- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-192-282-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- L. V., A. R., J. T.
- Advokatai
- Vaclovas Algimantas Birbilas
- Kategorijos
Teisėjas Vidmantas Rudaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-282/2007
2007 m. rugsėjo 5 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nuteistosios S. Š. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda.
Iš S. Š. priteista L. V. 40 Lt turtinės žalos, 1000 Lt neturtinės žalos ir 80 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 24 d., apie 12 val., viešoje vietoje – Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje, aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – tyčia papurškė ašarinių dujų į akis L. V. , A. R. ir J. T. , padarydama L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to rankomis tampė už plaukų ir stumdė L. V. bei suplėšė jos 40 Lt vertės palaidinę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendį, pripažinti S. Š. kalta pagal LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti 16 MGL (2000 Lt) baudą.
Prokurorė nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad LR BK 47 str. 3 d. už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyta iki 100 MGL dydžio bauda, be to, kaltinamoji nepripažįsta savo kaltės, neigia padariusi nusikaltimą, nors surinkti duomenys leidžia teigti priešingai, neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos ir dėl jos atlyginimo nesitarė su nukentėjusiąja. Prokurorė taip pat teigia, jog nuteistoji yra netekėjusi, nėra duomenų, kad ji išlaikytų kitą asmenį, niekur nedirba ir neregistruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Taip pat prokurorė nurodo, jog nusikalstama veika padaryta centrinėje Kelmės miesto dalyje, šalia įėjimo į prekybos centrą, kas leidžia teigti, kad nuteistoji tyčia siekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei pažeminti nukentėjusiąsias kitų žmonių akivaizdoje, o jei nuteistoji būtų turėjusi tikslą tik sužaloti nukentėjusiąsias dėl ilgalaikių priešiškų tarpusavio santykių, ji tai galėjo padaryti kitoje vietoje, kur nėra žmonių, be to, ji žinojo, kur gyvena nukentėjusiosios.
Taip pat prokurorė nurodo, jog LR ATPK 24 str. nurodyta, kad už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti didesnė kaip 1000 Lt, tačiau teismas, nuteistajai baudą skirdamas kaip bausmę už nesunkų nusikaltimą, skyrė ją mažesnę nei maksimali leistina administracinė bauda.
Apeliaciniu skundu nuteistoji S. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
S. Š. nurodo, jog yra nuteista už nusikaltimą, kurio nepadarė, nuosprendyje nurodytoje vietoje nurodytu laiku ji nebuvo, nukentėjusioji L. V. su savo draugais ją apkalba, o, išskyrus šių asmenų šmeižtą, byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų dėl jos kaltės. S. Š. nurodo, jog byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad ją persekiojo L. V. , jų santykiai yra blogi, jai ne kartą telefonu buvo grasinta susidorojimu, ir kad bus surastas būdas atkeršyti, kas yra daroma šiuo metu. Taip pat S. Š. teigia, jog įvykio dieną ji buvo savo namuose, Šiauliuose, su L. V. nebuvo susitikusi, ir mano, kad pastaroji inscenizavo tariamą savo užpuolimą su grupe artimų draugų, tikslu atkeršyti, o liudytojai K. A. ir D. J. galėjo nesuprasti, kas vyko prie prekybos centro, nes nematė įvykio pradžios. Mano, jog į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas nebandė ieškoti tariamos užpuolikės ir, nors liudytojai teigia, kad įvykio vietoje buvo ji, tačiau ten galėjo būti įvykio inscenizavimui parinkta kita mergina, panaši į ją.
S. Š. taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu su liudytojais nebuvo atliekami įtariamo asmens atpažinimo veiksmai, teisme buvo apklausti ne visi nukentėję asmenys, tačiau nuosprendyje remiamasi jų parodymais, be to, nukentėjusiosios L. V. parodymai teisme buvo nenuoseklūs – vienąkart ji teigė, kad jai buvo suplėšyta palaidinė, kitąkart – megztukas, painiojosi dėl smūgių sudavimo ir panašiai. Todėl S. Š. mano, jog nuosprendyje nurodytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o ji nuteista be kaltės.
Prokuroras ir nukentėjusiosios prašo vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vyriausiojo prokuroro ir nuteistosios S. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo argumentų
Vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę S. Š. buvo atsižvelgta į tai, jog nėra nei jos atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. S. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, ir nors ji nepripažino savo kaltės bei neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos, tačiau tai gali būti vertinama tik kaip nuteistosios pasirinkta gynybos taktika, ir motyvuodamas tuo teismas negali skirti griežtesnės bausmės. Teismas, skirdamas S. Š. bausmę, taip pat atsižvelgė į jos šeimyninę, turtinę padėtį bei sveikatos būklę, todėl S. Š. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė baudą, gerokai mažesnę nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. numatytas šios bausmės vidurkis, paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl griežtinti bausmę nėra pagrindo.
Nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, jog apylinkės teismas S. Š. skyrė baudą, mažesnę nei maksimali leistina administracinė bauda. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, vadovaujasi ne Administracinių teisės pažeidimų, o Baudžiamuoju kodeksu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
Dėl nuteistosios S. Š. apeliacinio skundo argumentų
Kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, šių įrodymų pagrindu daro išvadą, jog S. Š. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. S. Š. nepagrįstai teigia, jog yra nuteista už nusikaltimą, kurio nepadarė, o nukentėjusioji L. V. su savo draugais ją apkalba. Kaip matyti iš liudytojos K. A. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų, nuteistoji S. Š. prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro prastovėjo beveik pusę dienos, paskui ji užsipuolė tris moteris, išėjusias iš prekybos centro, kurios gynėsi nuo jos. Kas kam purškė dujų balionėliu, liudytoja nematė, tik girdėjo apie tai iš žmonių, kurie stebėjo šį konfliktą. Taip pat liudytoja kategoriškai patvirtino, jog nors įvykio metu S. Š. buvo šviesesniais plaukais, tačiau nuteistoji ir konfliktą pradėjusi mergina yra tas pats asmuo. Pažymėtina, jog nors liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, skiriasi, tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojos nurodytą aplinkybę, jog ji, pirmą kartą duodama parodymus policijoje, tuoj po įvykio, buvo pasimetusi, todėl galėjo susipainioti, ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus atmeta ir remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais parodymais. Iš liudytojo D. J. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, jog konflikto pradžios jis nematė, tačiau išėjęs į lauką ant žolės pamatė gulinčią A. R. , kuriai į akis buvo pripurkšta dujų, kiek toliau stumdėsi L. V. , J. T. ir S. Š. . Jis nuvedė A. R. nusiprausti, o jiems grįžus konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tačiau ir šis liudytojas kategoriškai patvirtino, jog konflikte prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo nuteistoji S. Š. , nors konflikto metu jos plaukai buvo šviesesni, jis ją kategoriškai atpažino. Nukentėjusioji L. V. taip pat nuosekliai parodė, jog konfliktą prie prekybos centro pradėjo S. Š. , kuri pribėgusi prie jos bei jos dukrų papurškė joms visoms į akis dujų. Daugiausiai dujų kliuvo A. R. , kuri nugriuvo ant žemės. Nors, kaip teigia nuteistoji S. Š. , nukentėjusioji L. V. teisme vieną kartą teigė, jog konflikto metu buvo suplėšyta jos palaidinė, kitą – kad megztukas, bei painiojosi dėl smūgių sudavimo, šios aplinkybės byloje nėra esminės ir jos neturi jokios reikšmės S. Š. veikos pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikacijai. Tokiu būdu, sugretinus liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus, susiejus juos į visumą, matyti, jog jie patvirtina vieni kitus bei paneigia nuteistosios S. Š. nurodytą, bei jos motinos patvirtintą, aplinkybę, jog S. Š. įvykio metu negalėjo būti Kelmėje, nes buvo Šiauliuose, todėl nuteistoji nepagrįstai teigia, kad L. V. inscenizavo tariamą savo užpuolimą tikslu atkeršyti.
Sutinkamai su LR BPK 301 str. 1 d. nuostatomis, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, t.y., teismas tam tikrais atvejais gali remtis ir asmenų, neapklaustų teisiamajame posėdyje, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tik šie parodymai teisiamojo posėdžio metu turi būti perskaitomi, ir apie tai pažymima teisiamojo posėdžio protokole, todėl apylinkės teismas, nuosprendyje remdamasis teisme neapklaustų nukentėjusiųjų – A. R. ir J. T. - parodymais, baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nepažeidė.
Baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta galimybė atlikti asmens, daiktų ir kitų objektų atpažinimą, tačiau apie tokių veiksmų atlikimo būtinumą sprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantys bei jį kontroliuojantys pareigūnai, t.y., šio veiksmo atlikimas yra galimas, tačiau neprivalomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios L. V. , A. R. ir J. T. labai gerai pažinojo S. Š. , kiti liudytojai ją atpažino teisme, iš ko darytina išvada, kad įtariamo asmens atpažinimo veiksmas šioje byloje buvo nereikalingas. Todėl nepagrįstas ir S. Š. skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu su liudytojais turėjo būti atliekami įtariamo asmens atpažinimo veiksmai.
Tokiu būdu visi paminėti įrodymai paneigia nuteistosios S. Š. apeliacinio skundo argumentus, todėl kolegija konstatuoja, jog jos kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, S. Š. pagrįstai pripažinta kalta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., nes ji viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ir 332 str.,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nuteistosios S. Š. apeliacinius skundus atmesti.