Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiems V. A., L. A., teismo medicinos specialistui Dariui Iešmantavičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, teistas: 1) 1991-10-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2d. - 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47` str. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1993-03-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 3d., BK 43 str. Laisvės atėmimu trims metams; 3) 1993-07-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str.2d. BK 43 str. laisvės atėmimu trims metams, pritaikius 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 str. bausmė sumažinta vieneriais metais, bausmę atlikęs 1994-05-17; 4) 1998-07-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 104 str. laisvės atėmimu 10 metų, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2d. 1p. bausmė sumažinta vienu penktadaliu, bausmę atlikęs 2005-03-01 (paleistas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-02-21 nutartį lygtinai 1 metams 7 mėnesiams), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK135 str. 1d., 129 str. 2d. 2p., 11p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui ir tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, šias veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Būtent, 2008 m. rugpjūčio 1 d. apie 22 val. 30 min. V. K. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po kilusio konflikto, iš pykčio jis pasivijo iš namo išeinantį nukentėjusįjį L. A. ir tyčia dūrė pastarajam peiliu į pilvo sritį tuo padarydamas jam durtinę pjautinę žaizdą su kepenų, dvylikapirštės žarnos, dešinės pusės IX šonkaulio sužalojimu ir tuo nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, A. S., siekdamas nuslėpti L. A. atžvilgiu padarytą nusikaltimą, sugrįžęs į gyvenamąjį namą, priėjo prie lovoje gulinčio ir miegančio V. K. A. ir tyčia peiliu keturis kartus dūrė pastarajam į krūtinės ir nugaros sritis tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę pjautinę kiaurinę krūtinės kairės pusės žaizdą su krūtinės minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, aortos sienos sužalojimu ir nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinę pjautinę žaizdą virš dešinio raktikaulio, krūtinės kairėje pusėje ir nugaroje su odos bei minkštųjų audinių pažeidimu ir nukraujavimu į išorę, ko pasekoje dėl durtinės pjautinės kiaurinės krūtinės kairės pusės žaizdos bei padarytų krūtinės minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, aortos sienos sužalojimų, nukraujavimo į krūtinplėvės ertmę nukentėjusysis mirė.

A. S., padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d., sutikęs V. A., su juo dviračiu nuvažiavo į Kalvariją, kur pastarasis nupirko degtinės. Grįžę į namus pas V. A. iš pradžių gėrė dviese, vėliau prisijungė ir L. A.. Po kiek laiko jis su pastaruoju susiginčijo. Kai L. A. išeidinėjo į lauką, jį tarpduryje prisivijo ir smogė jam kišenėje turėtu peiliu į krūtinės sritį. Kodėl dūrė paaiškinti negalėjo, teigė, kad L. A. smurto nenaudojo. Po smūgio nukentėjusysis išėjo, o jis grįžo pas tėvą, kuris tuo metu gulėjo lovoje. Priėjęs prie ant šono miegančio V. A., dūrė jam keturis kartus į krūtinę ir nugarą. Dviejų tarpinių dūrių teigė neprisimenantis. Po smūgių suprato, kad nužudė V. A.. Aiškino, jog blaivus taip nebūtų pasielgęs. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad tikslo nužudyti V. A. neturėjo, jei būtų norėjęs, būtų nužudęs ir L. A., be to, neturėjo ir tikslo tokiu būdu nuslėpti L. A. sužalojimą. Nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir jo dydžio neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė ir paaiškino, kokiu būdu sužalojo L. A. ir kaip nužudė V. A. (t.2, b.l. 33-40).

Nors kaltinamasis A. S. kaltu padarius inkriminuojamus nusikaltimus prisipažino tik iš dalies, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis L. A. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. trise pas jo tėvą gėrė degtinę, vienu metu jis norėjo išeiti į lauką ir jau būnant namo prieangyje jį prisivijo kaltinamasis ir kažkuo dūrė į šoną. Po to jis nubėgo į kiemą ir pasislėpė krūmuose, dar vėliau sugrįžo į namą ir atsigulė. Ryte pabudęs jis pastebėjo, kad jo marškiniai kruvini ir prilipę prie kūno, juos atplėšęs pamatė žaizdą, taip pat pamatė, kad prie lovos, kurioje gulėjo tėvas, pribėgę kraujo. Pajudinus tėvą jis suprato, kad šis negyvas. Tuomet apie įvykį jis pranešė policijai.

Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet parodė, kaip 2008 m. rugpjūčio 1 d. jų namuose buvo sužalotas jis pats bei kur surado nužudytą savo tėvą V. K. A. (t. 1, b.l. 123-128).

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad paskambinusi į ligoninę sužinojo, jog tėvas yra nužudytas, o brolis sužalotas. Iš brolio L. A. pasakojimo ji sužinojo, jog išgertuvių metu A. S. supykęs už pastarojo žodžius, kad tikri vyrai neišgėrę neišeina, jam dūrė. Nurodė, kad V. A. ji palaidojo, prašo priteisti 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja I. R. parodė, kad įvykio nematė. 2008 m. rugpjūčio 1 d. A. S. išėjo iš namų ir grįžęs apie 22.30 val. nuėjo miegoti. Iš ryto atvažiavę policijos pareigūnai pranešė, kad jis įtariamas žmogžudyste. Aiškino, kad kaltinamasis išgėręs nebūdavo agresyvus, tą dieną jis grįžo švariais drabužiais, nieko išskirtinio ji nepastebėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l. 6-25) matyti, 2008 m. rugpjūčio 2 d. apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) V. K. A. priklausančią sodybą, namo kambaryje ant lovos buvo rastas vyriškos lyties lavonas su durtinėmis žaizdomis.

Iš 2008-08-02 kratos protokolo (t. 1, b. l. 108-109 ) matyti, kad A. S. gyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , priklausančiose P. R., atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas lenktinis peilis juodomis kriaunomis ir medžiaginiu dėklu bei lenktinis peilis medžio spalvos rankena.

Iš 2008-08-08 daikto apžiūros protokolo ir priedo prie jo (t.1, b. 1. 111-117) matyti, kad kaip daiktai buvo apžiūrėti abu kratos metu rasti ir paimti peiliai. Ant peilio medžio imitacijos rankena rastos rusvos spalvos dėmės.

Iš 2008-09-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo ir priedo prie jo (t.2, b.l. 43-46) matyti, kad A. S. iš pateiktų atpažinti peilių atpažino peilį, kuriuo sužalojo L. A. ir kuriuo nužudė V. K. A..

Iš 2008-08-04 daiktų apžiūros protokolo ir priedo prie jo (t. 1, b. 1. 51-58 ) matyti, kad kaip daiktai buvo apžiūrėti nukentėjusiojo L. A. drabužiai ir batai. Ant jo kelnių, bliuzono ir kelnaičių rastos rusvos spalvos dėmės, bliuzono priekyje rasta skylė.

Iš daiktų apžiūros protokolo ir priedo prie jo (t.1, b. 1. 60-67 ), matyti, kad kaip daiktai buvo apžiūrėti žuvusiojo V. K. A. drabužiai. Ant marškinių rasta rusvos spalvos dėmė ir keturios skylės.

Iš 2008-09-17 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio Specialisto išvados Nr. G 858/08(09) (t.1, b. l. 84) seka, kad L. A. kliniškai konstatuota durtinė pjautinė pilvo žaizda su kepenų, dvylikapirštės žarnos, dešinės pusės IX šonkaulio sužalojimu galėjo būti padaryta kietu aštriu smailiu plokščiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. L. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu 2008 m. rugpjūčio 1-2 dienomis. Be to, L. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu.

Iš 2008-09-25 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio Specialisto išvados Nr. M 214/08(09) (t.1, b. 1. 81-82) seka, kad V. K. A. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiaurinės krūtinės kairės pusės žaizdos su krūtinės minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, aortos sienos sužalojimu ir nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. V. K. A. lavone konstatuota durtinė pjautinė kiaurinė krūtinės kairės pusės žaizda su krūtinės minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, aortos sienos sužalojimu ir nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos virš dešinio raktikaulio, krūtinės kairėje pusėje ir nugaroje su odos bei minkštųjų audinių pažeidimu ir nukraujavimu į išorę galėjo būti padaryta kietu plokščiu aštriu duriančiai pjaunančio tipo daiktu. V. K. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais, kietu smailiu aštriu duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu artimu laiku vienas kitam. V. K. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu.

Šias teismo medicinos specialisto išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos specialistas Darius Iešmantavičius.

Iš paminėto seka, kad kaltinamojo aiškinimas apie nusikaltimų padarymo aplinkybes pilnai atitinka nukentėjusiojo L. A. parodymams, ir kitoms objektyviai nustatytoms aplinkybėms – apie nusikalstamai veikai panaudotą įrankį ( peilį ), apie nusikaltimų padarymo laiką ir vietą, apie nukentėjusiems padarytų sužalojimų pobūdį ir kiekį, tad pagrindo netikėti tokiu jo aiškinimu nėra.

Vertinant virš paminėtus įrodymus darytina išvada, kad būtent kaltinamasis peiliu sužalojo L. A., tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir kvalifikuotina pagal BK 135 str. 1d., ir V. K. A., tuo jam padarydamas mirtį sukėlusius kūno sužalojimus. Sprendžiant kaltinamojo tyčios klausimą taip pat atsižvelgtina į paties A. S. aiškinimą, nukentėjusiojo L. A. parodymus, abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo būdą ir tam panaudotą įrankį. Tai, kad kaltinamasis ir prieš L. A. ir prieš V. K. A. panaudojo peilį, suduodamas smūgius peiliu jis suvokė, kad tokiu būdu juos sužalos, o V. K. A. atžvilgiu suprato, kad pastarasis po tokio kiekio smūgių jau tikrai mirs, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprasdamas galimas pasekmes ir tokių pasekmių siekdamas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė, kad V. K. A. nužudė turint tikslą nuslėpti prieš tai padarytą nusikaltimą jo sūnaus L. atžvilgiu, tokiu jo aiškinimu nesiremtina, o vadovautinasi kaltinamojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.2 b.l. 29-31 ), kuomet jis pripažino, kad V. K. A. dūrė siekdamas kad niekas nesužinotų apie L. A. sužalojimą, kad to nesužinotų V. A., bei taip pat nurodė, kad V. A. būtų peiliu nedūręs, jeigu prieš tai nebūtų sužalojęs pastarojo sūnaus. Būtent tokia kaltinamojo pateikta nusikaltimo motyvacija atitinka nusikaltimų padarymo aplinkybėms, nes iš paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad iki nusikaltimo padarymo jokių konfliktų , ginčų tarp kaltinamojo ir nužudytojo nebuvo kilę, V. K. A. iki sužalojimo momento su kaltinamuoju nebendravo, jau buvo atsigulęs lovoje ir miegojo, smurtą prieš jį kaltinamais panaudojo iškarto po L. A. sužalojimo. Be to ir pats kaltinamasis neigdamas jam inkriminuotą minėtą nusikaltimą kvalifikuojančią aplinkybę, negalėjo logiškai paaiškinti tokį savo parodymų keitimą, tuo pačiu negalėjo nurodyti ir V. K. A. žalojimo peiliu bei nužudymo priežastį. Tai pat iš kaltinamojo aiškinimo seka, kad prieš suduodant smūgius peiliu nukentėjusiajam V. K. A. jis suprato, jog pastarasis miega. Kadangi kaltinamasis prieš tai su nužudytuoju gėrė ir alkoholinius gėrimus, jam buvo žinoma ir apie pastarojo girtumą. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada apie V. K. A. kraujyje rastą kiekį - 2,64 promiles etilo alkoholio. Tad iš paminėto darytina išvada, kad kaltinamasis nukentėjusįjį V. K. A. nužudė siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą ir kad kaltinamajam buvo žinoma ir suprantama, jog nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės, dėl savo fizinių savybių visiškai negalėjo suprasti kaltinamojo veikos pobūdžio, negalėjo gintis ar kitaip vengti gresiančio pavojaus.

Tokiu būdu laikytina, kad A. S. V. K. A. nužudė pastarajam esant bejėgiškoje būklėje ir siekdamas nuslėpti prieš tai padarytą kitą sunkų nusikaltimą. Šie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai tyrimo organų teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 129 str. 2d. 2p.,11p.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. A. S. padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo priskiriami prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 5d, 6d. ). Abu nusikaltimai padaryti prieš asmenį, vieno iš padarytų nusikaltimų pasekmės yra itin sunkios, sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (tai pripažino savo parodymuose ir pats kaltinamasis, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaip asmenybė A. S. charakterizuotinas neigiamai, jis niekur nedirbo, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą (nužudymą). Pastaroji aplinkybė rodo žymiai didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei ir įvertinant tai, bei nusikaltimų padarymo aplinkybes A. S. pripažintinas pavojingu recidyvistu ( BK 27 str. 2d. 1p.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą A. S. skirtinos itin griežtos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje dėl V. K. A. nužudymo nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidas, jos nurodytoji 2000 litų dydžio patirta turtinė žala yra reali, tokį žalos dydį pripažįsta, sutinka atlyginti ir kaltinamasis. Tad iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 2000 Lt ( CK 6.246 str., 6.291 str. ). Taip pat iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiojo L. A. gydymo išlaidos, nes šias išlaidas, sudarančias 2390 Lt Valstybinė ligonių kasa patyrė kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje ( CK 6.246 str. 6.249 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str. 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 11p. Pagal BK 135 str. 1d. paskirti bausmę laisvės atėmimą septyneriems metams, pagal BK 129 str. 2d. 2p., 11p. Paskirti bausmę laisvės atėmimą šešiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. Paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir tokiu būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvidešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pirmus dešimt metų kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. suėmimo dienos – 2008 m. rugpjūčio 2 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BK 27 str. 2d. 1p. A. S. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajai V. A. 2000 ( du tūkstančius ) Lt ir 2390 ( du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt ) Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus, saugomus Marijampolės VPK Kalvarijos PK V. K. A. drabužius kaip neturinčius vertės sunaikinti, kraujo mėginius, paklodės iškarpą, keturis vienetus nuorūkų, penkias daktiloplokšteles, peilį medžio imitacijos rankena, kaip neturinčius materialinės vertės sunaikinti, L. A. drabužius grąžinti L. A., A. S. drabužius grąžinti A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.