Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. K., atstovaujamos advokato Osvaldo Radimono, ieškinį atsakovui G. K. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimą dėl prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydžio ir prašo jai iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 d.

Atsakovas G. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jo dukra. Jis yra neįgalus, būna globos namuose. Atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui priteisti materialinį išlaikymą, taip pat neprieštaravo dėl jo sumažinto dydžio.

Trečiasis asmuo I. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 15). Į 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusį teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašo patenkinti ieškovės ieškinį.

Ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą, taip pat ieškovės sumažintas reikalavimas dėl prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydžio tenkinami visiškai.

Bylos duomenimis ir teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, kad P. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. K. ir trečiojo asmens I. K. pilnametė dukra (b. l. 8). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) klasėje, (duomenys neskelbtini) numato baigti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 30). (duomenys neskelbtini) direktorius ieškovę charakterizuoja teigiamai (b. l. 12). Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Tauragės skyriaus rašte nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 25 d. duomenimis, per paskutiniuosius 5 metus P. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo (b. l. 10). Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus išduota pažyma apie asmens negautas išmokas patvirtina, kad ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (b. l. 9). Ieškovė savo pajamų neturi ir šiuo metu yra remiama motinos – trečiojo asmens I. K., kuri be ieškovės dar turi du vaikus, šeima gyvena socialiniame būste. Trečiasis asmuo I. K. šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro įvairios socialinės pašalpos, ji gera valia, kiek galėdama, prisideda prie ieškovės išlaikymo. Atsakovas G. K. teikė materialinį išlaikymą savo dukrai (ieškovei) P. K. iki jos pilnametystės. Ieškovei tapus pilnamete ir besimokant (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė materialinio išlaikymo teikimą. Atsakovas taip pat neprisidėjo jokia kita forma prie ieškovės išlaikymo. Atsakovas yra neįgalus, nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. gyvena (duomenys neskelbtini), gauna apie 400 Eur dydžio pajamas per mėnesį.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad dėl mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, negaunat kitų pajamų ir neturint nekilnojamojo turto, ieškovė negali savęs savarankiškai išlaikyti, todėl jai yra būtina materialinė parama.

Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, jai būtina finansinė parama ne tik iš trečiojo asmens, bet ir iš tėvo.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Įvertinęs atsakovo G. K. turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas yra neįgalus, turi sveikatos problemų, tačiau jis neprieštarauja ieškovės reikalavimui priteisti materialinį išlaikymą, taip pat neprieštarauja jo sumažintam dydžiui, bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta duomenų, jog atsakovas yra nepajėgus teikti prašomo priteisti dydžio materialinį išlaikymą savo dukrai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti visiškai ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 d. Teismo nuomone, tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo finansinės padėties nepablogins, o ieškovei bus finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (VGTPT Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) skirtą advokatą ir nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista 100 procentų (b. l. 5–6). Ieškovė už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 25 Eur (70 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,96 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal VGTPT Kauno skyriaus 2019 m. birželio 26 d. pirminę pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei P. K. susidarė 182 Eur valstybės naudai priteistina suma (b. l. 16). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Atsakovas nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o ieškovė – atleista 100 procentų, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas šiuo metu yra išlaikomas valstybės, yra neįgalus, jo sveikatos būklę, šiuo sprendimu priteisiamą materialinio išlaikymo sumą, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, mano, kad bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisia antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą pilnametei jo dukrai P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 d.

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.