- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e1-2718-725/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-35227-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1969 m. gegužės 19 d., Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikoma neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J., veikdama bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2018 m. gegužės 31 d. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą – 2018 m. gegužės 31 d. Pažymą-sąskaitą RAR Nr. 1800430, o būtent: nenustatytu laiku susitarė su vienu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad surašys suklastotą dokumentą – Pažymą sąskaitą apie A. P. įsigyto automobilio ,,Audi B8“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą klientui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu, o tarpininkui M. P. suradus klientą H. S. ir jam su klientu 2018 m. gegužės 31 d. atvykus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), antram asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pateikus žinomai melagingus duomenis apie automobilio pardavimą, suklastojo 2018 m. gegužės 31 d. Pažymą-sąskaitą RAR Nr. 1800430, į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad pirkėjas H. S. perka iš UAB ,,Ralasa“ automobilį ,,Audi B8“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 700 eurų, nors minėtą A. P. įsigytą automobilį tarpininkaujant antram asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pirko H. S. už 9 000 eurų, suklastojusi 2018 m. gegužės 31 d. Pažymą-sąskaitą RAR Nr. 1800430, ją pasirašė ir tą pačią dieną tose pačiose patalpose perdavė antram asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, taip veikdama bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą.
Be to, veikdama bendrininkų grupėje su A. Č., kuri už šią nusikalstamą veiką nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 2018 m. gegužės 31 d. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą – 2018 m. gegužės 31 d. Kasos pajamų orderį, serija EUR Nr. 18-141, o būtent: 2018 m. gegužės 31 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininkei A. Č. surašius 2018 m. gegužės 31 d. Kasos pajamų orderį serija EUR Nr. 18-141, į kurį ji įrašė žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad R. J. perduoda, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasininkė A. Č. gauna iš kasos aparato paimtus 61 428 eurus, nors gavo tik 55 728 eurus, nes 5 700 eurų, tariamai gautų iš H. S. už automobilio ,,Audi B8“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)pardavimą, jų negavo, į kasos aparatą neįnešė, A. Č. neperdavė, bet pasirašė 2018 m. gegužės 31 d. Kasos pajamų orderyje, serija EUR Nr. 18-141, kaip pinigus mokanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininkė R. J., taip patvirtindama tariamą pinigų – 61 428 eurų perdavimą A. Č., pasirašiusi suklastotą 2018 m. gegužės 31 d. Kasos pajamų orderį serija EUR Nr. 18-141, tą pačią dieną, tose pačiose patalpose padavė apskaityti kasininkei R. Č., taip veikdama kartu su A. Č. pagamino ir panaudojo suklastotą dokumentą.
Kaltinamoji R. J. kalta prisipažino ir parodė, kad ji surašė 2018 m. gegužės 31 d. Pažymą-sąskaitą RAR Nr. 1800430 į kurią įrašė duomenis, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduoda automobilį ,,Audi B8“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 700 eurų, nors realiai A. P. priklausantį automobilį pardavė M. P. ukrainiečiams už 9 000 eurų. Kadangi realiai pinigai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėti, tą pačią dieną jos surašytas kasos pajamų orderis EUR Nr. 18-141 taip pat neatitiko tikrovės. Visuose šituose dokumentuose yra jos parašas. Kokiomis aplinkybėmis dokumentai buvo surašyti neprisiminė. Galbūt buvo susitarimas tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ administracijos ir A. P.. Dėl savo veiksmų labai gailisi (2 t., b. l. 12–14).
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina jos parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Liudytojas S. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. apie 9.00 val. atvyko į Kauno automobilių turgų su tikslu nusipirkti automobilį. Pamatė, kad parduodamas automobilis ,,Audi A4“, juodos spalvos 2012 metų gamybos, už 9 000 eurų. Vyriškis, pardavinėjęs automobilį neprisistatė, savo vardo ir pavardės nepasakė. Liudytojui viskas tiko, nusprendė jį pirkti ir galutinė automobilio kaina buvo sutarta 9 000 eurų. Automobilio pardavėjas nusivedė liudytoją į greta automobilių turgaus esantį pastatą, kur buvo surašytas kažkoks dokumentas, kaip jam paaiškino muitinės deklaracija. Jis buvo surašytas lietuvių kalba, kurios jis nemoka ir nesupranta. Už šį dokumentą liudytojas sumokėjo 40 eurų. Pardavėjui pinigus už automobilį padavė liudytojo brolis, iš kurio dalį pinigų buvo pasiskolinęs. Pinigus liudytojo brolis pardavėjui padavė prieš einant į VĮ Regitrą. Gavę pažymą, kaip suprato iš muitinės, visi kartu su automobilio pardavėju nuėjo į VĮ Regitra, kur turėjo įregistruoti automobilį. Visi automobilio dokumentais buvo pas pardavėją. Jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašinėjo. Atvykus į VĮ Regitra, automobilio pardavėjas nuėjo kažkur neva patikrinti kupiūras, kurias jam davė už norimą nusipirkti automobilį. Jis greitai grįžo sakydamas, kad 1 vnt. 200 eurų kupiūra yra netikra ir bankomatas jos nepriima, liepė ją pakeisti. Jie su broliu pasakė, kad nekeis, nes jis kažkur nuėjo ir juos nematant neva patikrino kupiūras ir dabar teigia, kad viena iš jų netikra. Tuomet automobilio pardavėjas pasakė, kad kvies policiją, jis sutiko, nes tikrai tyčia jokios suklastotos kupiūros nepateikė, jei ji ir buvo suklastota pats to nežinojo. Atvyko policijos pareigūnai, kurie juos pristatė į policijos komisariatą (1 t., b. l. 140–142).
Liudytojas V. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. jis su broliu S. H. atvažiavo į Lietuvą nusipirkti automobilių. 2018 m. gegužės 31 d. 10.00 val. Kauno automobilių turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrinėjo parduodamus automobilius, vieną iš šiame turguje buvusių automobilių nusprendė nupirkti, tai yra automobilį „Audi A4“, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pardavėjas, kurio vardo ir pavardės nežino, sutiko šį automobilį parduoti už 9 000 eurų, todėl jis su broliu S. H. ir su automobilio pardavėju nuėjo į Kauno teritorinės muitinės pastatą, esantį Taikos pr. 141,Kaune, kur jis už aukščiau minėtą automobilį sumokėjo 9 000 eurų. Ten dirbusi moteris parašė automobilio pardavimo-pirkimo sutarties, kurioje nurodoma, kad automobilį „Audi A4“, kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini), nupirko jo brolis S. H.. Vėliau liudytojas, jo brolis ir automobilio pardavėjas nuvažiavo į VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kad būtų automobilis išregistruotas ir išduoti nauji tranzitiniai numeriai. Automobilio pardavėjas nuėjo kažkur patikrinti iš jo gautus eurus, grįžęs pasakė, kad vienas 200 eurų vertės banknotas yra netikras. Jis norėjo įsitikinti, kad šitas banknotas yra netikras, todėl nuėjo į banką, kuris yra šalia VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, banko darbuotoja patikrinus šį banknotą pasakė, kad banknotas galimai yra netikras. Jis visus šiuos banknotus – 9 000 eurų atvežė iš Ukrainos, iš kur buvo gautas šitas banknotas nežino, kadangi visi pinigai buvo sudėti į vieną vietą. Liudytojas nepastebėjo, kad automobilio „Audi A4“, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo-pirkimo dokumente nurodyta sumokėta suma 5 700 eurų, o ne 9 000 eurų, kuriuos jis sumokėjo automobilio pardavėjui (1 t., b. l. 135–137).
Liudytoja A. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir kasininkė. Automobilis kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė A. P., kuris jį buvo įsigijęs Vokietijoje. Jis liudytojos paprašė įforminti šį automobilį jos įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu. Liudytoja sutiko jam padėti kaip senam pažįstamui. A. P. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė 2017-09-29 sąskaitą Nr. 01290917, kurioje jau buvo įrašyta, kad automobilį perka UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirkimo iš pradžių nusprendė neapskaityti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, tačiau jis buvo apskaitytas 2018 m. kaip įsigytas I. V., nes reikėjo kažkaip pateisinti tariamai už automobilį gautus pinigus. R. J. veiksmų įforminant automobilio pardavimą bei suklastojant pažymą sąskaitą Nr. 1800430, ji paaiškinti negalėjo. 2018-05-31 pinigai kasoje buvo įforminti tik formaliai, kaip ir vėlesnis 2018-02-20 Kasos išlaidų orderio Nr. 40 ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininko I. V. avanso apyskaitos surašymas. Visi šie dokumentai buvo surašyti, norint sutvarkyti buhalteriškai tariamą šio automobilio įsigijimą ir pardavimą (1 t., b. l. 175–178).
M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, kad automobilis ,,Audi A4“, juodos spalvos, 2012 m. atvežtas iš Vokietijos. Automobilis Vokietijoje pirktas už 5 700 eurų. Automobilį pirko A. P.. Minėtas automobilis buvo įformintas kaip priklausantis įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Automobilio dokumentai buvo palikti daiktadėžėje. Vieną raktelį turėjo jis, kitą A. P.. Automobilis buvo parduodamas nurodant kainą, kad yra 10 900, o eksportui 9 900 eurų. 2018-05-29 vakare į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino Ukrainos piliečiai bei nurodė, kad nori apžiūrėti automobilį ,,Audi“. Jie atvyko į automobilių turgų, apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad už jį gali sumokėti 9 000 eurų. Jis savo ruožtu paskambino A. P. ir pasakė, už kokią sumą Ukrainos piliečiai gali pirkti automobilį. Algirdas nurodė, kad už 9 000 eurų galima parduoti. Taip pat Algirdas pasakė, kad turi nueiti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ten bus surašyti visi reikalingi dokumentai. 2018-05-30 apie 9.00 val. susitiko su Ukrainos piliečiais, kartu nuvyko į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ten buvo surašyta pažyma-sąskaita dėl automobilio pardavimo. Sąskaitą rašė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. J.. Sąskaitoje nurodyta suma 5 700 eurų turbūt todėl, kad taip susitaręs buvo A. P. su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, jis tik žinojo, kad automobilį A. P. nurodymu turi parduoti už 9 000 eurų. Kol buvo įmonėje rašoma pažyma, M. P. su Ukrainos piliečiais nuėjo į šalia esančią muitinę, kur vienas iš Ukrainos piliečių jam padavė už automobilio pardavimą 9 000 eurų. Gavęs pinigus kartu su Ukrainos piliečiais vyko į ,, (duomenys neskelbtini)“, kur sulaukus eilės, jis padavė pažymą-sąskaitą, kurioje buvo nurodyta automobilio pardavimo suma 5 700 eurų, nors reali suma buvo 9 000 eurų, bei kitus automobilio registracijos dokumentus. Padavus dokumentus nuėjo patikrinti gautų pinigų. Pinigus tikrino šalia automobilių turgaus esančiame Lietuvos draudimo pastate. Patikrinus pinigus, tam skirtu aparatu juos tikrinusi darbuotoja pasakė, kad viena kupiūra, 200 eurų yra netikra. Tuomet grįžęs prie automobilio, kur buvo Ukrainos piliečiai, paaiškino, kad viena 200 eurų kupiūra yra netikra. Jie pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad gal jis pats sukeitė kupiūras. M. P. jiems pasiūlė dar kartą patikrinti kupiūrą banke prie VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus 200 eurų kupiūrą, banke nurodė, kad ji yra netikra. Kaip tik tuomet prie jų priėjo policijos pareigūnai bei nurodė eiti su jais. M. P. nurodė, kad nors pažymoje-sąskaitoje, kuri buvo išrašyta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose automobilio pardavimo suma nurodyta 5 700, tačiau realiai automobilis buvo parduotas už 9 000 eurų, iš kurių viena kupiūra kaip supranta buvo netikra (1 t., b. l. 153–156).
A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo Automobilį iš Vokietijoje registruoto juridinio asmens. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Automobilį įsigijęs asmuo iš Ukrainos išgabeno jį iš Europos Sąjungos teritorijos, t. y jis buvo išvežtas į Ukrainą tai gali patvirtinti Lietuvos muitinė. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį galėjo parduoti už kainą, į kurią neįskaičiuojamas PVM, kitaip tariant, eksporto kainą, jeigu nebūtų atsiradusi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. numatyta sąlyga, Automobilis būtų buvęs parduotas už kainą su PVM ir PVM būtų buvęs sumokėtas Lietuvos mokesčių administratoriui. Jis žino UAB „(duomenys neskelbtini)a“, taip pat pažįsta ir jos direktorę A. Č.. A. P. paprašius, A. Č. leido automobilį nupirkti jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kaip Automobilio pirkimo dokumentai pasiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisiminė. Automobilį pardavimui jis pastatė automobilių turguje Kaune, reklaminiame lape nurodė automobilio pardavimo kainą su PVM ir kainą be PVM. M. P. paskambino pirkėjai iš Ukrainos. Po Automobilio apžiūros minėti asmenys paskambino ir A. P., nurodė, kad automobilį išveš iš Europos Sąjungos, t. y. jis bus išvežtas į Ukrainą. Todėl su jais buvo suderinta galutinė automobilio kaina, t. y. eksporto kaina – 9 000 Eur. Kadangi jis nebuvo Lietuvoje, paprašė M. P., kad jis susitiktų su automobilio pirkėjais iš Ukrainos, su jais nueitų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę ir ten atliktų visus reikalingus veiksmus dėl pirkimo-pardavimo sutarties juridinio įforminimo. Automobilio pardavimo kaina buvo 9 000 Eur, kurią M. P. tikrai žinojo. Be to, pirkėjas iš Ukrainos S. H. žinojo, kad Automobilį perka už 9 000 Eur. Kodėl į automobilio pardavimo dokumentus buvo įrašyta kaina 5 700 Eur, o ne 9 000 Eur, jis nežino ir to paaiškinti negali. 2018-05-31 visus gautus pinigus, už parduotą automobilį sumokėjo jo pirkėjas, buvo paimti ir iki šiol jis jų neatgavo. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-31 išduotos pažymos-sąskaitos RAR Nr. 1800430, Automobilio savininku tapo S. H.. Šios pažymos nešti (pateikti) VĮ „Regitra“ M. P. neturėjo jokios teisės, nes automobilio ir jo dokumentų savininku jau buvo tapęs S. H.. A. P. nesupranta, kodėl M. P. 2018-05-31 pažymą-sąskaitą RAR Nr. 1800430 nusprendė pateikti Regitrai (1 t., b. l. 189–193).
2020 m. sausio 20 d. specialisto paaiškinime L. J. parodė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. 1800430 nenurodė kasos aparato kvito numerio, pagal kurį buvo apmokėta sąskaita, todėl dokumentinio tyrimo metu negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje kasos aparato ELCOM Euro 1000T 2018-05-31 kontrolinės juostos kopijoje nurodyta 2018 m. gegužės 31 d. į kasos aparatą įmušta 5 700 Eur suma kaip eksportas yra apmokėjimas už 2018 m. gegužės 31 d. Pažymoje-sąskaitoje Nr. 1800430 nurodytą ūkinę operaciją, t. y. automobilio ,,Audi A4“ pardavimą. Jei 2018 m. gegužės 31 d. kontrolinės juostos kopijoje nurodyta 2018 m. gegužės 31 d. į kasos aparatą įmušta 5 700 Eur suma yra apmokėjimas už 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą Nr. 1800430, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės mėn. kasos knygoje ir apyvartos žiniaraštyje buhalterinės sąskaitos Nr.2720-„Kasa EUR“ apskaitydama 2018 m. gegužės 31 d. pažymos-sąskaitos Nr. 1800430 apmokėjimą per kasos apartą 5 700 eurų pagal 2018 m. gegužės 31 d. KPO serija EUR Nr.18-141, kai realiai į kasos aparatą pinigai įnešti nebuvo (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu), nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988) – 6 straipsnio 2 dalimi: „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 straipsnio 1 dalį: „1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ Pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį (aktuali redakcija 2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1988): „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. Pagal 2013 m. gruodžio 23 d. darbo sutartį Nr.45 nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki dabar bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigas eina L. Č.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2017 m. vasario 6 d. iki dabar vadovo pareigas eina A. Č.. 2018 m. gegužės 31 d. KPO serija EUR Nr.18-141 pasirašytas, nurodyti pasirašę asmenys: piniginės lėšos 61 428 Eur (tame tarpe 5 700 Eur) priimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės R. J., yra parašas, vyr. buhalteris L. Č., yra parašas, Gavo kasininkas A. Č., yra parašas (1 t., b. l. 145–149).
Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-11-13026 nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą serija RAR Nr. 1800430, automobilis kėbulo Nr. WAUZZZ8K0DA079190 buvo parduotas H. S. 2018 m. gegužės 31 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytoje 2018 m. gegužės 31 d. Pažymoje-sąskaitoje serija RAR Nr.1800430 nurodytas savininkas – H. S. FF888424, adresas – Novoukrainskaja 1/3A-8 UA Kijevas. Pardavė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduota transporto priemonė – kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), markė – Audi, pinigai – 5 700 Eur. Pažyma-sąskaita pasirašyta, yra parašas, nenurodytas pasirašęs asmuo, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje-sąskaitoje serijoje RAR Nr.1800430 matyti, kad pažyma-sąskaita skiriasi nuo tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų rastos pažymos-sąskaitos tuo, kad H. S. pateikta pažyma-sąskaita pasirašyta kasininko, yra parašas, vardas, pavardė nenurodyti. Kasininkas parašu patvirtina, kad 5 700 Eur sumokėti kasoje. Tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini)” pateikė kasos aparato ELCOM Euro 1000T (unikalus Nr.W007800002) kasos operacijų žurnalą, pildytą 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. Jame bendrovė 2018 m. gegužės 31 d. pradžioje nenurodė likučio, įrašė 61 428 Eur dienos įplaukų, iš jų įrašė 39 228 Eur PVM neapmokestintų įplaukų ir 22 200 Eur nurodė maržą. Kasos operacijų žurnale bendrovė nurodė, kad visa pinigų suma, t. y. 61428 Eur, tą pačią dieną inkasuota. „Pinigus atidaviau“, parašas yra, vardas pavardė nenurodyti. Tačiau nėra parašo eilutėje „Įrašą patikrinau/Pinigus priėmiau“. Tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kasos aparato ELCOM Euro 1000T (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-05-31 kontrolinės juostos kopiją, kurioje matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. į kasos aparatą buvo įmušti 5 700 Eur kaip eksportas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktoje kasos knygoje ir apyvartos žiniaraštyje buhalterinės sąsk. Nr.2720-„Kasa EUR“ už 2018 m. gegužės mėn. apskaitė kasos pajamose 61 428 Eur (tame tarpe 5670 Eur) pagal 2018 m. gegužės 31 d. KPO serija EUR Nr.18-141. Šiame KPO nurodyta, kad piniginės lėšos 61 428 Eur priimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės R. J., yra parašas. Prisegti du 2018-05-31 elektroninio kasos aparato kvitai, kuriuose nurodyta, kad per du kartus iš kasos aparato išimta iš viso 61 428 Eur (27 778 Eur + 33 650 Eur). KPO pasirašytas, nurodyti pasirašę asmenys – vyr. buhalteris L. Č., yra parašas, Gavo kasininkas A. Č., yra parašas (1 t., b. l. 59–123).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji R. J. 2018 m. gegužės 31 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ji kalta ir baustina.
Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamoji R. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda sutiko.
Skiriant bausmę R. J., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamosios R. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant R. J. asmenybę, pažymėtina, kad ji laikoma neteista, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 20), apie psichiatrinį gydymą, įskaitą ir priklausomybės ligų gydymą duomenų nėra, nedirba.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Kadangi kaltinamoji R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: 2018 m. gegužės 31 d. Pažymos sąskaitos serijos RAR Nr. 1800430 kopija (1 t., b. l. 58), 2018 m. gegužės 31 d. Kasos pajamų orderio EUR Nr. 18-141 ir kasos kvito kopija (1 t., b. l. 60-61), paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir skirti:
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti R. J. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: 2018 m. gegužės 31 d. Pažymos sąskaitos serijos RAR Nr. 1800430 kopiją, 2018 m. gegužės 31 d. Kasos pajamų orderio EUR Nr. 18-141 ir kasos kvito kopiją palikti saugoti byloje.
R. J. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.