- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-445-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37149-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- Legal Balance
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4365-1089/2021 (ankstesnis bylos Nr. e2-43287-1089/2020) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio bei negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. B. 825,98 Eur skolą; 189,86 Eur mokėjimo palūkanas; 38,25 Eur administravimo mokestį; 298,41 Eur negautas pajamas; 65 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (825,98 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašė priteisti 30 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi konstatavo, kad ieškinys turi trūkumų, kurių nepašalinus ieškinys negali būti priimtas, ir nustatė ieškovei UAB „Legal Balance“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos primokėti trūkstamą 37 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas sprendė, kad ieškovė žyminiu mokesčiu įkainojo tik tvirta suma išreikštus reikalavimus ir to nepadarė su reikalavimu priteisti iš atsakovo 65 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismo vertinimu, ieškovei pasirinkus tokį teisių gynimo būdą, kai reikalavimo apimtis nėra tiksliai apibrėžta, laikytina, kad reikalavimo priteisti nuostolius, išreikštus palūkanų forma, preliminari suma yra 1 610,66 Eur (825,98 Eur × 65 procentai × 3).
4. Teismas sprendė, kad bendrai ieškinio sumai sudarant 2 963,16 Eur (1 352,50 Eur + 1 610,66 Eur), mokėtinas žyminis mokestis sudaro 67 Eur, nors ieškovė žyminio mokesčio sumokėjo tik 30 Eur.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartyje dėstomais motyvais nesutinka.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų, išreikštų procentine išraiška, žyminiu mokesčiu apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus. Teismas nesivadovavo aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika, kuria teismai konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikšti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, išreikštus procentine išraiška.
6.2. Atsižvelgiant į nutartyje minimų ieškinio reikalavimų pobūdį, neįmanomas tikslus ieškinio sumos nustatymas, kadangi konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovės reikalavimą. Taigi žyminis mokestis nuo pareikšto terminuoto reikalavimo, kai konkretus palūkanų mokėjimo terminas nėra žinomas, neskaičiuotinas. Be to, pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovei UAB „Legal Balance“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos primokėti trūkstamą 37 Eur žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė UAB „Legal Balance” kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 1 352,0 Eur, žyminio mokesčio suma – 30,00 Eur.
9. Nustatyta, kad ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 30 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Legal Balance“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos primokėti trūkstamą 37 Eur žyminį mokestį.
10. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80–85 straipsniai). CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Vadinasi, žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Ir, nors ieškovė yra įsitikinusi, kad reikalavimai dėl negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo apskritai yra ne materialaus, o procesinio pobūdžio, su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo dėl toliau nurodytų priežasčių.
12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: <...> reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
13. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiami reikalavimai dėl negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, kuomet sutartis yra nutraukta anksčiau laiko, laikytini prašymu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę ir yra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai.
14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, sumokėdama 30 Eur žyminį mokestį, jį apskaičiavo nuo 1 352,50 Eur ieškinio sumos, kurią, kaip matyti iš ieškinio dalyko, sudaro pati negrąžinta kredito suma (825,98 Eur); 189,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos; 38,25 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 220,50 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos bei 77,91 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.
15. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad atsakovė savarankišku materialiuoju reikalavimu laikė reikalavimus priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo ar sutarties termino pasibaigimo dienos. Todėl vien tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (825,98 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra suformuluotas procentine išraiška, nekeičia reikalavimo pobūdžio iš materialaus į procesinį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad už aptartąjį ieškinio reikalavimą turi būti mokamas žyminis mokestis.
16. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (825,98 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes yra artimas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad, ieškovei pasirinkus tokį teisių gynimo būdą, kai reikalavimo apimtis nėra tiksliai apibrėžta, laikytina, kad reikalavimo priteisti nuostolius, išreikštus palūkanų forma, preliminari suma yra 1 610,66 Eur (825,98 Eur × 65 procentai × 3).
17. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika, kuria teismai konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikšti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, išreikštus procentine išraiška.
18. Su šiuo atskirojo skundo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl ieškovės teisės reikšti materialinį reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo apskritai nebuvo sprendžiamas - pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas ieškovei sumokėti trūkstamą žyminį mokestį negali būti suprantamas kaip ieškovės materialinės teisės reikšti tam tikrus reikalavimus kvestionavimas. Taigi ginčo, jog reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo iš esmės gali būti išreikšti procentine išraiška, nagrinėjamu atveju nėra (ką įrodo ir pirmosios instancijos teismo atlikti apskaičiavimai.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Legal Balance” nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, ieškovei nustatytinas naujas terminas (iki 2021 m. vasario 11 d. imtinai) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei UAB „Legal Balance“ terminą iki 2021 m. vasario 11 d. imtinai pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.