- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 2-5906-284/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00353-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.3.5.1Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu
- 2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
- 2.6.15Dovanojimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. K., A. K. ir D. K. atstovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl nepilnamečių vaikų turtinių teisių pripažinimo, tretieji asmenys antstolės I. E. kontora, Radviliškio kredito unija, Valstybės įmonės Registrų centro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamentas, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės, atstovaujamos įstatyminio atstovo (jų tėvo) S. K., patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad visas pagal 2010 m. balandžio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotas turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nepilnamečiams vaikams - ieškovėms A. K., A. K. ir D. K., 2) pripažinti, kad pagal 2010 m. balandžio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė E. K. nei viso, nei dalies išieškoto turto savininke teisėtai netapo, 3) pripažinti 2010 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartį niekine, 4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinių atstovas papildomai prašė panaikinus dovanojimo sutartį ir pripažinus, kad visas turtas pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą lygiomis dalimis priklauso ieškovėms, turtas būtų įregistruotas ieškovių vardu – po 1/3 dalį turto. Patikslintame ieškinyje ieškovių atstovas nurodė, kad ieškovių A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui jis su vaikų motina atsakove E. K. 2009 m. gegužės 1 d. pasirašė Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu 2009 m. gegužės 1 d. išdavė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 500 000 litų sumai. Atsakovė, atsiradus teisinei galimybei, pasinaudojo galimybe pareikalauti apmokėti šį vekselį, o jo neapmokėjus, kreipėsi dėl priverstinio vekselio apmokėjo ir 2010 m. sausio 10 d. gavo Vykdomąjį įrašą Nr. 44, kurį pateikė antstolei I. E.. Antstolė, atlikusi vykdymo veiksmus, 2010 m. balandžio 19 d. surašė Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. K. turtą, įvertintą 400 000 litų, perdavė atsakovei E. K.. Atsakovė, perėmusi S. K. turtą pagal minėtą aktą, šio akto pagrindu 2010 m. gruodžio 20 d. įsiregistravo nuosavybės teises į ¼ dalį išieškoto turto, o kitą likusį turtą pagal 2010 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis - po ¼ dalį – įregistravo nepilnamečių ieškovių A. K., A. K. ir D. K. vardu. Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu be papildomų teisinių operacijų, kaip šiuo atveju – per dovanojimo sutartį, nepilnamečiai vaikai turėjo tapti teisėtais perduoto turto savininkais, o atsakovė pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą išieškoto turto savininke netapo, todėl negalėjo ir sudaryti dovanojimo sutarties, negalėjo ir šių aktų pagrindu tapti ¼ dalies turo savininke. Todėl ir jos 2010 m. gruodžio 20 d. VĮ Registrų centre įregistruotos nuosavybės teisės į ¼ dalį turto yra neteisėtas veiksmas. Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys 1.9 punkte buvo įtvirtinusios, kad neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyti savo nuosavybė šio turto ar teisių į jį, todėl atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė šią nuostatą, taip pat 2.2.2 punkto nuostatą, prisiėmusi įsipareigojimą tinkamai atstovauti ir ginti savo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Ieškovių atstovas antstolei pretenzijų neturi, nes pagal tuo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos priedo Nr. 11 reikalavimus buvo užpildytas aktas ir vaikų išlaikymui išieškotas turtas buvo perduotas išieškotojai – atsakovei, o VĮ Registrų centras įregistravo ¼ dalį turto atsakovės vardu. Tačiau tik nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusi Sprendimų vykdymo instrukcijos priedo Nr. 16 nauja forma ištaisė teisinę spragą, kuri ir suklaidino tiek valstybės institucijas, tiek suinteresuotus asmenis, kuri turi būti ištaisyta.
Ieškovių įstatyminis atstovas S. K. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Patikslino reikalavimus ir papildomai prašė, kad panaikinus dovanojimo sutartį ir pripažinus, kad visas turtas pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą lygiomis dalimis priklauso ieškovėms, turtas būtų įregistruotas ieškovių vardu – po 1/3 dalį turto. Mano, kad turi būti ištaisyta klaida. Nurodė, kad praeityje jis buvo verslininkas ir norėjo, kad iš verslo vaikai turėtų išlaikymą. Tačiau verslas buvo sužlugdytas ir nebegalėjo iš verslo išmokėti kredito. Jis su atsakove buvo sudaręs vaikų išlaikymo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo teikti savo nepilnamečiams vaikams 500000 litų išlaikymą, kurios pagrindu ir kaip garantiją pasirašė vekselį šiai sumai. Atsakovė jo išduotą vekselį pateikė apmokėjimui, nukreipdama išieškojimą į jo turtą. Išieškojimą vykdė antstolė, skelbė varžytines, bet jo turto niekas nepirko, todėl antstolė pasiūlė atsakovei paimti išlaikymą turtu. Atsakovei pagal antstolės turto perdavimo išieškotojui aktą buvo perduotas visas jo vardu registruotinas turtas – pastatai, o taip pat ir įrengimai – kilnojamas turtas. Tas kilnojamasis turtas – kur buvo, ten tebėra – įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamasis turtas taip pat tebėra – jame faktiškai gyvena atsakovė ir nepilnametės ieškovės. Kai antstolė surašė turto perdavimo išieškotojui aktą, tuo metu galiojo tokia forma, kurioje nebuvo išskirta, kas išieškotojas, o kas savininkas. Todėl ir jam nekilo abejonių dėl perduodamo turto savininko. Tačiau vėliau, kai įsigilino į įstatymus ir įstatymų leidėjas 2016 m. ištaisė antstolių naudojamą formą, suprato, kad antstoliai tokioje formoje jau turi nurodyti, kas yra išieškotojas, o kas – išieškomo turto savininkas. Kai antstolė perdavė išieškotojai – atsakovei turtą, jie abu suprato, kad atsakovė yra turto savininkė. Tačiau jis suprato, kad turtas išieškotas vaikų išlaikymui, atsakovei jokių skolų jis neturėjo, todėl ir pareikalavo atsakovės dalį turto perrašyti vaikų vardu. Taip buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurią sudarant, jis atstovavo vaikus. Jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau kadangi turto perdavimo išieškotojai akto metu galiojo įstatymai, kad išieškotojas ir yra savininkas, todėl dėl turto perdavimo atsakovei nuosavybėn labai ir neprieštaravo. Tačiau vėliau, pasikeitus įstatymams ir pasigilinus į teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu, suprato, kad dovanojimo sutarties šalimi atsakovė būti negalėjo ir tie dokumentai negalėjo sukurti jai jokių nuosavybės teisių. Todėl mano, kad dovanojimo sutartis yra niekinė. Šiais pagrindais prašo panaikinti dovanojimo sutartį, nes privalo apginti savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus, įtvirtintus įstatyme. Pastatai ir nuosavybės teisės į juos buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. ¼ dalis pastatų, įregistruotų atsakovei, neteisėtas. Pastatams įregistruota hipoteka, nes E. K. tapo ūkininke ir ūkiui buvo reikalingas kreditas, todėl Radviliškio kredito unija, suteikusi kreditą, pareikalavo įkeisti turtą. Atsakovė savo turtą įkeitė, o kadangi turtas nėra atidalintas, todėl buvo įkeistos ir vaikų turto dalys. Forminant hipoteką, jis atstovavo vaikus, sutartyje pasirašė. Kiek jam žinoma, 5 metams 60000 Eur paskolą ėmė ūkininkė E. K., o neišmokėta kredito dalis – apie 16000 Eur. Jų santuoka su atsakove nėra nutraukta, jis sutiko su hipoteka, nes manė, kad ūkininko ūkis bus šeimos verslas, kurio lėšos bus naudojamos vaikų išlaikymui ir jų pragyvenimui. Kilnojamas turtas, perduotas pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą, nebuvo įkeistas. Paskolą moka ūkininkė E. K.. Jis, atsakovei registruojant ūkininko ūkį, sutikimo nedavė, todėl jis jokios juridinės atsakomybės neneša, tai nėra šeimos įsipareigojimas. Jis, pasirašydamas hipotekos sutartį, atstovavo vaikus ir sutiko įkeisti vaikų turtą. Nemanė, kad tai pakenks vaikams, manė, kad kreditas bus atitinkamai atiduotas, didžioji dalis jau atiduota. Po 10 metų kreipiasi į teismą su tokiais patikslinto ieškinio reikalavimais todėl, nes susidarė sudėtinga šeimyninė situacija. Visas kilnojamasis turtas, perduotas antstolės Turto perdavimo išieškotojui aktu, tebėra, nes norint jį paimti, reikėtų išardyti pusė namo.
Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė E. K. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, jį pripažįsta. Nurodė, kad su ieškovu turi tris vaikus, dėl jų išlaikymo su ieškovu pasirašė vaikų išlaikymo sutartį ir šios sutarties pagrindu – ieškovas pasirašė ir vekselį. Kadangi ieškovas nesumokėjo išlaikymo, kreipėsi pas notarą, po to pateikė vekselį antstolei vykdymui. Ji norėjo išlaikymą gauti pinigais, tačiau, jų nesant, antstolė paskelbė turto varžytines. Turto niekas nepirko, todėl pasiūlė jai paimti turtą: pastatus (duomenys neskelbtini) kaime ir įrengimus. Turto perdavimo išieškotojui aktu šį turtą ir perėmė. Visas turtas yra (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena, turto nėra pardavusi. Turtą įregistravo savo vardu, nes turtas pagal aktą buvo perduotas jai – išieškotojai. Vėliau suprato, kad turtas yra vaikų ir sudarė dovanojimo sutartį. Negali paaiškinti, kodėl dalį turto pasiliko sau. Mano ir sutinka, kad dovanojimo sutartį reikia naikinti, nes visas turtas priklauso vaikams. Dėl antstolės aktu perduoto kilnojamojo turto jokių sutarčių nesudarė. Abu su ieškovu nutarė daryti verslą, jos vardu buvo įregistruotas ūkis, ieškovas tvarkė dokumentus, tačiau viskas buvo surašyta jos vardu. Paėmė 40000 Eur dydžio paskolą 5 metams iš Radviliškio kredito unijos, viską darė bendrai su ieškovu. Įkeitė savo ir vaikų turtą, užtikrindami paskolos grąžinimą. Leidimą įkeisti vaikų turtą davė Šiaulių teismas, kreipėsi kartu su ieškovu. Hipotekos sutartį turi. Paskolos likutis yra 16000 Eur, paskolą moka, liko mokėti dar du metus, dabar metams, t.y. iki 2021 m. kovo mėnesio, atidėtas mokėjimas. Jie su ieškovu yra santuokoje. Ji su visais ieškinio reikalavimais sutinka. Ji mano, kad išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ji neturėtų apmokėti, nes į teismą ji nesikreipė, kreipėsi ieškovas, nors jam viskas tiko 10 metų. Mano, kad visas turto perregistravimo išlaidas turi apmokėti ieškovas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centras pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.
Trečiasis asmuo antstolės I. E. kontora atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Antstolė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Radviliškio kredito unija ir Radviliškio kredito unija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Institucija, teikianti išvadą, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog visas pagal 2010 m balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausytų nepilnametėms ieškovėms.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė M. M. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą ir nurodė neprieštaraujantys, kad turtas, kaip išlaikymas, turi atitekti vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pripažįsta patikslintą ieškinį visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių ieškovių A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai S. K. ir atsakovė E. K. 2009 m. gegužės 1 d. sudarė Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jie aptarė vaikų išlaikymo klausimus: ieškovių tėvas įsipareigojo ieškovių išlaikymui iki joms sueis pilnametystė suteikti 500000 litų dydžio išlaikymą, o nesant galimybės sumokėti šio dydžio išlaikymą, tai padengti turtu, šį savo įsipareigojimą užtikrindamas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 500000 litų sumai (Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties 2.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo vaikų išlaikymui skirti tris ketvirtadalius visų savo pajamų (Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties 2.2 punktas). S. K. minėtos sutarties pagrindu 2009 m. gegužės 1 d. išdavė atsakovei pasirašytą Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 500000 litų sumai, sumokėtinai ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 1 d., esantį Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties priedu. Pakruojo rajono notarų biuro notarė 2010 m. sausio 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 44 pinigams iš S. K. išieškoti vekselio turėtojos E. K. naudai. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2010 m. sausio 7 d. atsakovė pateikė prašymą antstolės I. E. kontorai vykdyti šį vykdomąjį įrašą dėl 501502 litų išieškojimo iš S. K., kartu pateikdama Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas 2010 m. sausio 8 d. antstolės I. E. patvarkymu priimtas. Antstolė, neįvykus S. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto varžytinėms, 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. turtą, t.y. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat kilnojamuosius daiktus: alaus ir gaiviųjų gėrimų pilstymo įrangą, limonado gamybos mikserį, sirupo gamybos įrenginį, vandens valymo įrenginį, seną alaus gamybos liniją, šaldytuvą-kompresorių, 100 kw variklį, garo katilą, vandens paruošimo talpą, alaus filtrą, kegų plovimo įrenginį, viso turto už 400 000 litų įkainojimą, perdavė išieškotojai atsakovei E. K.. Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biure 2010 m. gruodžio 9 d. sudarytos Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovė, viešame registre pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių nekilnojamųjų daiktų: gamybinio pastato, sandėlio, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties bei kiemo statinių, ¾ dalis neatlygintinai perdavė (padovanojo) lygiomis dalimis - po ¼ dalį - nepilnametėms ieškovėms A. K., A. K. ir D. K., atstovaujamoms jų įstatyminio atstovo - tėvo S. K.. Nekilnojamieji daiktai – po ¼ dalį įregistruoti viešame registre ieškovėms asmeninės nuosavybės teise. Byloje esanti 2017 m. kovo 30 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Radviliškio kredito unija 2017 m. kovo 30 d. suteikė atsakovei 40000 Eur dydžio kreditą žemės ūkiui 5 metų terminui, kurio užtikrinimui Sutartine maksimaliąja hipoteka įkeistas aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas, priklausantis tiek atsakovei, tiek ieškovėms, atstovaujamoms jų tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) (įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos, t. y. kaip vaiko išlaikymas bus įgyvendintas, kokiu būdu kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo. Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į išlaikymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 38 straipsnio 5 dalis, CK 3.161, 3.185 straipsniai). CK 3.161 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį (CK 3.186 straipsnio 3 dalis). Taigi, ir išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) tik uzufrukto teisėmis ir tik išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d.) 38 straipsnyje įtvirtinta, kad nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą. Taigi, išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko tik kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą) neatsižvelgiant į tai, kada nepilnamečiai vaikai įgijo turtą. Tėvai vaiko turtą privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnis). Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose, kuriuose jų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesų viršenybės principo turinys atskleidžiamas ir minėtame CK 3.186 straipsnyje. Įstatyme nustatyta pareiga tėvams taip pat reiškia tinkamą atstovavimą vaiko kaip išieškotojo išlaikymo procese.
Bylos duomenys ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, ginčo dėl to byloje ir nėra, kad atsakovė – ieškovių motina atstovavo nepilnametėms dukroms išlaikymo išieškojimo iš jų tėvo vykdymo procese. 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės perduotas turtas - vaikams priklausantis kaip išlaikymas gautas turtas, kuris pripažintinas ieškovių nuosavybe. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, perėmusi 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės perduotą S. K. turtą, nekilnojamuosius daiktus įgijo savo nuosavybėn - asmeninės nuosavybės teise įregistravo viešame registre savo vardu. Akivaizdu, jog pagal Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu S. K. išduotą E. K. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 500000 litų sumai, minėtu aktu perduotas turtas – ieškovių išlaikymas, kas numatyta ir Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties 2.1.2 punkte, jog vekselis - sutarties priedas ir pateiktinas apmokėjimui tik šios sutarties sąlygų įvykdymui.
Aukščiau paminėtos teisės normos draudžia tėvams įgyti nuosavybėn vaikų turtą, o išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurio tvarkymas uzufrukto teise priklauso tėvams (CK 3.185 - 3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis). Todėl įvertinus byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, jog atsakovė pažeidė CK 3.186 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą įgyti vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą ir prievolę vaikų turtą tvarkyti išimtinai vaikų interesais, kaip tai numato CK 3.186 straipsnio 1 dalis. O tai yra pagrindas tenkinti pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad visas pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotas turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nepilnametėms ieškovėms. Tuo tarpu ieškovių atstovo antrasis reikalavimas dėl pripažinimo, kad atsakovė E. K. pagal minėtą 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą netapo nei dalies, nei viso turto savininke, yra perteklinis.
Ieškovių atstovas taip pat prašė pripažinti 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartį niekine, nurodydamas, kad pagal įstatyminės nuostatas dėl vaikų išlaikymo, turto savininkai yra vaikai, o atsakovė, netapusi turto, perduoto 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, negalėjo padovanoti jai nepriklausantį turtą.
Įstatymas saugo tik sąžiningos sutarties šalies teises. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be pagrindo varžytų kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas. Šios normos 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šią teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai.
Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Tuo tarpu CK 6.470 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, įgydama asmeninėn nuosavybėn vaikų turtą – nekilnojamuosius daiktus, perduotus antstolės 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu, pažeidė CK 3.186 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą, kas lemia, jog atsakovė 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 5308 padovanojo jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą. Pažymėtina, jog tik teisėtam savininkui priklauso disponavimo turtu teisė, sprendimų priėmimas dėl turto likimo (CK 4.37, 4.48, 4.93 straipsniai). Taigi, nustačius, kad atsakovei dovanojimo sutarties sudarymo metu nekilnojamieji daiktai nepriklausė nuosavybės teise, dovanojimo sutartis sudaryta de facto negalėjo būti. Todėl neteisėti šiuo atveju ir atsakovės E. K. veiksmai, dovanojant dalį nekilnojamojo turto ieškovėms 2010 m. gruodžio 9 d. sudarytu sandoriu.
Kadangi atsakovė E. K., įgydama savo nuosavybėn ieškovių nekilnojamąjį turtą, perduotą 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė CK 3.186 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovių teises ir teisėtus turtinius interesus, bei, nebūdama šio turto savininke, 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo ¾ dalį nekilnojamųjų daiktų ieškovėms, o toks dovanojimo sandoris pagal CK 6.470 straipsnio 3 dalį negalioja, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine taip pat tenkintinas ir 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis, CK 6.470 straipsnio 3 dalis).
Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija, atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 1.80 straipsnio 2-3 dalys, 6.145-6.146 straipsniai). Be prievolinio pažeistų asmens teisių gynimo būdo, daikto savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taikant daiktinių teisių gynimo būdą (CK 4.95-4.97 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, pripažino, kad visas pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turtas priklauso išimtinai nepilnametėms ieškovėms. Tiek ieškovių atstovas, tiek ir atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad kilnojamasis turtas, nurodytas antstolės Turto perdavimo išieškotojui akte, yra išlikęs natūra, dėl jo priklausymo ir grąžinimo byloje ginčo nėra. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nekilnojamieji daiktai buvo paimti atsakovės asmeninėn nuosavybėn ir įregistruoti viešajame registre jos vardu, kas nagrinėjamu atveju pripažinta neteisėtais atsakovės veiksmais, o vėliau jos sudarytas dovanojimo sandoris - panaikintas. Viso ginčo nekilnojamojo turto grąžinimas nepilnametėms ieškovėms natūra yra galimas. Todėl byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai atsakovės veiksmai pripažinti neteisėtais dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 straipsnis, 3.186 straipsnio 3 dalis, CK 6.470 straipsnio 3 dalis), išspręstinas padėties, buvusios iki nepilnamečių ieškovių teisių pažeidimo, atkūrimo klausimas (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų kliūčių restitucijai ir vindikacijai taikyti, todėl nepilnametėms ieškovėms jų nuosavybėn - po 1/3 dalį kiekvienai - grąžintini nekilnojamieji daiktai: gamybinis pastatas, sandėlis, du ūkiniai pastatai, pirtis ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinant ieškinį visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės E. K. į valstybės pajamas yra priteistinas 200 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės atstovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei 96 straipsniais, iš atskaovės E. K. į valstybės pajamas priteistinos 26,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad visas pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotas turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nepilnametėms ieškovėms A. K., A. K. ir D. K..
Pripažinti 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia.
Grąžinti ieškovėms A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis – po 1/3 dalį – nekilnojamuosius daiktus: gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) žyminio mokesčio ir 26,36 Eur (dvidešimt šešis eurus 36 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.