- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1-728-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24604-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- D. Š., I. Š.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, veikdamas kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (vaikinais), 2024 m. birželio 28 d., apie 20.44 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vaikinas delnu nukentėjusiajai D. Š. sudavė vieną kartą į veidą, tuo nukentėjusiajai D. Š. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusįjį I. Š. E. P. išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko pastarajam delnu trenkė į veidą ir kumščiu tris kartus trenkė į galvą, po ko prie nukentėjusiojo I. Š. pribėgo dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti vaikinai, iš kurių vienas vaikinas I. Š. ranka trenkė 9 kartus į veidą, o kitas nenustatytas vaikinas I. Š. trenkė 7 kartus ranka į veidą, tuo nukentėjusiajam I. Š. pagal 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadą Nr. G4062/202(01) padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu, viešoje vietoje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodė, jog lietuvių kalbą moka, bet blogai, tačiau supranta ir gali duoti parodymus. Paaiškino, kad kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta. Prisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina. Įvykio nelabai atsimena, atsimena, kad jis sudavė nukentėjusiajam smūgius ir nukentėjusysis sudavė jam. Daugiau nieko neatsimena. Neatsimena tiksliai, kodėl kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Nurodė, kad žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginęs, nori atlyginti žalą ir nukentėjusiajam ir su abiem nukentėjusiaisiais susitaikyti. Nukentėjusiųjų atsiprašo, kad vartojo smurtą. Gailisi dėl savo elgesio ir toks jo elgesys ateityje nepasikartos. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog negali pasakyti kitų asmenų, kurie taip pat dalyvavosi muštynėse.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. Š. nurodė, jos sutinka taikytis su kaltinamuoju ir kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis I. Š. nurodė, kad jam žala yra atlyginta ir jis sutinka taikytis su kaltinamuoju.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. P. nurodė, kad 2024 m. birželio 28 d. susikonfliktavo su jam nepažįstamu vaikinu. Įtarime paminėtą dieną atvažiavo autobusu prie savo namų (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš autobuso, jis pastebėjo, kad prie stotelės yra jam iš matymo matyti, bet nepažįstami vaikinai, kurie gyvena jo rajone, Vilniuje. Minėtų asmenų nei vardų, nei pavardžių – nežino, taip pat nežino, kur jie gyvena. Kiek pamena, kitoje kelio pusėje ėjo vaikinas ir mergina, kurie tarpusavyje ginčijosi, ir jam tas nepatiko. Jis pastariesiems kažką pasakė ir vaikinas jam kažką negražiai atsakė. Jis su minėtu nepažįstamu vaikinu apsižodžiavo ir pribėgo prie jo. Pribėgęs jis tam vaikinui delnu sudavė į veidą ir ranka kelis kartus į galvą. Minėtas vaikinas jam sudavė atgal ir jis (E. P.) nukrito ant žemės. Kas toliau vyko – jis nematė, kadangi nuo gauto vaikino smūgio jis „atsijungė“. Jam atsikėlus, minėto vaikino ir merginos jau nebuvo, ir jis, kiek pamena, tada nuėjo į savo namus. Jis apie minėtą įvykį pamiršo ir jo nesureikšmino. Dėl to, kad vaikinas jam sudavė smūgį, jis (E. P.) neturi jokių pretenzijų, kadangi jis pirmas pradėjo konfliktą. Jis nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nepažįstamo vaikino ir merginos atsiprašyti bei prižada daugiau taip nesielgti. Kai atlygins nukentėjusiajam žalą ir jų atsiprašys, prašys tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Ligonių kasai 131,45 Eur jis atlygino, o nukentėjusiajam padarytą žalą žada atlyginti vėliau, kai turės pinigų (1 t., b. l. 136-142, 147-151).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. Š. nurodė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 20.44 val., ji, eidama kartu su draugu I. Š. šaligatviu, (duomenys neskelbtini), prasilenkiant pro tris vaikinus, pirmasis vaikinas rusiškai ją pavadino „šliundra“. Ji kartu su savo vaikinu I. Š. nekreipė į užgauliojimus dėmesio ir perėjo pėsčiųjų perėją, iki kol išgirdo, kad kažkas atbėga link jų pusės. Pirmas vaikinas pribėgo prie jos vaikino I. Š., pažiūrėjo į jį, pavadino jį „pydaru“ ir kažkuria ranka delnu trenkė jam į veidą. I. Š. pradėjo atbulomis trauktis. Ji visų vaikinų veiksmų neprisimena, nes viskas vyko greitai, bet prisimena, kaip antras ir trečias vaikinai taip pat pribėgo prie jos draugo I. Š. Antrasis vaikinas šaukė „kad pydarų šitam rajone nebus“, ir smogė kažkuria ranka jos draugui kumščiu į galvą. Ji atsistojo tarp minėtų vaikinų ir draugo I. Š. Tada I. Š. pradėjo ją traukti į šoną. Tuo metu antras vaikinas, kažkurios rankos delnu jai trenkė į veidą, jai skaudėjo. Ji pradėjo šaukti, kad nustotų mušti jos draugą, nes matė, kad minėti vaikinai smūgiuoja jos draugui, tačiau dėl streso negali prisiminti, kaip buvo smūgiuota, smūgių sekos bei tiksliai, kas smūgiavo. Tačiau prisimena, kad aktyviausi buvo pirmas ir antras vaikinai. Tada gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, sustojo automobiliu važiavusi moteris, kuri taip pat iškvietė policiją, po ko minėti trys vaikinai pradėjo šalintis (duomenys neskelbtini) gatve ir kažkur pabėgo. Ji su I. Š. nuėjo pas ją namo. Jie medikų nekvietė. Ji, patikrinusi socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, pamatė nuotraukas asmens, pasivadinusiu „P. E.“ vardu, ir atpažino, kad tai pirmasis vaikinas, taip pat nuotraukoje buvo ir antrasis vaikinas, kuris jai smogė į veidą. Ji atpažinti galės pirmą ir antrą vaikinus, trečio atpažinti negalės. Pirmas vaikinas apie 20 metų, kresno kūno sudėjimo, trumpai kirptas, šviesių plaukų. Ji dėl sukelto fizinio skausmo civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatyti įtariamieji (1 t., b. l. 82-85).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji D. Š. nurodė, kad pagal gautą užduotį atlikti kūno sužalojimo tyrimą nenuvyko, kadangi jai akivaizdžių sužalojimų padaryta nebuvo, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Ji į medicinos įstaigas dėl minėto įvykio nesikreipė. Byloje civilinio ieškinio ji nereiškia, kadangi materialinė žala jai padaryta nebuvo. Ji sutinka, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi ji neturi niekam jokių pretenzijų (1 t., b. l. 88-90).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. Š. nurodė, kad jis 2024 m. birželio 28 d., apie 20.44 val., eidamas kartu su D. Š. šaligatviu, (duomenys neskelbtini), ir prasilenkiant su 3 vaikinais, pastarieji rusiškai pradėjo įžeidinėti jo merginą, sakydami, kad ji yra „šliundra“. Jis pažiūrėjo į vaikinus ir ėjo kartu su D. Š. toliau. Tuo metu vienas iš vaikinų pribėgo prie jo, pasakė, kad jis yra „pydaras“ ir smogė dešinės rankos delnu jam į veidą, dėl to jautė skausmą. Jis pasakė vaikinui, kad nenori turėti su juo jokių reikalų ir atbulas ėjo link (duomenys neskelbtini) sustojimo. Tada minėtas pirmasis vaikinas dešinės rankos kumščiu smogė jam į galvą, dėl to irgi jautė skausmą. Po smūgio jis (I. Š.) ėjo toliau atbulas, tuomet pribėgo prie jo antras vaikinas ir smogė kažkuria ranka jam į veidą, jautė skausmą. Neprisimena, ar jis smogė jam delnu, ar kumščiu, prisimena tik, kad smogė. Jis ėjo toliau atbulas, tarp jų buvo D. Š. Jis paėmė ją už liemens ir patraukė į šoną. Jam patraukiant D. Š., jis pajuto ir pamatė, kaip jam pirmas vaikinas kumščiu du kartus trenkė į galvą, jautė skausmą. Kuria ranka jis smūgiavo – neprisimena. Jis (I. Š.) atsistojo priešais pirmą vaikiną ir gindamasis kairės rankos kumščiu smogė jam į veidą. Tada nuo jo smūgio pirmas vaikinas nugriuvo ant šaligatvio. Tada antras vaikinas kumščiu smogė jam (I. Š.) į veidą, jam skaudėjo. Jis nematė, kuria ranka jam smūgiavo. Tada atbėgo trečias vaikinas ir pradėjo smūgiuoti kumščiais kartu su antru vaikinu jam į veidą, kiekvienas iš jų smogė ne mažiau 5 kartų, taip pat jautė skausmą. Kuria ranka jam buvo smūgiuojama – neprisimena. Tuo metu tarp jų atsistojo D. Š., tada jis patraukė ją į šoną. Tada antras ir trečias vaikinai kiekvienas iš jų kumščiu smogė ne mažiau 2 kartų jam į veidą. Kuria ranka kiekvienas iš jų smūgiavo – neatsimena. Tada antras ir trečias vaikinai nuėjo prie pirmo vaikino, o jis, kartu su D. Š. nuėjo namo , adresu (duomenys neskelbtini). Jis atpažinti galėtų tik pirmą ir antrą vaikiną, o trečio vaikino neatpažins. Pirmas vaikinas apie 20 metų, apie 1,6 m ūgio, kresno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, kirptas trumpai, apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėm, tamsios spalvos šortais. Antrasis vaikinas apie 23 metų, apie 1,6 m ūgio, lieso kūno sudėjimo, kirptas trumpai, apsirengęs pilkos spalvos rūbais. Trečio vaikino apibūdinti negali, tik prisimena, kad šis buvo liekno kūno sudėjimo, apie 1.8 m ūgio. Minėtus vaikinus galės nurodyti D. Š., nes ji žino, kad jie yra vietiniai ir ji susirado jų socialinio tinklo „Facebook“ paskyras. Kadangi jam padaryta fizinė žala, jis norės reikšti civilinį ieškinį dėl sukelto fizinio skausmo, kai bus nustatyti įtariamieji (1 t., b. l. 4-10).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis I. Š. nurodė, kad jam buvo įteikta užduotis atlikti kūno tyrimą, bet pagal ją jis tyrimo neatliko. Įvykio metu jam materialinė žala padaryta nebuvo, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Byloje jis nori pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos moralinės žalos sumoje 200 Eur. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu 200 Eur sumoje. Jei jam bus atlyginta moralinė žala, jis su įtariamuoju sutinka susitaikyti ir jam atleisti (1 t., b. l. 104-106).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvados Nr. G 4062/2024(01) nustatyta, kad remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir I. Š. pateiktų medicininių dokumentų duomenimis pateikiama išvada:
· Pateiktuose medicininiuose dokumentuose I. Š. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, padaryta kietu buku daiktu (kurio identifikuoti negalima), vienu trauminiu poveikiu, esant jam bet kokioje padėtyje, kai neuždengta sužalota vieta. Tai yra nustatyta poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. birželio 28 d.). Poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas ir buvimas sukėlė fizinį skausmą;
· Šios išvados pirmame punkte nurodytas sužalojimas, kaip ir kiti sužalojimai, gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis: „smūgiuojant kumščiu, įspiriant ir panašiai, tai yra suduodant kietu buku daiktu arba pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius daiktus ir panašiai“, - tačiau teismo medicinos ekspertai nekuria ir nenustatinėja įvykio aplinkybių, kokiomis gali būti padaryti sužalojimai, jie tik patvirtina ar paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir užduotyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju užduotyje nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas, kategoriškai paneigti aplinkybės, kad ši kraujosruva negalėjo būti padaryta tiriamajam nugriuvus ar griūnant, nukritus, krentant (ir panašiai) atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių – negalima (1 t., b. l. 127-128).
Iš 2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92288330833, skambučio pradžia 2024 m. birželio 28 d., 20:54:12)“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 58-60).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. I. 2024 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo dėl nuotraukų pateikimo nustatyta, jog pareiškėja D. Š. atsiuntė el. laišką, kuriame pateikė dvi asmens vardu E. nuotraukas. Pirma nuotrauka yra socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „P. E.“ profilio nuotrauka, o antra yra apkarpyta tos pačios paskyros viršelio nuotrauka, kur matomi du vaikinai (1 t., b. l. 46-49).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Z. R. 2024 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiklą, nustatymo nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ir nukentėjusiajai D. Š. pateikus duomenis, nustatyta įtariamojo asmenybė – E. P. (1 t., b. l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pilnai įrodyta, jog E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme pripažino visiškai, nurodydamas, jog iš tiesų jis, būdamas viešoje vietoje – gatvėje, kartu su kitais asmenimis, įvykus konfliktui su nukentėjusiuoju, sudavė pastarajam smūgius.
Be paties E. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiųjų I. Š. ir D. Š. parodymais apie tai, kad jiems einant gatve, šalia viešojo transporto sustojimo, juos pradėjo įžeidinėti nepažįstami asmenys, tarp jų ir kaltinamasis, po ko minėti asmenys, įskaitant ir kaltinamąjį, jų atžvilgių panaudojo fizinį smurtą. Fizinio smurto nukentėjusiojo I. Š. atžvilgiu panaudojimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymai, bet ir į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadą Nr. G 4062/2024(01), kurioje nurodoma, I. Š. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o jos padarymas ir buvimas sukėlė fizinį skausmą.
Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P., būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje be kaltinamojo bei ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų (kurie taip pat vartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu), ir nukentėjusiųjų taip pat bet kada galėjo atsirasti pašalinių asmenų, kurie galėjo matyti vykstantį konfliktą, kilusio konflikto su nukentėjusiais metu, veikdamas kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl ko buvo ne tik padarytas nukentėjusiajam I. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas ir nukentėjusiajai D. Š. sukeltas fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta viešoji tvarka, ką patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad konflikto metu automobiliu važiavusi moteris sustojo prie jų ir nurodė, kviesianti policiją. Iš to, kas aptarta, daryti išvada, jog tokiu būdu E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog minėti kaltinamojo E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Dėl BK 38 straipsnio
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji I. Š. ir D. Š. nurodė, kad sutinka kaltinamuoju susitaikyti, I. Š. taip pat nurodė, jog kaltinamasis jam yra atlyginęs turtinę žalą.
Kaltinamasis E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio bei tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 -3 punktai), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 177), administracine tvarka baustas, bauda sumokėta, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus (1 t., b. l. 174-176). Anksčiau E. P. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamąją bylą nutraukiant.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiųjų poziciją bei tai, kad kaltinamasis jau atlygino nusikalstama veika padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, teismas mano, kad šiuo atveju E. P. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį – 131,45 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-66). 2025 m. sausio 7 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kaltinamasis E. P. pateikė „Perlas Finance“ pinigų pervedimo išrašą, iš kurio nustatyta, jog Valstybinei ligonių kasai buvo pervesta 131,45 Eur (1 t., b. l. 76-79). Atsižvelgus į išdėstytą, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. Š. pareiškė civilinį ieškinį – 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 112). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. Š. nurodė, kad kaltinamasis jam jau yra atlyginęs neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl nukentėjusiojo I. Š. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – DVD diskas, laikomas voke, prisegtame prie pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
E. P. (E. P.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais D. Š. ir I. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio – nutraukti.
Procesą dėl nukentėjusiojo I. Š. civilinio ieškinio – nutraukti.
Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – DVD diską, laikomą voke, prisegtame prie pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. P., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. P., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.