Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-215/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-20
Bylos Nr.
1-42-215/2013
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00729-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-215/2013Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00729-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.14; 1.1.10.; 2.3.6.4.5.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 20 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant S. D.,dalyvaujant prokurorui Ž. G.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą S. N.,jos atstovui advokatui V. P.,kaltinamojo gynėjai advokatei L. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Uikių kaime, Mažeikių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis , Mažeikių r., vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. mušdamas nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą: 2012 m. liepos 22 d., apie 16 val., Mažeikių rajone, tyčia sudavė mažamečiui D. N., gimusiam , kumščiu vieną smūgį į pilvą, po ko sudavė du smūgius delnu į veidą, dėl ko po antrojo smūgio D. N. nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas veido, dešinio klubo ir dešinio riešo sąnarių sumušimus ir kraujosruvas, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė mažamečio D. N. sveikatą.

Kaltinamasis A. N. apklaustas teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad D. N. atvažiavo į jo kiemą su dviračiu, kurį anksčiau pažinojo, jį matydavo kiekvieną dieną savo kieme. Jis išėjo laukan iš savo buto. Jis pakalbėjo su kaimynu S. Vaikas priėjo prie jo ir sakė, ar nori, spirsiu tau į kiaušius, gal tuo norėjo paišdykauti, pasirodyti prieš vyresnį. Paskui vaikas jam spyrė du kartus į koją, paboksavo jam į pilvą. Paskui vaikas pasiūlė jam rankomis pasilaužti. Kai laužėsi rankomis, sudavė jam kažkaip į skruostą su rankos pirštais. Jis ant žolyno atsisėdo, nebuvo jokių plytgalių, akmenų, po to atsikėlė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo link parduotuvės. Vaikas neverkė. Vakare vaiką matė, kaip parduotuvėje jis valgė ledus. Tą patį vakarą berniukas žaidė su kitais vaikais.

Nereikėjo jam su vaiku žaisti. Vaikas meluoja. Gal jį primokė kas nors. Nebuvo su vaiko tėvais piktuoju. Gal tai yra kerštas. Kartą su M gėrė, pamatė M. Ji ant jo užsipuolė, išvadino visaip, nebeturėjo akies ant jo. Tai buvo prieš tris metus. Antrą dieną buvo nuėjęs atsiprašyti, ant jo vėl puolė. P. M. sakė, kad turi užnugarį, nieko jai nepadarys. Senelė neleido su vaiku pakalbėti. Jis buvo atėjęs su brolio dukra.

Vaiką auklėja seneliai. Vaikas vaikšto labai plačiai. Jis būdavo ir kitam kieme. Visi tą vaiką pažinojo. Seneliai gyvena apie 300 metrų nuo jo namų. Pas kitus kaimynus irgi vaikas laksto. Kaimynai sakė, kad vaikas senesnius žmones užtikinėjo. Įvykio metu buvo blaivas ir atsiprašyti ėjo blaivas. Su ieškiniu dėl 500 litų sutinka, gauna pensiją, po truputį atlygins, su 5000 litų ieškiniu nesutinka.

Nepilnametis D. N. apklaustas teisme parodė, kad jam yra šeši metai, gyvena kaime, gyvena su seneliais, lanko pirmą klasę Sedoje, patinka mokykloje, patinka matematika. Tai vyko vasarą. Jis važiavo pas K į kiemą, bet jo nebuvo. Buvo kiti du vaikai. Jis su jais žaidė. Tų vaikų bočius pakvietė juos valgyti. Vaikai bočiaus neklausė. Paskui išėjo tų vaikų senelė, pakvietė vaikus valgyti. Vaikai buvo su bočiumi prie laiptinės, o senelė jau buvo nuėjusi. Paskui išėjo tas dėdė ir sakė: „dink iš kiemo, duosiu į snukį, kurva, nachui“. Paskui dėdė pradėjo jam daužti į pilvą. Jis norėjo apsiginti ir jam spyrė į koją. Jis jam norėjo trenkti į žandą, bet jis apsigynė su ranka. Jis man antrą kartą trenkė į skruostą ir jis nukrito. Tada bėgo prie dviračio ir išvažiavo namo. Jis jau nuo seniau moka apsiginti, nes A jį išmokė apsiginti, kuris mokosi 7 klasėje.

Skaudėjo skruostą. Pilvą taip pat skaudėjo. Pas gydytoją važiavo. Jis negalėjo tualete kakoti, nes jam buvo sutrenkta. Labiausiai skaudėjo skruostą ir pilvą. Kai krito ant plytelių, tai susitrenkė užpakalį. Grįžęs nesakė močiutei apie tai, nes bijojo, kad nebeduos dviračio ir neleis į lauką. Kai buvo nuėję prie mokyklos, tai vaikų teta atvažiavo ir pasakė jo močiutei apie įvykį. Iki to senelė nežinojo apie įvykį. Skaudėjo tris naktis ir tris dienas, apie tai buvo užsirašęs ant lapelio.

Kai jį mušė, dėdė buvo girtas, baisus. Paskui buvo atėjęs pas juos su savo anūke. Dėdė klausinėjo, bet močiutė nieko nenorėjo sakyti. Dėdė norėjo jo paklausti, bet jis išėjo į lauką. Jis buvo nebeišgėręs, kai atėjo su savo anūke. Dėdė norėjo atsiprašyti, bet senelė jam neatleido. Jis nenorėjo atleisti, nes jis jam trenkė daugiau kartų, o jis mažiau kartų trenkė.

Liudytoja E. I. apklausta teismo posėdyje parodė, kad to įvykio ji nematė, jai apie įvykį papasakojo J, su kuriuo ji gyvena kartu. Ji važiuodama į parduotuvę prie mokyklos sutiko M. Kartu su ja buvo D. P. D., ar jis papasakojo močiutei, kas nutiko kieme. Jis pasakė, kad nesakė. Ji jo močiutei papasakojo, ką J jai buvo papasakojęs, kad D buvo atvažiavęs į jų kiemą ir žaidė su vaikais kieme. Ji Jonikos paprašė, kad pakviestų jų vaikus pavalgyti. Tuo metu išėjo N. N pasakė D, kodėl taip greitai laksto su dviračiu. B. N. pasakė, kad spirs jam į kiaušius. D spyrė į kiaušus. N tuo metu pliaukštelėjo per veidą D. D paslydo, pasigriebė dviratį ir išlėkė sakydamas, kad pasakys babai. Ji dar pasakė, kad D usių žmonių. Tai pasakė prie M. Vaikas yra aktyvus. Jis su dviračiu lekia kaip be galvos. Jis dažnai būna pas juos kieme. Čia yra jo draugai. Jis gali pats susižeisti taip su dviračiu važinėdamas. Po įvykio vaikas dar buvo atbėgęs į kiemą, tada N lopė stogą, o tas vaikas su kitu vaiku rodė mimikas N, tyčiojosi.

L. S. J apklaustas teisme parodė, kad tą dieną buvo kambaryje. E liepė pakviesti valgyti pietų anūkus. Kai išėjo į lauką, vaikai su D žaidė. Jis pakvietė, anūkai parbėgo. D pasiėmė dviratį ir parbėgo iš jiems paskos. Tuo metu išėjo N iš trobos. D dėjo ant stabdžių. N jam pasakė, ko draskosi pas juos kieme, kad važiuotų į savo kiemą ir ten būtų. N priėjo, atkišo D ranką ir sako, ar nori bušido. Vaikas trenkė jam per ranką ir sako N, aš tau galiu į kiaušius įspirti. D pametė dviratį, pribėgo ir spyrė N. N jam rankų pirštų galais brūkštelėjo per veidą, vaikas neišlaikęs ligsvaros nuvirto ant žolyno, jokių akmenų toje vietoje nėra. Paskui atsikėlė, pasiėmė dviratį ir išlėkė namo, nieko nesakė, neverkė, pagalbos neprašė. Tuo metu N lyg blaivas buvo. Vaikui užpakalį gali skaudėti nuo dviračio. Kiekvieną dieną laksto su dviračiu.

Liudytojas Kęstutis Mažrimas apklaustas teisme parodė, kad jis yra D senelis. Tą dieną buvo išplaukęs į ežerą meškerioti. Grįžus pamatė žmoną nusiverkusią su anūku. Pasakė, kad N. A. primušė. Negalėjo patikėti. Žmona sakė, kad jis parduotuvėje ją iškurvino, sakė, kad nieko neįrodys. Kitą dieną jis su kažkokia moterimi atėjo atsiprašyti. Buvo persmirdęs degtine. Kadangi tuo metu atvežė malkas, jis ėjo jų krauti, N pasakė eiti aiškintis pas Mažrimienę. Po savaitės kaime vienas kitam pasakojo, kad N gąsdino liudytojus. Tą dieną vaikas buvo nusiverkęs, akis mėlyna, užpakalis mėlynas, strėnos mėlynos. Savaitę laiko mėlynė buvo. Pilve mėlynės nebuvo matyti. Vaikas bijojo pasakoti, pasakojo drebėdamas, galvojo, kad jie jį bars. Vaikas sakė, kad jį mušė. Jis priešinosi. Vaikas sakė, kad į pilvą mušė. Jis įspyrė N į koją. Kitą dieną vaiką nuvežė pas gydytoją. N yra pijokas, jis irgi išgeria, bet nemano, kad jis pijokas. Prieš įvykį buvo su N draugas.

L. S. M apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji yra D senelė. Tada buvo sekmadienis. Dukra buvo išvykusi į kelionę. Buvo jau po pietų. Grįžo iš lauko D. Jis parėjo į virtuvę, pasiėmė valgyti. Ji pasakė, kad dabar eis į lauką. D išvežė broliukui vežimą, grįžo D į koridorių ir pasiėmė brolį. Jie buvo nuvažiavę iki namo galo. Pastebėjo, kad D lyg šlubčioja. Nuvažiavo į mokyklos kiemą. Sėdėjo ant suoliuko. Vaikai žaidė. A. E. I. Ji paklausė kaip D. Ji paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad N. D. sumušė. P. D., pastebėjo, kad jo veidas buvo patinęs. E pasakė, kad D sumušė N, kad gerai, kad taip baigėsi. Parvažiavo namo. D visą kelią tylėjo. Grįžus namo vaikas apkabino ją ir pasakė, babyte, bijau. Vaikas virpėjo. Klausė vaiko, kas atsitiko. D pradėjo labai verkti. Ji paklausė, kur dar skauda. Jis pasakė, kad nugara skauda. Jis pasakė, kad N trenkė į žandą, pilvą ir skauda užpakalį. Pasakė, kad jis krito. Nugaroje buvo stipri mėlynė. Pilve dėmių mušimo nebuvo, akis buvo mėlyna ir rankos. Ji dar matė papildomai mėlynes rankoje ir ant užpakalio. Plika akimi matėsi žande, rankoje. S. N. jai pasakė, kad kvies policiją, o ji atsakė, kviesk, nes labai geria. Paskambino dukrai, bet tuo metu nebuvo ryšio. Paskui paskambino policijai. Ji atvažiavo, surašė viską ir išvažiavo pas N. Paskui važiavo į parką, užėjo į parduotuvę. Įėjus į parduotuvę, iš paskos atėjo N ir paklausė jo, ką padarei D. Jis šaukė, riaumojo ant jos. Pasakė jam, kad parašė pareiškimą. N ją išvadino kurva, vadala. Ji pasakė, kad dar parašys pareiškimą už įžeidimą. Jis pasakė, rašyk nors 115. Išėjo su vaikais iš parduotuvės. Sutiko vyrą, kuris buvo žvejyboje, kuriam papasakojo apie įvykį. Tą naktį vaikas nemiegojo ir šaukė, kad nemuštų. Ryte nuvežė į polikliniką. Vaikas, sakė, kad skauda užpakaliuką, negali pakakoti. Jis ketvirtą parą negalėjo pakakoti. Iš poliklinikos grįžo pavakariu. Kai grįžo į namus, atėjo N su dukterėčia. Jiems atėjus trenkė alkoholiu. Iš karto jis paklausė, kiek ji nori, prašė pasakyti savo sumą. Ji atsakė, kad eitų lauk, jei nori kalbėti, tai reikia ateiti blaiviam. I. A. pasakė, kad nieko neįrodysiu. Nežino, kodėl vaikas sakė, kad moka muštis. Pas juos šeimoje nėra triukšmo. Jis nesimuša. Anūko draugai yra vyresni vaikai. D vyresni vaikai buvo apspjaudę, bet jis pats nesiskundė. Jei vaikas susiduria su agresija, tai jis irgi rodo agresija. Pas psichologą vaiko nevežė.

Liudytojas D. P. apklaustas teisme parodė, kad jis dirba operatyvinėje grupėje. Nuvažiavus į įvykį Plinkšių kaime, juos pasitiko močiutė, kuri paaiškino, kad jos anūkas papasakojo, kad jis buvo sumuštas kaimyno. Apklausė močiutę ir berniuką. Nuvažiavo pas kaimyną. Jis buvo šiek tiek išgėręs. Jis papasakojo aplinkybes, kad įvyko su mažamečiu konfliktas. Vyras trenkė keletą smūgių į paširdžius. Vizualių vaiko sužalojimų nesimatė. Išrengę mažamečio nebuvo, močiutė taip pat neparodė sužalojimų, sakė, kad reikia kreiptis į gydytojus dėl apžiūrėjimo grįžus vaiko mamai. Močiutė prie jų skambino vaiko mamai. Jos lyg nebuvo Lietuvoje. Iš pokalbio su mažamečiu informacijos negavo. Jis mažai kalbėjo, buvo sutrikęs. Kaip vaikas, jis mėtėsi savo parodymuose. Iš vaiko elgesio galima buvo suprasti, kad buvo konfliktas. Kaltinamasis to irgi neneigė. Girtumo nenustatinėjo, nes neturėjo alkotesterio, nemanė, kad yra didelis pagrindas uždaryti žmogų 48 valandoms, todėl nebuvo sulaikytas. Tai nebuvo įvykis, kad dingtų įrodymai. Kaltinamasis neneigė, kad buvo išgėręs. Vyras buvo apklaustas.

Liudytojas K B apklaustas teisme parodė, kad jis dirba vyr. patruliu policijos komisariate, yra ekspertas, tiria įvykio vietą. Jam žinomas įvykis Plinkšėse. Jis nuvyko su D. P. pagal budėtojo nurodymą. Buvo sumuštas mažametis vaikas. Atvyko pas vaiką. Jis sakė, kad svetimame namo kieme jį užgavo, sumušė. Vaikas buvo nusiverkęs, visas raudonas. Nepastebėjo ar nepamena, ar buvo ant vaiko veido mėlynių, būklė vaiko buvo tokia, kad nereikėjo kviesti greitąją pagalbą, akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Jei būtų buvę, tai būtų užfiksavęs akivaizdžius matomus kūno sužalojimus. Buvo jam suduoti smūgiai. Matė vaiką. Gal parodė sumušimus, to nepamena. Buvo nuvykę pas žmogų, sumušusį vaiką. Žmogus gal ir neneigė įvykio. Lyg konfliktas buvo tarp jo ir vaiko. Įvykis buvo kiemo teritorijoje, nebuvo įvykio pėdsakų. Grindinys neasfaltuotas, žvyruotas, pievelė. Kaltinamasis nurodė tikslią įvykio vietą. Tai buvo kieme netoli laiptinės. Apie 5-6 metrus nuo įėjimo į laiptinę, jokių daiktų toje vietoje nebuvo. Nebuvo nei plytų, nei statybos.

Nukentėjusio D. N. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė S. N. apklausta teismo posėdyje parodė, kad vykusiuose teismo posėdžiuose išgirdo daug melo, šmeižto. Ne be reikalo sakoma, kad gynyba reiškia puolimą. Kaltinamasis su savo advokate puolė ją ir jos šeimą, kurią sudaro mano vaikai ir mano tėvai. 2010 m. vasarą įvyko mano skyrybos su vyru. Po skyrybų tėvų namai tapo pastoviais mano ir mano vaikų namais. Skaudu girdėti melą, kad vaikas neprižiūrimas, net tapatinamas narkomano lygyje. Mano vaikai yra mylimi ir labai prižiūrimi. Tiek darželyje, tiek mokykloje sulaukdavo gerų atsiliepimų apie savo vaiką. Sūnus yra labai jautrus ir paslaugus. Nereikia mesti kaltinimų, kad jis užtikinėja senus žmones. Labai save graužia, kad įvykio dieną nebuvo šalia vaiko. Buvo išvykoje. Išvykoje nebuvo ryšio. Apie 19 valandą gavo SMS žinutes iš mamos, kuriose rašė: ką daryti, N sumušė D. Tai ją išmušė iš vėžių. Vairuoti buvo sudėtinga, nes buvo labai sukrėsta. Namus pasiekė paryčiais apie 3 valandą, susisiekė su tėvais. Anksti ryte vaiką atvežė į Mažeikius. Sunku buvo susisiekti su kompetentingu gydytoju. Buvo sunku suvokti nuo šoko, ką daryti, nuo ko pradėti. Jų gydytoja L tuo metu atostogavo. Buvo paskirtas kitas gydytojas. Liepė ateiti po 14 valandos. Paskirta gydytoja susirgo. Gydytoja N. S. juos priėmė. Ji pamatavo veide patinimą. Ji negalėjo padėti, pasiūlė nuvažiuoti pas chirurgą D. Jis viską surašė. Todėl laikas nusitempė, nes negalėjo sulaukti konkrečios pagalbos. Rugpjūčio mėnesį turėjo pradėti dirbti Anglijoje. Iki to laiko mama ir sūnus buvo apklausti. Tyrėja jai pasakė, kad gali mamą palikti tvarkyti reikalus, todėl išvyko į Angliją. Tačiau turėjo grįžti namo, nes paaiškėjo, kad mama negali tarpininkauti tvarkant bylos reikalus. Jei tai būtų buvęs tik pliaukštelėjimas, tai nebūčiau to atsisakiusi, ko taip sunkiai siekiau. Prieš 20 metų ją stipriai mušė kaltinamojo žmona. Jai tada paūmėjo bronchinė astma. Tėvai to įvykio nežinojo. Jie apie tai sužinojo prieš kelis mėnesius. Yra dėkingi E, kad ji pasakė mamai apie įvykį. Keista, kad kaltinamasis ją pirmą kartą mato. Su jo dukra lankė tą pačią mokyklą ir klasę. Šie žmonės daug sau leidžia. Padarytas akivaizdus nusikaltimas, sužalotas mažametis vaikas. Patirtas ne tik fizinis skausmas, bet ir moralinis pažeminimas. Jie yra išsilavinę ir visuomenės gerbiami žmonės. Skaudu, kad kaltinamojo žmonos ji yra užgauliojama, prie jos sūnaus išvadinama gegute. Nori pridėti iš mokyklos sūnaus charakteristiką, Plinkšių kaimo bendruomenės charakteristiką apie jos šeimą. Palaiko savo ieškinį dėl 5000 Lt, mano, kad, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį ir į tai, kad jie yra vieno kaimo gyventojai, suma yra teisinga.

Sūnus buvo sukrėstas. Jis svaidėsi sakydamas kur buvo, kas buvo. Paskui jis pasakė, kad buvo kažkokio vaiko kieme prie įėjimo. Sūnus sakė, kad pirmas smūgis buvo į pilvą. Iš pradžių jis žaidė su E anūkais. J. J. pakvietė valgyti, bet vaikai neklausė. Po to vaikus išėjo pakviesti vaikų močiutė. Sūnus norėjo juos palydėti. N pasirodė, pradėjo šaukti, ko čia triukšmauji ir ką veiki svetimame kieme. Sūnus sakė, kad N stvėrė ranka ir užstojo praėjimą į laiptinę. Pirmą kartą tada N trenkė į pilvą, antras smūgis nebuvo toks stiprus, paskui trenkė į veidą. Tai nebuvo pliaukštelėjimas, nes mama sakė, kad tą patį vakarą pradėjo kilti patinimas. Kai pamatė vaiką, stipriai buvo patinęs dešinysis žandas, pradėjusi ryškėti mėlynė. Paskui jis sakė, kad nuo smūgio pargriuvo ant kieto grindinio. Antrą ar trečią dieną sūnus sakė, kad jam sunku eiti į tualetą, nes labai skauda nugarą. Gydytojo buvo užfiksuotas nugaros sumušimas. D pastoviai apklausoje sakydavo, kad jam buvo sakoma: dink iš čia, dink iš to kiemo. K. D. parkrito ant žemės, tada jis skubėjo namo. Sūnus sakė, kad J viską matė. J keletą kartų N sakė, kad nedarytų taip, nes pasigailės. Vaikas grįžo namo žvyro išteptais rūbais. E mamai viską papasakojo. Jie buvo ligoninėje. Pažymoje buvo parašyta, kad sumuštas nepažįstamo žmogaus, nes nežinojo kaip jį vadina. Grįžo namo. Vaikas buvo šoke. Vaikas ne kartą sakė, kad jam jis labai skaudžiai padarė, kad jam labai skauda. Gydytojas sakė, kad reikia duoti valerijonų. Buvo nustatytas nugaros sumušimas, riešo patempimas. Valerijono nevartojo. Vaistinėje rekomendavo kitus vaistus nuo nervų, streso. Ji vėliau tenkino vaiko įgeidžius, pirko savaitę laiko Kinder siurprizus, Coca-cola, traškučius, važiavo į Klaipėdos jūrų muziejų, ėjo į picerijas, kad viskas greičiau pasimirštų. Savaitę laiko jis skundėsi nugaros skausmu, trečią dieną skundėsi, kad dar į tualetą eiti sunku. Mėlynės per savaitę laiko išnyko. Jis buvo baikštus, bijojo eiti į lauką. Jis klausdavo, ar nesutiks N. Antrą naktį sūnus prišlapino lovą. Mano, kad tai stipriai paveikė. Naktimis atsikeldavo ir pradėdavo šaukti. Vieną naktį vaikas šaukė, kad nemušk manęs, paleisk mane. Dabar vaikas stabilizavosi. Iki dviejų savaičių baigėsi akivaizdūs matomi padariniai.

Vaiko pasididžiavimo gal nepamatė, kai jis sakė, kad sudavė įtariamajam. Prieš teismą buvo kalbėta su sūnumi. Jis pergyveno. Jis sakė, o jei jį uždarys. Jis psichologiškai išgyveno. Su vaiku, mano, negalima nieko surežisuoti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2012-07-22 informacinio pranešimo Nr.0112000399551 matyti, jog M kviečia atvykti policiją, nes kieme prieš valandą jos anūką D. N., gim. m., sumušė kaimynas, GMP nereikia. Skambinta 18.06 val. Papildyta, kad 2012-07-23, 16.28 val. į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ kreipėsi D. N., gim. 2005-12-11, gyv. Mažeikiuose, diagnozė: daugybiniai kūno sumušimai, išleistas gydytis ambulatoriškai (b.l. 7-9).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjas D. P. surašė tarnybinį pranešimą, kad 2012-07-22, apie 16 val., būdamas neblaivus A. N., gim. m., namo kieme, rankos delnu ne mažiau 2 kartų sudavė mažamečiui D. N., gim. m. į veidą bei jį parvertė ant žemės (10 b.l.).

Iš byloje esančio 2012-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta: kiemas, yra Mažeikių rajone, Plinkšių kaime, prie dviejų aukštų 1-os laiptinės namo, 15 m dešiniau nuo laiptinės. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų, reikšmingų įvykio tyrimui, neaptikta (b.l. 11,12).

Iš byloje esančios 2012-08-27 specialisto išvados Nr. G 131/12 (13) matyti, kad D. N. buvo nustatyta: veido, dešinio klubo ir dešinio riešo sąnarių sumušimai ir kraujosruvos. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio aplinkybes nurodo, kad A. N., 2012 metų liepos 22 dieną, apie 16 val., Mažeikių rajone, Plinkšių kaime, kieme prie Mokyklos g. 2 namo, būdamas neblaivus, sudavė rankos delnu ne mažiau 2 -jų kartų mažamečiui D. N., gim. , bei jį parvertė ant žemės, taip mažamečiui nukėlė fizinį skausmą. D. N. 2012-07-23, 16.28 val., atvyko į VšĮ „Mažeikių ligoninė" priėmimo skyrių, diagnozė: daugybiniai kūno sumušimai, išleistas gydytis ambulatoriškai. Apklausta liudytoja S. N., nukentėjusiojo mama, kuri nurodė, kad sūnus papasakojo, kad jos sūnus po įvykio buvo šoke, pasakojo, kad A. N. sūnui sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, po to pastūmė, nuo stūmimo sūnus pargriuvo ant žemės ir susitrenkė nugarą, vėliau tempė už rankos. Ji pastebėjo ant sūnaus kūno „mėlynes" - ant dešinio skruosto, ant dešinės rankos bei ant nugaros dešinėje pusėje. Tą vakarą į medikus nesikreipė, kreipėsi po kelių dienų (b.l. 22).

Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metui kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 2 d. Kaltinamasis pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį vaikui į veidą, po ko jis nuvirto ant žemės, o atsikėlęs sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Byloje neginčijamai įrodyta, jog specialistas užfiksavo tokius vaiko sužalojimus: veido, dešinio klubo ir dešinio riešo sąnarių sumušimai ir kraujosruvos. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad šie padaryti sužalojimai D. N. buvo padaryti kitu laiku ir kitoje vietoje bei kito asmens. Nes tai patvirtina tiek D. N. parodymai, tiek S. M. parodymai tuoj pat po įvykio, taip pat policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuris buvo surašytas įvykio dieną. Kad nukentėjęs vaikas po įvykio sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, vėliau jis buvo parduotuvėje ir valgė ledus, negali būti pagrindas teigti, kad jam nebuvo sukeltas skausmas nuo kaltinamojo suduotų smūgių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis buvo apklaustas tik 2012-10-10, t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio, todėl turėjo galimybę sugalvoti savo gynybos versiją. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir mažamečio nukentėjusiojo veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo nekorektiški, nes kaltinamasis yra pagyvenęs žmogus, tačiau tai nesudaro kaltinamajam pagrindą kelti ranką prieš vaiką ir jį mušti. Vaiko veiksmai gali būti laikomi kaip charakterizuojanti medžiaga, kuri šiuo konkrečiu atveju nedaro jokios įtakos veikos kvalifikavimui.

Smurtas nesvarbu kam jis būtų naudojamas, ir kas jį naudotų, ir dėl kokių motyvų naudotų yra smerktinas poelgis, juo labiau prieš mažametį asmenį. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis fizinį smurtą vartojo mažamečio atžvilgiu. Įstatymų leidėjas, numatydamas griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už fizinio smurto vartojimą mažamečio atžvilgiu, siekė apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip asmens sveikata, bet ir vieną iš svarbiausių vertybių – vaikystę. Todėl ta aplinkybė, kad A. N. būdamas suaugęs, iš esmės be jokios dingsties, sudavė mažamečiui D. N., rodo jo primityvų elgesį į vaikų poelgį bendraujant su suaugusiu žmogumi. Tokį elgesį įstatymas draudžia ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nustatyta ir tai, kad D. N. sužalojimo metu buvo mažametis, nes jam buvo tik 6 metai. Šioje byloje nustatyti visi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai įeinantys į LR BK 140 str. 2 dalies sudėtį, todėl A. N. privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Skiriant bausmę A. N. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltės formą - nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, anksčiau nėra teistas, tik baustas vieną kartą administracine tvarka, nėra blogai charakterizuojamos medžiagos, todėl skirtina jam laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis.

Manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjęs D. N. dėl kaltinamojo A. N. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 37,47 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 37,47 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263 str.).

Prokuroras, gindamas mažamečio interesus, yra pareiškęs 500 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo mažamečio vaiko įstatyminė atstovė S. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo sūnaus D. N. naudai. Šis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas laiko, kad mažametis nukentėjęs patyrė stresą, psichologinį sukrėtimą, jautė baimę. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje jo dvasinei pusiausvyrai, psichologiniam stabilumui negalima nustatyti, nes jo motina patvirtino, kad jokių vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko, šiuo metu vaikas jaučiasi gerai. Laikytina, kad mažamečiui D. N. buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą mažamečio nukentėjusiojo dvasinį - emocinį sukrėtimą. Ši žala, dėl kurios kaltas A. N., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Kaltinamasis yra pensininkas, jo gaunama pensija nėra didelė, nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo finansinė padėtis ateityje gali pagerėti. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Kaltinamojo A. N. padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajam D. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, kaip jis buvo gydomas, ar gydymas yra tęsiamas, ar reikalingas gydymas ateityje, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažamečiui D. N. priteistinas tenkinant prokuroro ieškinį dalinai ir priteisiant 300,00 litų neturtinės žalos atlyginimui bei tenkinant įstatyminės atstovės ieškinį taip pat dalinai ir priteisiant 700,00 litų neturtinės žalos atlyginimui ir tai atitiks Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dydį tokio pobūdžio bylose.

Nukentėjusiojo mažamečio vaiko įstatyminė atstovė S. N. turėjo išlaidų už teisinę pagalbą, o išlaidos sudaro 2000,00 litų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 dalyje ir nubausti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant pareigą nuosprendžiui įsiteisėjus neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atsiprašyti nukentėjusiojo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tenkinti prokuroro civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš A. N. 300,00 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui D. N. naudai.

Tenkinti mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ieškinį dalinai ir priteisti iš A. N. 700,00 Lt (septynis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui D. N. naudai.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. N. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus 47 ct) už nukentėjusiajam D. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš kaltinamojo A. N. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų S. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas