Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-108-92/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
1S-108-92/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Damanskienė
Pareiškėjas
A. P.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija:2.2.1.4. 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Jurate Damanskiene,sekretoriaujant Vaivai Jasudaviciutei,pareiškejo A. P. atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,

teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo A. P. atstovo advokato V. M. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo A. P. atstovo advokato V. M. skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores 2010-12-27 nutarimo panaikinimo,

nustate:

Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas 2011-01-28 nutartimi netenkino pareiškejo A. P. atstovo advokato V. M. skundo, kuriuo jis praše panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores 2010-12-27 nutarima. Savo sprendima teismas motyvavo tuo, jog Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores T. P. 2010-12-27 nutarimas yra teisetas ir pagristas. Teismas konstatavo, kad prokurore padare pagrista išvada, jog A. J. veikoje nera požymiu nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. ir ikiteismini tyrima pagristai nutrauke.

Pareiškejo A. P. atstovas advokatas V. M. prašo panaikinti apylinkes teismo 2011-01-28 nutarti, ipareigoti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiaja prokurore organizuoti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-01043-09. Nurodo, jog teismo nutartis yra neteiseta ir nepagrista, nes apylinkes teismas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-1043-09 esancius irodymus vertino paviršutiniškai, ju neišsamiai netyre. Teigia, kad apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui buvo pateikti objektyvus duomenys apie tai, jog vairuotojas A. J. autoivykio metu turejo regejimo sutrikimu ir, kad tai galejo buti esmine priežastis eismo ivykiui, kurio metu buvo sužalotas A. P., kilti. Teigia, jog neištyrus visu autoivykio aplinkybiu, Vilniaus rajono PK pareigunai skubotai medžiaga del A. J. veiksmu perdave teismui, kuris nutarimu A. J. nepagristai nubaude tik administracine tvarka už ATPK pažeidimus. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas del 2009-06-13 eismo ivykio buvo atliekamas pažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatas. Teigia, kad nei prokurore, nei teismas nenurode jokiu argumentu, del ko buvo atmestas skundas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad A. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str.1 d., požymiu, todel ikiteisminis tyrimas turi buti atnaujintas.

Aukštesniojo teismo posedyje pareiškejo atstovas advokatas V. M. praše skunda patenkinti.

Pareiškejo A. P. advokato skundas netenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. sausio 28 d. nutartis yra pagrista ir teiseta.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas (nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves pareiškima apie nusikalstama veika, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Aukštesniojo teismo nuomone, šie istatymu reikalavimai, nagrinejant A. P. ir jo atstovo skundus, nebuvo pažeisti.

Kaip matyti iš aukštesniam teismui pateiktos medžiagos, pareiškejas A. P. bei jo atstovas Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai ir Vilniaus rajono apylinkes teismui pateiktuose skunduose nurode faktinius duomenis ir juos pagrindžiancius dokumentus, kurie, anot ju, patvirtina, jog A. J. padare nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d.

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako asmuo, kuris vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo objektyvioji puse apima visus materialines nusikaltimo sudeties požymius: veika, pasekmes ir priežastini ryši.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu, butent nukentejusiojo A. P. veiksmai buvo pagrindine priežastis kilti eismo ivykiui, kadangi, kaip konstatuota 2010-01-26 specialisto išvadoje Nr. 11-3363(09) A. P. tamsios paros metu, neturedamas su savimi švieciancio žibinto ir prie aprangos prisegto šviesa atspindincio atšvaito, neapšviestame kelio ruože, budamas kelio važiuojamoje dalyje, sudare sunkiai pastebima kliuti prie jo artejusiam automobilio BMW 316 vairuotojui A. J. ir techniniu požiuriu salygojo eismo ivykio kilima. Tai, kad butent A. P. veiksmai buvo pagrindine priežastis kilti eismo ivykiui patvirtino ir kiti surinkti irodymai - liudytoju J. G., P. S., J. J., Z. K. parodymai. Be to, už KET 48 p. reikalavimu pažeidima A. P. buvo nubaustas administracine tvarka.

Nors skunde pareiškejo atstovas teigia, jog butent A. J. veiksmai leme eismo ivykio kilima, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu, kad pastarasis butu pažeides KET reikalavimus. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad šiuo atveju A. J. veiksmuose nera vieno iš butinu nusikaltimo sudeties požymio – veikos, t.y. keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidimo. Net ir tas faktas, jog Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-07-10 nutarime administracinio teises pažeidimo byloje A. J. buvo nubaustas administracine tvarka, konstatavus, kad pastarasis nepasirinko saugaus važiavimo greicio, ikiteisminio tyrimo metu padarytu išvadu del pesciojo kaltes savaime nepaneigia. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkes teismo išvadai, jog atsižvelgiant i realias galimybes ir salygas, buvo atlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai, apklausti visi galimi liudytojai, gautos specialistu išvados, atlikta ivykio vietos apžiura ir kita.

Atkreiptinas demesys ir i tai, jog Vilniaus apygardos teismui 2010-06-28 nutartimi panaikinus apylinkes teismo nutarti, byla buvo pakartotinai perduota Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai ikiteisminiam tyrimui atlikti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Siekiant pašalinti apygardos teismo nutartyje nurodytus ikiteisminio tyrimo trukumus, buvo papildomai apklausti liudytojai, nukentejusysis, pareigunai, specialiste bei ekspertas, kuriu duoti parodymai bei išvados pakartotinai patvirtino ta aplinkybe, jog, butent A. P. veiksmai techniniu požiuriu itakojo eismo ivykio kilima. Tokiai išvadai pritartina.

Skunde nurodoma, kad eismo ivykis galejo kilti del prasto A. J. regejimo. Ši aplinkybe nera patvirtinta bylos duomenimis bei, esant anksciau paminetai specialisto išvadai apie autoivykio priežasti, neturi itakos. Be to, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejonems, jog vairavimo teise A. J. galejo igyti neteisetu, nesažiningu budu. Aukštesniojo teismo nuomone, nei ankstesni, nei papildomai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai pradines išvados, kad del eismo ivykio kaltas nukentejusysis A. P., nepaneigia. Be to, atkreiptinas demesys i tai, jog prieš ivyki A. P. išgere du 0,5 l. talpos butelius alaus, kuris buvo 5 proc. stiprumo (tai patvirtino liudytojas P. S.), taigi, ivykio metu buvo neblaivus, kas galejo itakoti jo elgesi.

Skunde nurodyti motyvai del galimos A. J. kaltes eismo ivykiui kilti, vertintini kaip prielaidos, jie nepagristi objektyviais bylos duomenimis, todel, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkes teismas, spresdamas klausima del BK 281 str. 1 d. numatytos veikos požymio buvimo, pagristai konstatavo, jog A. J. nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Naikinti apylinkes teismo nutarti kaip nepagrista ir neteiseta skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,nutare:

nukentejusiojo A. P. atstovo advokato V. M. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarti.

Nutartis neskundžiama.

Teiseja Jurate Damanskiene