- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- 2K-465/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Vytautas Masiokas, Ona Aldona Budienė (pran.)
- Nuteistasis
- T. A., R. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendis: pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuoroda, kad T. A. ir R. D. įgijo psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kurias neteisėtai gabeno ir laikė. Pripažinta T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. T. A. veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies (dėl neteisėto psichotropinės medžiagos pardavimo) perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis dėl T. A. nepakeista.
Apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. D., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo T. A. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su R. D. ir asmeniu, dėl kurio byla išskirta, 2005 m. sausio 25 d., 16.10 val., Klaipėdoje, prie Birutės g. namo Nr. 2, neteisėtai, neturėdami tam leidimo, pasikėsino parduoti NVIM dalyviui už 700 Lt 6,192 g psichotropinės medžiagos MDMA, perduodami NVIM dalyviui minėtą psichotropinę medžiagą ir paimdami už tai pinigus nusikaltimo nebaigė dėl nepriklausančių nuo jų valios aplinkybių, nesuvokdami, kad jų elgesį kontroliuoja teisėsaugos institucijų pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 27 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nurodė, jog nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, nors ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nebuvo jam inkriminuota ar pripažinta teismo nuosprendžiu. Apygardos teismo nuosprendžiu jo teisinė padėtis buvo apsunkinta tik inkriminuojant jam sunkinančią aplinkybę – veikimą grupe. Tačiau ši aplinkybė, kasatoriaus nuomone, turėtų jo padėtį lengvinti dėl to, kad jo veika buvo inspiruota kitų asmenų ir buvo epizodinio pobūdžio. Apygardos teismo nuosprendžiu jo teisinė padėtis buvo palengvinta keliomis aplinkybėmis: pripažinta lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš nuosprendžio buvo pašalintas neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas, gabenimas ir laikymas, pripažinta, kad jis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką. Kasatorius mano, kad buvo pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nusikalstama veika padaryta pasikėsinimo stadijoje, jo veiksmus galima įvertinti kaip antraeilius, jis anksčiau nėra teistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuoširdžiai gailisi ir padarė rimtas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius skunde, neginčydamas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, teigia, kad teismai jam nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės bausmės rūšies, negu įstatymo numatyta. Pažymėtina, kad analogiškas prašymas ir jį pagrindžiantys argumentai buvo nurodyti ir T. A. apeliaciniame skunde.
Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nustatytos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje. Tačiau ir nustačius, kad yra šiame straipsnyje numatytos sąlygos, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šią bylą nagrinėję teismai padarė išvadas, kad taikyti T. A. BK 62 straipsnį nėra pagrindo. Kolegija su šiomis išvadomis sutinka, nes BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, kuriai esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, šioje byloje nėra.
Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų alternatyvių aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad T. A. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. pripažino esant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytai aplinkybei ir konstatavo, kad yra viena T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustačius tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 62 straipsnio 2 dalis jam negali būti taikoma.
Be to, teismas gali, bet neprivalo, taikyti BK 62 straipsnio nuostatų net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, nes turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o ne tik į jame išdėstytas. Pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma pripažinti T. A. atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe, ir pagriežtinti jam laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro skundą patenkino iš dalies, nustatydamas minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau bausmės nesugriežtino. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisingu. Šis teismas, nustatydamas naujas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad T. A. tik pasikėsino ją padaryti, taip pat atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, iš naujo apsvarstė T. A. skirtiną bausmę, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, išsamiai motyvuodamas, kodėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, ir šios bausmės dydį. Nors kasatorius nurodo, kad reali žala žmonių sveikatai jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, tačiau kasatorius neatkreipė dėmesio į tai, kad šios rūšies nusikaltimais pirmiausia žala padaroma visuomenės saugumui, o šiam objektui žala padaroma ir tuo atveju, kai nusikalstama veika vykdoma kontroliuojant atitinkamų institucijų pareigūnams ir yra išaiškinama, pasitelkiant nusikalstamos veikos imitacijos modelį.
Kasatorius skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, nes šis teismas nenustatė dar vienos T. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veika padaryta iš savanaudiškų paskatų), o tik spręsdamas bausmės skyrimo klausimą ir vertindamas visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos motyvą ir tikslą, teisingai nurodė, kad veika buvo padaryta ir savanaudiškais tikslais, nes bylos medžiaga nustatyta, kad T. A. už parduotas psichotropines medžiagas gavo dalį pirkėjo sumokėtų pinigų – 100 Lt.
Neteisingas ir kasatoriaus argumentas, kad jo veiksmus galima vertinti kaip antraeilius ir kad veika buvo inspiruota kitų asmenų bei buvo epizodinio pobūdžio. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad T. A. įkalbinėjo asmenį, dėl kurio byla išskirta, parduoti psichotropines medžiagas, susitarė su juo apie pardavimo aplinkybes, informavo apie tai kitą bendrininką R. D., dalyvavo pardavimo metu, t. y. buvo aktyvus psichotropinių medžiagų pardavimo dalyvis, todėl jo veiksmų nėra pagrindo laikyti antraeiliais.
Nuteistojo gynėjo kasacinės instancijos teismo posėdyje pateikti duomenys apie tai, kad T. A. 2001 metais buvo netinkamas pradinei privalomajai karo tarnybai, kolegijos nuomone, negali turėti įtakos skiriant jam bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas T. A. bausmės skyrimo klausimą, įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisingai nurodęs, jog veika buvo padaryta ir savanaudiškais tikslais, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę.
T. A. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 50, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Be to, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. A. kasacinį skundą atmesti.