Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Administracinė byla Nr. ATP-514-350/2014

2014 m. gruodžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato ( toliau Institucija ) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą, prašo jį panaikinti, E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti iš naujo ir skirti jam nuobaudą ATPK 183 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Nurodo, kad su skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais nesutinka, teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, nes, Institucijos nuomone, šiuo atveju ginčo dėl to, kad iš aikštelėje stovėjusio automobilio, už kurį buvo atsakingas E. S., sklido muzika ir tuo buvo sutrikdyta viešoji rimtis nekilo, nes pareigūnas į įvykio vietą vyko būtent dėl gauto anoniminio skundo apie trikdomą ramybę dėl garsiai leidžiamos muzikos ir pareigūnas atvykęs į įvykio vietą ją girdėjo.

Administracinėn atsakomybėn E. S. buvo patrauktas todėl, kad muzika, kuri trikdė kitų asmenų rimtį, sklido iš automobilio, už kuri jis buvo atsakingas. Tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne E. S., nepakeičia to fakto, kad E. S. tuo metu buvo atsakingas ir naudojuosi automobiliu. Prisiimdamas atsakomybę už automobilį ir būdamas jo naudotoju, E. S. turėjo užtikrinti, kad iš automobilio sklindanti muzika netrikdytų kitų asmenų rimties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Priimdamas skundžiamą nutarimą, savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog E. S. trikdė viešąją rimtį, nes nebuvo apklausti šį faktą patvirtinantys liudytojai, nesurašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, o remtis vien teisme apklausto pareigūno parodymais apie tai, kad jis girdėjo garsiai sklindančią muziką ir teigti, kad minimą naktį buvo pažeista viešoji rimtis, negalima.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog nėra surinkta duomenų, kad aptariamu laiku buvo pažeista viešoji rimtis, nesutinka.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, <...> jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Anykščių rajono policijos įstaigoje 2014-07-19, 23.29 val. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad Anykščių r. S. miestelyje, aikštelėje prie bažnyčios susirinkusi kompanija garsiai rėkauja, garsiai leidžia muziką ir trukdo ilsėtis, dėl ko į minimą vietą buvo išsiųstas policijos ekipažas ( b.l. 28). Iš pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymų matyti, kad jis nuvykęs į nurodytą įvykio vietą rado būrį asmenų, stovinčių prie raudonos spalvos automobilio Audi A6, iš kurio sklido muzika, kuri pasak pareigūno buvo girdima dar tik įvažiavus į miestelį. Be to, liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta R. A. parodė, kad 2014-07-19 ji nubudo būtent nuo triukšmo, sklindančio iš miestelio pusės, šalia bažnyčios. Nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu ir darytina išvada, kad aptariamu laikotarpiu sklindantis triukšmas, kurį skleidė aikštelėje šalia bažnyčios buvę asmenys, bei iš ten stovinčio automobilio sklindanti muzika, trukdė aplinkiniams, todėl viešoji rimtis buvo trikdoma.

Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas; objektyvioji pusė; subjektas; subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N575-752/2012, Nr. N575-927/2012, Nr. N438-1316/2012 ir kt.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju viešosios rimties trikdymas pasireiškė triukšmu – garsiu muzikos, leidžiamos iš automobilio Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini) salono, grojimu. Taip pat, pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas M. P. patvirtino, kad atvažiavęs į įvykio vietą girdėjo leidžiamą muziką, kuri sklido iš minimo automobilio, žinojo, kas yra šio automobilio savininkas ir jį matė įvykio vietoje akivaizdžiai neblaivų ir kuris, be kita ko, jam atvykus į aikštelę, pribėgo prie savo automobilio ir prisuko leidžiamos muzikos garsą (teismo posėdžio protokolo 6 lapas).

Nežiūrint į tai, protokolas dėl viešosios rimties trikdymo buvo surašytas įvykio vietoje buvusiam E. S. todėl, kad, pareigūnui pasiteiravus apie automobilio savininką, būtent jis pasakė, kad už automobilį atsakingas jis. Tačiau, kaip matyti iš E. S. paaiškinimų, tai policijos pareigūnui jis pasakė turėdamas omenyje, kad jis toliau vairuos šį automobilį, o ne nagrinėjamo įvykio vietoje buvęs, tačiau dėl girtumo vairuoti negalintis automobilio savininkas po to, kai buvo pagrasinta automobilį iš įvykio vietos išvežti priverstinai. Tai reiškia, kad E. S., esant įvykio vietoje ir pačiam automobilio savininkui, nebuvo atsakingas už automobilio eksploatavimą, tame tarpe ir atsakomybės už iš automobilio garso aparatūros leidžiamos muzikos garso reguliavimą, o tik, būdamas blaivus, patikino policijos pareigūną, kad nebus daromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t.y. kad automobilio savininkas neblaivus nevairuos šio automobilio. Kad automobilio Audi A6 v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas nebuvo pavedęs E. S. reguliuoti iš automobilio sklindančios muzikos garsą patvirtina ir jau minėta policijos pareigūno nurodyta aplinkybė, kad jam atvykus į įvykio vietą, būtent automobilio savininkas, o ne E. S. sumažino muzikos garsą.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. atliko kokius nors veiksmus, numatytus ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Nenustatyta, kad jis savo veiksmais kėlė triukšmą, ar kad būtent jis automobilyje Audi A6 (duomenys neskelbtini), priklausančiame T. P. (kas į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui buvo žinoma) garsiai leido muziką, kuri trukdė aplinkiniams gyventojams ir dėl ko policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas apie daromą pažeidimą. Tokiu būdu E. S. veiksmuose nėra ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą, Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.