Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovių įstatyminis atstovas S. K. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Patikslino reikalavimus ir papildomai prašė, kad panaikinus dovanojimo sutartį ir pripažinus, kad visas turtas pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą lygiomis dalimis priklauso ieškovėms, turtas būtų įregistruotas ieškovių vardu – po 1/3 dalį turto. Mano, kad turi būti ištaisyta klaida. Nurodė, kad praeityje jis buvo verslininkas ir norėjo, kad iš verslo vaikai turėtų išlaikymą. Tačiau verslas buvo sužlugdytas ir nebegalėjo iš verslo išmokėti kredito. Jis su atsakove buvo sudaręs vaikų išlaikymo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo teikti savo nepilnamečiams vaikams 500000 litų išlaikymą, kurios pagrindu ir kaip garantiją pasirašė vekselį šiai sumai. Atsakovė jo išduotą vekselį pateikė apmokėjimui, nukreipdama išieškojimą į jo turtą. Išieškojimą vykdė antstolė, skelbė varžytines, bet jo turto niekas nepirko, todėl antstolė pasiūlė atsakovei paimti išlaikymą turtu. Atsakovei pagal antstolės turto perdavimo išieškotojui aktą buvo perduotas visas jo vardu registruotinas turtas – pastatai, o taip pat ir įrengimai – kilnojamas turtas. Tas kilnojamasis turtas – kur buvo, ten tebėra – įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamasis turtas taip pat tebėra – jame faktiškai gyvena atsakovė ir nepilnametės ieškovės. Kai antstolė surašė turto perdavimo išieškotojui aktą, tuo metu galiojo tokia forma, kurioje nebuvo išskirta, kas išieškotojas, o kas savininkas. Todėl ir jam nekilo abejonių dėl perduodamo turto savininko. Tačiau vėliau, kai įsigilino į įstatymus ir įstatymų leidėjas 2016 m. ištaisė antstolių naudojamą formą, suprato, kad antstoliai tokioje formoje jau turi nurodyti, kas yra išieškotojas, o kas – išieškomo turto savininkas. Kai antstolė perdavė išieškotojai – atsakovei turtą, jie abu suprato, kad atsakovė yra turto savininkė. Tačiau jis suprato, kad turtas išieškotas vaikų išlaikymui, atsakovei jokių skolų jis neturėjo, todėl ir pareikalavo atsakovės dalį turto perrašyti vaikų vardu. Taip buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurią sudarant, jis atstovavo vaikus. Jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau kadangi turto perdavimo išieškotojai akto metu galiojo įstatymai, kad išieškotojas ir yra savininkas, todėl dėl turto perdavimo atsakovei nuosavybėn labai ir neprieštaravo. Tačiau vėliau, pasikeitus įstatymams ir pasigilinus į teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu, suprato, kad dovanojimo sutarties šalimi atsakovė būti negalėjo ir tie dokumentai negalėjo sukurti jai jokių nuosavybės teisių. Todėl mano, kad dovanojimo sutartis yra niekinė. Šiais pagrindais prašo panaikinti dovanojimo sutartį, nes privalo apginti savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus, įtvirtintus įstatyme. Pastatai ir nuosavybės teisės į juos buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. ¼ dalis pastatų, įregistruotų atsakovei, neteisėtas. Pastatams įregistruota hipoteka, nes E. K. tapo ūkininke ir ūkiui buvo reikalingas kreditas, todėl Radviliškio kredito unija, suteikusi kreditą, pareikalavo įkeisti turtą. Atsakovė savo turtą įkeitė, o kadangi turtas nėra atidalintas, todėl buvo įkeistos ir vaikų turto dalys. Forminant hipoteką, jis atstovavo vaikus, sutartyje pasirašė. Kiek jam žinoma, 5 metams 60000 Eur paskolą ėmė ūkininkė E. K., o neišmokėta kredito dalis – apie 16000 Eur. Jų santuoka su atsakove nėra nutraukta, jis sutiko su hipoteka, nes manė, kad ūkininko ūkis bus šeimos verslas, kurio lėšos bus naudojamos vaikų išlaikymui ir jų pragyvenimui. Kilnojamas turtas, perduotas pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą, nebuvo įkeistas. Paskolą moka ūkininkė E. K.. Jis, atsakovei registruojant ūkininko ūkį, sutikimo nedavė, todėl jis jokios juridinės atsakomybės neneša, tai nėra šeimos įsipareigojimas. Jis, pasirašydamas hipotekos sutartį, atstovavo vaikus ir sutiko įkeisti vaikų turtą. Nemanė, kad tai pakenks vaikams, manė, kad kreditas bus atitinkamai atiduotas, didžioji dalis jau atiduota. Po 10 metų kreipiasi į teismą su tokiais patikslinto ieškinio reikalavimais todėl, nes susidarė sudėtinga šeimyninė situacija. Visas kilnojamasis turtas, perduotas antstolės Turto perdavimo išieškotojui aktu, tebėra, nes norint jį paimti, reikėtų išardyti pusė namo.

Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo antstolės I. E. kontora atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Antstolė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Radviliškio kredito unija ir Radviliškio kredito unija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog visas pagal 2010 m balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausytų nepilnametėms ieškovėms.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė M. M. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą ir nurodė neprieštaraujantys, kad turtas, kaip išlaikymas, turi atitekti vaikams.

Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pripažįsta patikslintą ieškinį visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių ieškovių A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai S. K. ir atsakovė E. K. 2009 m. gegužės 1 d. sudarė Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jie aptarė vaikų išlaikymo klausimus: ieškovių tėvas įsipareigojo ieškovių išlaikymui iki joms sueis pilnametystė suteikti 500000 litų dydžio išlaikymą, o nesant galimybės sumokėti šio dydžio išlaikymą, tai padengti turtu, šį savo įsipareigojimą užtikrindamas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 500000 litų sumai (Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties 2.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo vaikų išlaikymui skirti tris ketvirtadalius visų savo pajamų (Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties 2.2 punktas). S. K. minėtos sutarties pagrindu 2009 m. gegužės 1 d. išdavė atsakovei pasirašytą Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 500000 litų sumai, sumokėtinai ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 1 d., esantį Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutarties priedu. Pakruojo rajono notarų biuro notarė 2010 m. sausio 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 44 pinigams iš S. K. išieškoti vekselio turėtojos E. K. naudai. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2010 m. sausio 7 d. atsakovė pateikė prašymą antstolės I. E. kontorai vykdyti šį vykdomąjį įrašą dėl 501502 litų išieškojimo iš S. K., kartu pateikdama Nepilnamečių vaikų išlaikymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas 2010 m. sausio 8 d. antstolės I. E. patvarkymu priimtas. Antstolė, neįvykus S. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto varžytinėms, 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. turtą, t.y. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat kilnojamuosius daiktus: alaus ir gaiviųjų gėrimų pilstymo įrangą, limonado gamybos mikserį, sirupo gamybos įrenginį, vandens valymo įrenginį, seną alaus gamybos liniją, šaldytuvą-kompresorių, 100 kw variklį, garo katilą, vandens paruošimo talpą, alaus filtrą, kegų plovimo įrenginį, viso turto už 400 000 litų įkainojimą, perdavė išieškotojai atsakovei E. K.. Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biure 2010 m. gruodžio 9 d. sudarytos Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovė, viešame registre pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių nekilnojamųjų daiktų: gamybinio pastato, sandėlio, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties bei kiemo statinių, ¾ dalis neatlygintinai perdavė (padovanojo) lygiomis dalimis - po ¼ dalį - nepilnametėms ieškovėms A. K., A. K. ir D. K., atstovaujamoms jų įstatyminio atstovo - tėvo S. K.. Nekilnojamieji daiktai – po ¼ dalį įregistruoti viešame registre ieškovėms asmeninės nuosavybės teise. Byloje esanti 2017 m. kovo 30 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Radviliškio kredito unija 2017 m. kovo 30 d. suteikė atsakovei 40000 Eur dydžio kreditą žemės ūkiui 5 metų terminui, kurio užtikrinimui Sutartine maksimaliąja hipoteka įkeistas aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas, priklausantis tiek atsakovei, tiek ieškovėms, atstovaujamoms jų tėvų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) (įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos, t. y. kaip vaiko išlaikymas bus įgyvendintas, kokiu būdu kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo. Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į išlaikymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 38 straipsnio 5 dalis, CK 3.161, 3.185 straipsniai). CK 3.161 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį (CK 3.186 straipsnio 3 dalis). Taigi, ir išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) tik uzufrukto teisėmis ir tik išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d.) 38 straipsnyje įtvirtinta, kad nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą. Taigi, išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko tik kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą) neatsižvelgiant į tai, kada nepilnamečiai vaikai įgijo turtą. Tėvai vaiko turtą privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnis). Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose, kuriuose jų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesų viršenybės principo turinys atskleidžiamas ir minėtame CK 3.186 straipsnyje. Įstatyme nustatyta pareiga tėvams taip pat reiškia tinkamą atstovavimą vaiko kaip išieškotojo išlaikymo procese.

Aukščiau paminėtos teisės normos draudžia tėvams įgyti nuosavybėn vaikų turtą, o išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurio tvarkymas uzufrukto teise priklauso tėvams (CK 3.185 - 3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis). Todėl įvertinus byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, jog atsakovė pažeidė CK 3.186 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą įgyti vaikams nuosavybės teise priklausantį turtą ir prievolę vaikų turtą tvarkyti išimtinai vaikų interesais, kaip tai numato CK 3.186 straipsnio 1 dalis. O tai yra pagrindas tenkinti pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad visas pagal 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotas turtas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nepilnametėms ieškovėms. Tuo tarpu ieškovių atstovo antrasis reikalavimas dėl pripažinimo, kad atsakovė E. K. pagal minėtą 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą netapo nei dalies, nei viso turto savininke, yra perteklinis.

Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Tuo tarpu CK 6.470 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas.