Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei V. J.,

suinteresuoto asmens – asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, - J. L. atstovui advokatui A. S.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui – asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, - J. L. (atstovaujamas advokato),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – E. L., asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse – J. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo teismą pripažinti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susiję su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas ir kt.); asmens gebėjime būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad J. L. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir seserimi. J. L. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, kitokia epilepsija, neminint sunkiai gydomos epilepsijos. Savo sūnumi nuo gimimo rūpinasi mama E. L., ji sutinka rūpintis sūnumi ir toliau. E. L. rūpinasi savo sūnaus priežiūra ir gydymu, jos moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė leidžia rūpintis savo sūnumi. Yra gauta Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2020 m. sausio 22 d. išvada Nr. 9 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodyta, jog J. L. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 8-9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinis skyrius išdavė darbingumo lygio pažymą Nr. 324, kurioje nurodyta, kad J. L. netektas darbingumas yra 70 procentų, liga ir būklė yra atsiradusi iki 2 metų (b. l. 11). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė V. J. nurodė, kad Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2020 m. sausio 22 d. išvada Nr. 9 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad J. L. negeba priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o gautame ekspertizės akte Nr. 83TPK-352/2020 nurodyta, kad savitvarkos įgūdžių srityje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl patikslina pareiškimą ir prašo vadovaujantis ekspertizės aktu J. L. pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje prašo J. L. pripažinti ribotai veiksniu ir šioje srityje nustatyti jam rūpybą, o visose kitose srityse – globą. Prašo globėja ir rūpintoja paskirti motiną E. L., kuri rūpinasi sūnumi nuo pat vaikystės, jos sveikatos būklė leidžia tai daryti, daugiau norinčių tai daryti nėra, jos dorovinės ir moralinės savybės leidžia tai daryti (2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 01 sek. – 05 min. 11 sek).

Kadangi pagal ekspertų pateiktą išvadą J. L. gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jis nesupras proceso prasmės ir negalės pateikti objektyvių paaiškinimų (Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-352/2020 (b. l. 41-43), byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, pagal ekspertizės akte pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad J. L. konstatuota įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Jo darbiniai, socialiniai įgūdžiai nesusiformavę, pastebimas intelekto deficitas visose psichinės veiklos sferose. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius nuo 2020 m. sausio 21 d. J. L. yra nustatęs pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį neterminuotai, o taip pat nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 21 d., jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-352/2020 nurodyta, kad J. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose savo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį - savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 20 m. sausio 22 d. išvadą Nr. 9 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvadoje nurodyta, kad J. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienų sprendimų šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir kt.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimas būti globėju; darbo teisinių santykių srityse; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje (b. l. 8-9).

Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta J. L. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 32-34). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-352/2020 J. L. diagnozuojama įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Ekspertinio tyrimo metu stebimas intelekto deficitas visose psichinės veiklos sferose, neorientuotas socialinės, finansinės, sveikatos situacijos atžvilgiu. Tiriamojo intelektiniai gebėjimai, lyginant su ankstesnių psichologinių tyrimų rezultatais, nepakito ir yra labai žemi, atitinka išreikštą protinio defekto lygį, išryškėję gebėjimų ypatumai (dėmesio, atminties funkcijų silpnumas, neišlavėję mintinio skaičiavimo įgūdžiai, lėtas, primityvus mąstymas, neišlavėję gebėjimai planuoti, numatyti įvykius ir jų pasekmes, labai silpnas socialinis nuovokumas bei supratingumas ir kt.) ryškiai apsunkina tiriamojo socialinę adaptaciją, galimybes savarankiškai priimti sprendimus bei juos realizuoti, gyvena nesavarankiškas, jo darbiniai socialiniai įgūdžiai nesusiformavę (b. l. 41-43). Dalyvaujantys byloje asmenys abejonių dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumo nekėlė, išvados motyvuotos, neprieštaraujančios kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas nemato pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis). CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą (2.11 straipsnio 2 dalis). CPK 468 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta; priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.

Asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimo tikrai nebegali veikti atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Reikia siekti, kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu (medicininis kriterijus) ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (teisinis kriterijus). Bet koks sprendimas dėl asmens veiksnumo ribojimo pirmiausia turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais. Tačiau taip pat būtina įvertinti ir visas kitas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu, nusprendžiant, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina ir proporcinga teisėtam tikslui apsaugoti paties suinteresuoto asmens bei kitų asmenų sveikatą ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, spręstina, kad J. L. konstatuota įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, todėl pripažintina, kad neapribojus jo veiksnumo tam tikrose srityse, jo interesams kiltų grėsmė. Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-352/2020 pateiktas išvadas, taip pat į Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 2020 m. sausio 22 d. išvadas Nr. 9 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, bei kitus byloje esančius duomenis, J. L. pripažintinas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiu su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; taip pat J. L. pripažintinas neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje, politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje, o asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių srityje J. L. pripažintinas ribotai veiksniu (CK 2.10 straipsnis) (CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

J. L. šioje byloje teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl jam imperatyviai nustatytina globa šiose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1, 3 dalys). J. L. taip pat šiuo teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių srityje, todėl jam šioje srityje skirtina rūpyba (CK 3.277 straipsnio 2 dalis). E. L. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka globoti ir rūpintis sūnumi J. L. (b. l. 7), ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Su tuo sutinka J. L. atstovas advokatas A. S. Kitų asmenų norinčių ir galinčių globoti/rūpintis J. L. nėra. Teismo vertinimu į bylą pateikti duomenys, patvirtina, kad E. L. gali būti J. L. globėja/rūpintoja: jo sveikatos būklė jai leidžia globoti ir rūpintis sūnumi, jos atžvilgiu baudžiamųjų bylų iškelta nebuvo (b. l. 57). E. L. yra padariusi administracinį nusižengimą (b. l. 56), numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir laiką, teismas sprendžia, kad tai nėra kliūtis E. L. skirti J. L. globėja/rūpintoja.

E. L. skirti J. L. globėju/rūpintoju siūlo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Remiantis duomenimis iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro J. L. jokių išankstinių nurodymų nėra pateikęs (b. l. 18). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į suinteresuoto asmens E. L. paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. L. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jam reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jam nustatytas neveiksnumas ir reikalinga nuolatinė rūpyba srityje, kurioje yra pripažintas ribotai veiksnus. E. L. iki šiol tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo sūnų, todėl gali ir toliau tinkamai atlikti globėjos/rūpintojos pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina savo sūnaus J. L. globėja (CPK 491, 505 - 508 straipsniai) ir E. L. skirtina J. L. rūpintoja tose srityse, kuriose J. L. pripažintas ribotai veiksniu.

Asmens globa apima ir asmens turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis), tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas ir turto administratorius. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. L. savo vardu tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi (b. l. 54-55), todėl turto administratorius skyrimo klausimas nespręstinas.

E. L. išaiškintinos jos kaip globėjos ir rūpintojos teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis). Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniu sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnis). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas ir rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintoju, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus šioje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo nutartys dėl globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rųpintojo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa ir rūpyba nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globa/rūpyba vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 straipsniais, 505 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse :

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas ar nutraukimas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas įsidarbinti ir pan.), politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje (laisvai balsuoti ir kt.).

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai veiksniu šioje asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityje :

asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą šiose srityse: turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje.

Paskirti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ji kaip globėja veikia tose srityse, kuriose J. L. pripažintas neveiksniu ir kuriose jam nustatyta globa.

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę rūpybą asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių srityje.

Paskirti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ji kaip rūpintoja veikia toje srityje, kurioje J. L. pripažintas ribotai veiksniu ir kurioje jam nustatyta rūpyba

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.