Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir D. C. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-05-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 2 d.

D. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 260 str. 1 d. – ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant ir su bausme, paskirta Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-06-09 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 22 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), perlipęs per tvorą ir taip įsibrovęs į L. K. įmonės saugomą teritoriją, pro neužrakintas duris pateko į šios įmonės sandėlį, iš kurio pagrobė 2 maišus (100 kg) cukraus, taip padarė L. K. įmonei 281 litų turtinę žalą.

M. M. ir D. C. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti, ir jas pardavė, už tai, kad 2008 m. kovo 31 d., apie 19 val., kartu susitarę, D. C. ir M. M. už abiejų pinigus – 190 litų – nusipirkti narkotinių medžiagų turint tikslą jas parduoti, M. M. 2008 m. kovo 31 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš moters, vardu D., kurios asmenybė tyrimo metu nenustatyta, neteisėtai įgijus 8 popierinius lankstinukus, kuriuose buvo rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,102 gramų narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas M. M. automobiliu pargabenus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tas medžiagas D. C. ir M. M. nuo tos pačios dienos 21 val. bendrai laikė M. M. bute, (duomenys neskelbtini). Po to, kai turint tikslą parduoti, M. M. apie turimą narkotinę medžiagą mobiliuoju telefonu „Nokia 6103“, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), pranešė L. V., D. C. su M. M. susitarė, kad dalį įsigytos narkotinės medžiagos L. V. parduos D. C.. Todėl tą pačią dieną, apie 23 val., L. V. atėjus į (duomenys neskelbtini) namą, D. C. laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto, už 30 litų L. V. pardavė 1 popieriaus lankstinuką, kuriame buvo rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,004 gramų narkotinės medžiagos – heroino. Netrukus L. V. prie automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo L. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, sulaikė Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai. Automobilio salone buvo surastas paminėtas popierinis lankstinukas su narkotine medžiaga. Kitą narkotinės medžiagos kiekį – 7 popieriaus lankstinukus, kuriuose buvo rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,098 gramų narkotinės medžiagos – heroino, D. C., turėdamas tikslą parduoti, kartu su M. M. laikė iki tos pačios dienos 23.40 val. M. M. bute, (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu rado ir paėmė Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. teigia, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija kaip pagrindinį šio nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį nurodo asmens tikslą parduoti ar kitaip platinti. Šis požymis kartu su kitais šio nusikaltimo sudėties objektyviaisiais požymiais turi būti tinkamai motyvuotas ir įrodytas. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Teismas turėjo visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistieji M. M. ir D. C. neigė, kad turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nuteistasis D. C. taip pat neigė įgijęs ir gabenęs tokį kiekį narkotinių medžiagų, kuris užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, tačiau byloje surinkti įrodymai nuteistųjų kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., patvirtina.

Nuteistųjų parodymus paneigia liudytojų V. A., E. N., V. P. parodymai, daiktų apžiūros, kratos protokolai, specialisto išvados bei kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Iš 2008-03-31 slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad slapto sekimo metu užfiksuota, jog D. C. su M. M. nuėjo į butą, (duomenys neskelbtini). Į šį butą atėjo D. N.. M. M. kambaryje iš spintoje esančio atlenkiamo baro pasiėmė narkotinių medžiagų ir visi trys jų susileido. Vėliau į M. M. butą atėjo M. G., kurio M. M. į butą neįsileido. D. N. išvažiavo kartu su M. G., tačiau netrukus jie sugrįžo ir abu pakilo į M. M. butą. D. N. M. M. kambaryje padavė M. M. pinigus ir abu vėl išėjo. M. M. su D. C. M. M. kambaryje ant atlenkiamo spintos baro tvarkė narkotines medžiagas. Vėliau į šį butą atėjo M. G.. Jam buvo paruošti narkotikai ir M. G. narkotikus suvartojo vietoje, M. G. M. M. sumokėjo pinigus. 20.02 val. į butą atėjo R. Š.. Bute M. M. kartu su D. C. jam paruošė narkotinių medžiagų, R. Š. jas susileido į ranką. Vėliau D. C. su M. M. narkotinių medžiagų pasiruošė sau ir abu susileido jas švirkštais. Užfiksuota, kad 22.27 val. automobiliu „Volkswagen Golf“ atvažiavo L. V.. Automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo. L. V. įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris. Duris atidarė M. M., bet L. V. į butą neįsileido. D. C. iš atlenkiamo baro paėmė narkotinių medžiagų ir, išėjęs į laiptinę, jas padavė L. V. (t. 2, b. l. 39).

Apeliacinio teismo posėdyje, tenkinant nuteistųjų prašymus, buvo nutarta atlikti liudytojo V. A. parodymų patikrinimą įvykio vietoje bei eksperimentą.

2010-07-26, panaudojus 2008-03-31 slapto sekimo metu naudotą stebėjimo priemonę – žiūronus, buvo atliktas eksperimentas, kurio metu eksperimento dalyviai iš V. A. nurodytų vietų stebėjo (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, (duomenys neskelbtini) butą. Iš eksperimento protokolo turinio matyti, kad eksperimento dalyviams įžiūrėti namo laiptinėje vykusius veiksmus trukdė priešais augančio medžio lapija, kambario apžvalgai trukdė augančios eglės šakos (t. 3, b. l. 177–184, 193–197).

Ištyrus slapto sekimo protokolą, į kolegijos pirmininko klausimą nuteistasis M. M. parodė, kad prisimena ne viską, neprisiminė, ar D. N. jam perdavė pinigus. Kad buvo atėjęs R. Š., M. G., M. M. nepaneigė, tačiau teigė, kad M. G. narkotinių medžiagų neruošė. Nuteistasis D. C. patvirtino, kad slapto sekimo protokole užfiksuoti įvykiai galėjo būti, tačiau to, kad D. N. perdavė pinigus M. M., teigė nematęs, prisiminė, kad buvo atėjęs R. Š. ir L. V., kad L. V. į butą užėjęs nebuvo.

Vienoje baudžiamojoje byloje taikant Baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesinės prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu (BPK 162 str.). D. C. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nuosprendyje kaip įrodymu rėmėsi kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 94–1–00858–07) klausantis telefoninių pokalbių gautais duomenimis (t. 1, b. l. 179–192), kurie negalėjo būti laikomi įrodymais, nes tų duomenų panaudojimui negautas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimas, yra pagrįstas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.). Duomenų, kad buvo gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimas 2007-12-11 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu gautus pasiklausymo duomenis, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 94–1–00858–07 (t. 1, b. l. 178), panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 94–1–00120–08 dėl veikų, numatytų BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., byloje nėra, todėl dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašais užfiksuoti duomenys (2008-01-28 protokolas, pokalbių nuo 2007-12-13 iki 2008-01-23 suvestinė) baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, įrodymais nelaikytini (BPK 20 str. 1 d.).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo daroma ir baudžiamojoje byloje Nr. 94–1–00120–08. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal prokuratūros prašymus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista klausytis L. V., M. M., D. C., nenustatyto asmens, vardu M., N. P. telefoninių pokalbių ir kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei daryti šios informacijos garso įrašus (t. 2, b. l. 1–2, 3–4). BPK 154 str. nustatyta tvarka dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo pažeista nebuvo. Ši informacija buvo ištirta teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 5–7, 8–19, 20–21, 22–27, 28–30, 31–35, 131–132).

Subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str., požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų protokolai, M. M., D. C. ir kitų asmenų 2008 m. kovo 26–27 d., 31 d. pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 5–7, 8–19, 20–21, 22–27, 28–30, 31–35) patvirtina, kad M. M. ir D. C. narkotines medžiagas platino. Visi šie pokalbiai teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti (t. 3, b. l. 131–132). Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad asmenys su prašymais duoti „vieną“, klausimais, ar turi „sunkaus ar skleko“ ir panašiai skambino nuolat, net ir nakties metu. Po tokių užmaskuotų prašymų nuteistieji šių asmenų prašydavo už tai pinigų, kildavo ir ginčų, o asmenų pasakymai „vieno“, „sunkaus ar skleko“ „už 30“ ir panašiai jiems buvo aiškūs ir suprantami. Iš teismų praktikos žinoma, kad pokalbiai dėl narkotikų platinimo visada būna netiesioginiai, todėl šie pokalbiai vertinami iš bendro konteksto, jų turinio panašumo, pokalbių skaičiaus ir panašiai. 2008-03-26 13.07.22 val. pokalbio metu tarp tyrimo metu nenustatyto asmens ir M. M., tyrimo metu nenustatytas asmuo klausė M. M., ar šis neturi „vieno“ (t. 2, b. l. 8). 2008-03-26 13.33.16 val. pokalbio metu tarp L. V. ir M. M. L. V. kalba apie judėjimą į (duomenys neskelbtini), nori įduoti 30 litų, kad M. M. už šiuos pinigus paimtų (t. 2, b. l. 9–10). 2008-03-27 02.03.03 val. D. N. M. M. parašė žinutę, klausdamas: „ O sunkaus turi arba skleko“. Į tokią D. N. žinutę 2008-03-27 02.04.02 val. M. M. atsakė: „Sunkaus ne o skleko laukiu tureciau gaut“ (t. 2, b. l. 10). Iš 2008-03-27 02.06.07 D. N. rašytos žinutės M. M. matyti, kad D. N. sunerimęs, kad tokiu metu gali nieko negauti, nebent duos (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 10). 2008-03-27 15:57:16 val. pokalbio tarp M. M. ir tyrimo metu nenustatyto asmens metu M. M. klausia apie kainą, tyrimo metu nenustatytas asmuo jam atsako, kad dėl gramo nesitarė. Tada M. M. pareiškė, kad jiems reikia apie tris, liepia kalbėti apie tris, tvirtina, kad vakar ėmė po vieną šešis (t. 2, b. l. 18, 22). Iš 2008-03-31 12.58.30 val. M. G. M. M. rašytos SMS žinutės turinio matyti, kad M. G. prašė M. M. atidėti jam vieną į šoną (t. 2, b. l. 22).

Iš M. M. ir D. C. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad M. M. D. C. klausė, ar šis turi „skleko“. M. M. jam atsakė, kad vakar suvarė paskutinį. M. M. parašė D. C., kad gal gaus 100 litų, tada D. C. jam atsakė, kad pas jį yra „70“. M. M. kvietė D. C. greitai ateiti, pažadėjo imti net „3“. Tokio turinio žinutės akivaizdžiai patvirtina, kad M. M. ir D. C. narkotines medžiagas pirkdavo iš anksto susitarę, iš bendrų pinigų, užmaskuotas susirašinėjimo tekstas abiem buvo aiškus ir suprantamas (t. 2, b. l. 12).

2008-03-31 16.17.28 val. telefoninio pokalbio metu M. M. L. V. klausė, kiek jam reikės. L. V. atsakė: „pem“. Tada M. M. pasitikslino: „penki nulis ane?“ (t. 2, b. l. 23). 2008-03-31 17.58.01 val. M. M. D. C. liepė apžiūrėti kiemą, ar nėra „mentų“ (t. 2, b. l. 33). 2008-03-31 20.14.10 val. M. M. parašė SMS žinutę tyrimo nenustatytam asmeniui: „Gal reikia sunk yra savaus, bet tik po 50 ir 1b geras“. Iš tyrimo metu nenustatyto asmens atsakymo „gali buti, kad rejkes“, akivaizdu, kad M. M. parašyta žinutė jam buvo visiškai suprantama ir aiški (t. 2, b. l. 25).

Teisiamajame posėdyje į teisėjos užduotus klausimus dėl narkotinių medžiagų platinimo nuteistasis D. C. atsakė, kad narkotinių medžiagų neplatino, vartojo jas pats, susimetę pinigus važiuodavo jų pirkti į (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 133), tačiau telefoninių pokalbių suvestinės turinys patvirtina, kad D. C. narkotines medžiagas įsigydavo ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. Iš telefoninio pokalbio, užfiksuoto 2008-03-31 19.28.51 val., turinio matyti, kad D. C. R. Š. siūlė gauti 30 litų, įtikinėjo, kad geri „čekiai“. 2008-03-31 19:38:11 val. R. Š. klausė D. C., ar šis duos jam už 30 litų, vėlesnio pokalbio metu pasitikslino: „Nu tai kaip d. duosi uz 30 jei ne tai ne“. 2008-03-31 19:45:08 val. D. C. R. Š. parašė: „yra 4 cekiai. 9 ryte reikia 200 lt paduot uz grama, jei tau duosiu truks 20 lt dadeciau bet neturiu“. 2008-03-31 19.48.59 val. D. C. R. Š. rašė: „...jaigu vienas lopas ims, tada nuimsiu nuo jo..., bet čia niekas neaišku ar jis ims“ (t. 2, b. l. 34–35). Iš šių žinučių turinio aiškiai suprantama, kad D. C. turi narkotinių medžiagų – 4 „čekius“, kuriuos turi parduoti po 50 litų už kiekvieną, kad surinktų 200 litų. Kadangi R. Š. turėjo tik 30 litų ir jam trūko dar 20 litų, akivaizdu, kad D. C. iki 200 litų būtų trūkę 20 litų. D. C. pažadėjo „nuimti“ nuo kito pirkėjo ir liepė ateiti su 30 litų pas M. (t. 2, b. l. 34, 35). Kad SMS žinučių ir ištirtų telefoninių pokalbių turinys patvirtina, jog D. C. narkotines medžiagas platino, kolegijai abejonių nekelia.

Į teisėjos klausimą, ką reiškia „sklekas“, nuteistasis M. M. atsakė, kad buvo kalbama apie raminamuosius vaistus, kurių jis gaudavo pagal receptą vaistinėje, kad jo bute heroino surasta nebuvo (t. 3, b. l. 133). Kad „sklekas“, M. M. teigimu, reiškia raminamuosius vaistus, paneigė jo bute atlikta krata, kurios metu nuteistasis M. M. pats parodė, kur laikė lankstinukus su heroinu. Jokių raminamųjų vaistų bute nesurasta, apie juos kratos metu neužsiminė ir nuteistasis M. M.. Apeliaciniame teismo posėdyje M. M. tvirtinimas, jog jam pažįstami asmenys duodavo pinigų ir net parodydavo vietą, kur galima nusipirkti narkotinių medžiagų, o jis paimdavo pinigus ir pabėgdavo (t. 4, b. l. 35), prieštarauja ne tik byloje surinktiems ir aptartiems įrodymams, iš kurių aiškiai matyti, kad M. M. gaudavo pinigus būtent už parduotas narkotines medžiagas, tačiau ir logikai. Akivaizdu, kad asmenys, žinodami kur nusipirkti narkotikų, galėjo jų nusipirkti ir be M. M. pagalbos, M. M. pinigų, su kuriais, kaip jis teigė, pabėgdavo, nebūtų davę. Tačiau toks nuteistojo aiškinimas tik patvirtina, jog narkotikus vartoję asmenys narkotinių medžiagų įsigydavo iš M. M.. M. M. patvirtino, kad asmenys, norėdami įgyti narkotinių medžiagų, pinigus narkotikams perduodavo jam, todėl akivaizdu, kad M. M. narkotines medžiagas platino. Telefoninio pokalbio su D. C. metu M. M. prašymas apžiūrėti kiemą, ar nėra „mentų“, patvirtina, kad nuteistieji apie savo nusikalstamos veikos pavojingumą suprato, savo nusikalstamą veiką slėpė. Net ir neatlygintinas narkotinių medžiagų parūpinimas narkotikų vartotojams, nebūtinai laikymas, turint tikslą parduoti, laikomas narkotikų platinimu ir užtraukia atsakomybę, numatytą BK 260 straipsnyje.

Nors M. M. tiek teisiamajame, tiek apeliaciniame teismo posėdžiuose savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo neigė, tačiau, esant aptartiems įrodymams, akivaizdu, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2008-04-01, visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, tais parodymais netikėti nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui advokatui V. Š., nuteistasis M. M. parodė, kad 2008-03-31 susitarė telefonu su moterimi, vardu D., susitikti (duomenys neskelbtini) rajone, prie pastato (duomenys neskelbtini), su ja apie 13.30 val. sutartoje vietoje susitiko ir iš jos už 200 litų nupirko 8 vienetus popierinių, užklijuotų juodos spalvos izoliacija, lankstinukų, vadinamų čekiais, su heroino milteliais. Grįžęs į namus, į (duomenys neskelbtini), jis iš karto paskambino D. C., kuris po keleto minučių atėjo pas jį į namus. M. M. ir D. C. vieną čekį pasidalijo pusiau, atitinkamai paruošė ir susileido į venas. Būnant M. M. namuose, D. C. paskambino R. Š. ir pasakė, kad turi heroino, kurio gali pasiimti M. M. namuose. R. Š. atėjus, M. M. iš akies įdėjo jam heroino už 30 litų, padarytą heroino tirpalą R. Š. susileido sau į veną. Tik išėjus R. Š., M. M. paskambino D., pravarde T., kuris heroinui nupirkti dar ryte buvo atvežęs 40 litų, o jam atvažiavus pamatavo heroino už 40 litų, kurį R. Š., pasigaminęs tinkamą tirpalą, M. M. namuose susileido į veną. Tik išėjus D., į M. M. namus atvažiavo M., pravarde K., kuris jau ryte buvo davęs 20 litų. Jam pamatavo heroino už 20 litų. Pasigamintą heroino tirpalą M. susileido į veną. Iš namų išėjus K., D. C. vieną čekį už 50 litų nunešė savo pažįstamam R., o gautus 50 litų parnešė M. M.. M. M. su D. C. susidėjo apie 190 litų ir tą pačią dieną M. M. iš tos pačios D. toje pačioje vietoje, kurioje buvo susitikęs su ja per pietus, už 190 litų nupirko dar 8 vienetus čekių, kurių kiekvienas buvo skirtingo svorio. Kiek svėrė visi 8 čekiai, M. M. pasakyti negalėjo, nes neturėjo svarstyklių ir heroino nesvėrė. Nupirkęs heroino, M. M. grįžo namo, kur jo laukė D. C., o po kelių minučių paskambino L. V., kuris teiravosi dėl heroino, o dar po keleto minučių atėjo į M. M. namus. D. C. M. M. namo laiptinėje L. V. padavė heroino už 30 litų. M. M. parodė, kad iš L. V. gautus 30 litų pasidėjo į bendrą kasą, nes jis su D. C. narkotikus pirko ir pardavinėjo bendrai, pardavinėjo dėl to, kad turėtų pinigų nusipirkti heroino savo reikmėms. Po L. V. išėjimo pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado jam (M. M.) ir D. C. priklausiusius 7 čekius su narkotine medžiaga – heroinu – maždaug už 140 litų (t. 2, b. l. 42–43).

Kad nuteistieji M. M. ir D. C. platino narkotines medžiagas, patvirtina ir liudytojų G. G., M. G. parodymai.

Liudytoja G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai, dabar jau miręs, sugyventinis E. G., kuris vartojo narkotikus, pasakojo, kad narkotikus pirko iš D. C.. Sugyventinio mobiliojo ryšio telefone buvo įvestas D. C. telefono numeris. Ji nutarė paskambinti D. C. po sugyventinio mirties, nes norėjo nusipirkti iš jo narkotinių medžiagų – amfetamino. Su D. C. dėl narkotinių medžiagų susirašinėjo ir SMS žinutėmis. G. G. palikdavo 70 litų pašto dėžutėje, joje rasdavo padėtų narkotinių medžiagų, bet kokias narkotines medžiagas palikdavo pašto dėžutėje, pasakyti negalėjo. Iš D. C. prašė narkotinių medžiagų 5 kartus, bet nusipirko tik 2 kartus (t. 3, b. l. 87–88).

Liudytojas M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2008 metais vartojo narkotikus, juos įsigydavo (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo mėnesį sužinojo, jog narkotinių medžiagų galima įsigyti (duomenys neskelbtini). 2 kartus – 2008 m. kovo mėnesio pradžioje ir pabaigoje narkotinių medžiagų – heroino – pirko iš M. M., už narkotinių medžiagų dozę mokėjo gal 20, gal 50 litų (t. 3, b. l. 112–113).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nei M. M., nei D. C. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, abu vartojo narkotines medžiagas. Norėdami įsigyti narkotinių medžiagų savo reikmėms, pinigų užsidirbdavo platindami narkotines medžiagas. M. M. narkotines medžiagas platino ir anksčiau (t. 2, b. l. 84–85).

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistieji M. M. ir D. C. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno, turėdami tikslą parduoti, ir jas pardavė. Nuteistųjų nusikalstama veika pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, jie nuteisti pagrįstai.

Nuteistojo M. M. skundo argumentas, jog apylinkės teismo teisėja I. Vilkienė pažeidė BPK 58 str. 2 d. 2 p. reikalavimus, yra nepagrįstas.

BPK 121 str. 6 d. numatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos I. Vilkienės 2008-10-02 nutarties matyti, kad šia nutartimi teisėja perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei pratęsė M. M. kardomąją priemonę – suėmimą, todėl akivaizdu, kad byla buvo teisėjos I. Vilkienės žinioje, teisėja kardomosios priemonės klausimą M. M. išsprendė laikydamasi BPK 121 str. 6 d. numatytų reikalavimų, BPK 58 str. 2 d. 2 p. reikalavimų nepažeidė.

Nuteistojo D. C. skundo argumentas, jog teismas bendrindamas bausmę su 2005-06-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme nepagrįstai pridėjo 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes neatliktoji bausmės dalis buvo žymiai mažesnė, yra nepagrįstas.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu D. C. paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d., 260 str. 1 d. subendrino iš dalies sudėdamas su bausme, paskirta 2005-06-09 nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėjo neatliktos bausmės dalį – šešis (6) mėnesius.

Neatliktos bausmės dalimi laikoma ta dalis bausmės, nuo kurios asmuo buvo lygtinai atleistas prieš terminą ar nuo kurios asmuo buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Iš pažymos apie D. C. teistumą matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-08-22 nutartimi D. C. buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Pagal BK 64 str. 1 d. skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Apylinkės teismas bendrindamas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pasirinko ne visišką bausmių sudėjimo būdą, kai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 str. 2 d.), bet nuteistajam D. C. palankesnį bendrinimo būdą, bausmes subendrino prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės (BK 64 str. 3 d.), todėl nuteistojo D. C. tvirtinimas, jog jam nepagrįstai pridėta per didelė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, yra visiškai nepagrįstas.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu išspręsdamas kardomosios priemonės nuteistajam M. M. paskyrimo klausimą BPK 307 straipsnio reikalavimų nepažeidė. M. M. nuteistas subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, ši kardomoji priemonė į sunkesnę nepakeista. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. teigė, kad jam reikalingi dokumentai dėl to, jog susirado darbą ir nori pradėti dirbti. Apeliaciniame teismo posėdyje M. M. teigė, kad asmens dokumentai jam reikalingi dėl to, jog nori susitvarkyti reikalus, susijusius su butu (t. 4, b. l. 35). Kaip matyti, dokumentų reikalingumo priežastys nurodytos skirtingos, duomenų, jog nuteistasis susirado darbą ir ketina dirbti, byloje nėra, todėl po nuosprendžio priėmimo keisti nuteistajam ir taip švelnią kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų M. M. ir D. C. apeliacinius skundus atmesti.