įmonė yra moki ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, yra pasirengusi pradėti naują veiklos etapą ir greitu laiku planuoja atidaryti viešojo maitinimo įstaigą Vilniuje.

6. Nuo 2011 m. gruodžio 27 d. įmonė yra registruota adresu Kalvarijų sodų 5-oji g. 6-6, Vilniuje, todėl byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad, remiantis dabartiniam įmonės vadovui 2010-05-14 ankstesnės įmonės vadovės perduotais duomenimis, įmonė įsiskolinimų SODRAI neturi. SODROS internetinėje svetainėje esantys duomenys apie draudėjo skolą yra vieši, tad A. T., būdamas įmonės vadovu, turėjo žinoti apie susidariusį 14 427,37 Lt įsiskolinimą VSDF biudžetui ir apie pasekmes, kurios atsiranda nevykdant prievolės mokėti VSD įmokas teisės aktuose nustatytais terminais. Be to, nuo 2010-05-14, kai A. T. paskirtas įmonės direktoriumi, iki 2011-12-21 atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui padidėjo 1 889,23 Lt. Įsiskolinimas VSDF biudžetui iki šiol nėra sumokėtas.Pagal atsakovo banko sąskaitos išrašą, bankinės operacijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-19 nebuvo vykdomos, sąskaitos likutis yra 0,00 Lt, sąskaita areštuota antstolių. Įmonė nuo 2007 metų neteikia balanso, o remiantis 2007 metais pateiktu balansu, atsakovas turi turto už 58 111 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 210 863 Lt. Remiantis VĮ „Regitra“ ir VĮ Registro centro duomenimis, atsakovo vardu registruoto turto nėra. Nėra galiojančių teismo procesinių ar vykdomųjų dokumentų, kad ankstesnė įmonės vadovė T. I. yra skolinga atsakovui. Į bylą nėra pateikta dokumento, patvirtinančio atsakovo reikalavimo teisę į UAB „Piluntus“ dėl 70 000 Lt ir nėra žinoma, ar UAB „Pilunitus“ įvykdys šį reikalavimą. Atsakovas nepateikė jokių įmonės mokumą rodančių dokumentų, nėra pateikta duomenų, kad įmonė tęsia savo veiklą, iš kurios gauna pajamas ir yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, o finansiniai sunkumai yra laikini ir gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo panaikinti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Nagrinėjamu atveju teismas išvadą dėl atsakovo nemokumo priėmė išanalizavęs visumą šiam klausimui svarbių aplinkybių. Teismas nustatė, kad atsakovas turi pradelstą įsiskolinimą VSDF biudžetui ir buvusiam atsakovo darbuotojui, atsakovo 2007 metų balanso duomenimis, pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad turto, registruoto atsakovo vardu, nėra. Įmonė finansinės atskaitomybės nėra pateikusi nuo 2007 metų, registruotu buveinės adresu įmonė veiklos nevykdo.

Apeliantas atskirajame skunde motyvuodamas teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodo, kad įmonės turto balansas yra teigiamas, įmonė yra moki ir pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Su buvusiu įmonės darbuotoju M. M. jau yra atsiskaityta. Finansinės atskaitomybės įmonė negali pateikti dėl objektyvių priežasčių – įmonės finansinius dokumentus yra paėmusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir jie šiuo metu yra teisme, nagrinėjančiame baudžiamąją bylą, ankstesnė įmonės direktorė nėra perdavusi visų reikiamų dokumentų.

Išanalizavusi atskirojo skundo argumentus ir įrodymus, kuriais apeliantas grindžia savo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateiktas įrodymas dėl atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu – šio asmens prašymas dėl ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsiėmimo (109 b.l.). Tačiau remiantis vien šiuo įrodymu nedarytina išvada dėl įmonės mokumo ir realių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, kuriais apeliantas įrodinėja atskirojo skundo teiginius, neleidžia daryti objektyvios išvados dėl apelianto mokumo. A. T. nurodo, kad jis UAB „Bergstalis“ direktoriumi tapo 2010 m. gegužės 17 d., todėl manytina, kad laikotarpis nuo paskyrimo įmonės direktoriumi iki teismo nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo pakankamas surinkti įmonės finansinius dokumentus, įvertinti įmonės būklę ir, siekiant dalyvauti rinkoje, atnaujinti veiklą. Tuo tarpu į bylą nėra pateiktą duomenų, patvirtinančių kreipimąsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ar teismą, siekiant susigrąžinti įmonės dokumentus, kuriais vadovaujantis būtų galima sudaryti ir pateikti VĮ „Registrų centras“ įmonės finansinę atskaitomybę. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais (išskyrus tretįjį asmenį M. M.), nėra įrodymų, patvirtinančių įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio pokyčius, lyginant su 2007 metų balansu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikta 2010 m. balandžio 19 d. UAB „Bergstalis“ ir UAB „Pilunitus“ Pirkimo-pardavimo sutartis (100 – 106 b.l.), nesant įrodymų apie šios sutarties vykdymą, neįrodo, kad apeliantas turi suėjusią 70 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pilunitus“. Apelianto pateikta Negyvenamosios patalpos nuomos sutartis ((84 – 86 b.l.), nesant jokių kitų įrodymų dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas realiai vykdo veiklą, kad yra mokus ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai dėl įmonės mokumo byloje esančiais duomenimis neįrodyti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo kelti bankroto bylą, nėra paneigta.

Pastebėtina, kad bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio UAB „Bergstalis“ atnaujinti veiklą. Remiantis ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su kreditoriais ar bankroto procese pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, bankroto byla nutraukiama.

Dėl prašymo perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui

Apeliantas prašymą perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui motyvuoja tuo, kad įmonės adresas yra Vilniaus apygardos teismo teritorijoje.

CPK 27 straipsnio 4 punkte numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl bankroto. ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pareikštas Klaipėdos apygardos teismui, nes ieškinio pareiškimo metu (2011 m. spalio 6 d.) UAB „Bergstalis“ Juridinių asmenų registre nurodyta buveinė buvo adresu Neringos sav. Neringos m. L. Rėzos g. 1A. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bergstalis“ priėmimo metu (2011 m. gruodžio 22 d.) apelianto buveinė buvo registruota tuo pačiu adresu. Jokių duomenų dėl buveinės adreso pasikeitimo nebuvo. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Bergstalis“ buveinės adreso pakeitimas registruotas tik 2011 m. gruodžio 27 d.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys pareikštas ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme išnagrinėtas, laikantis teismingumo taisyklių. Atsakovo buveinės adreso pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais ar perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.