Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą, už tai, kad grupėje iš anksto susitarusių asmenų, panaudodami fizinį smurtą bei grasinant jį panaudoti, užvaldė nukentėjusiojo asmeninį turtą už 4 750 Lt; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams už tai, kad grupėje iš anksto susitarusių asmenų, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami panaudoti tokį smurtą, užvaldė nukentėjusiojo turtą – 600 JAV dolerių ir automobilį; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams už tai, kad nešiojosi šaunamuosius ginklus bei šaudmenis; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines priemones, neturint tikslo parduoti, stambiu mastu; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų už tai, kad pasikėsino tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, o A. B. – nusikaltęs tyčiniu nužudymu, nužudyti nukentėjusiąją; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą mirties bausme už tai, kad miške dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė D. Ž.. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas konstatavo, kad esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, daug kriminogeninių dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kuriuos nuteistasis savo elgesio pokyčiu gali mažinti, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą A. B. asmens bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9. Nuteistasis A. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmės pradžia –1994 m. kovo 2 d.). Be to, jis pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (teikimo b. l. 4). Tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą vien minėto kriterijaus nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir, esant būtinybei, apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Pažymėtina, kad vien ilgas buvimo laisvės atėmimo vietoje terminas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai buvo pasiekti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra tiek pavojingas visuomenei ir galėtų būti toliau taisomas atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

10. Žemesnysis teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, laikėsi BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tinkamai įvertino visų reikšmingų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija nesutikti su teismo atliktu vertinimu neturi pagrindo. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro režimo sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį jis 44 kartus skatintas, paskutinį kartą 2024 m. liepos 25 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą būryje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Pagal 2023 m. liepos 14 d. sudarytą individualios resocializacijos planą buvo numatyta, kad nuteistasis turi prasmingai leisti laiką įkalinimo vietoje, dalyvauti užimtumo programose, laikytis taisyklių, tęsti darbą ir kt. Šias priemones nuteistasis vykdo – dalyvauja elgesio pataisos programose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko psichologo konsultacijas, tęsią darbą įkalinimo įstaigoje, šiuo metu dirba valytoju, taip pat nuo naujo resocializacijos plano sudarymo naujų nuobaudų jam neskirta. Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje nurodoma, kad nuteistasis emocinių, psichologinių sunkumų neturi, mąstymas adekvatus, logiškas, impulsyvumo, agresijos nestebima, nuteistojo reakcijos ir įveikos būdai frustruojančiose situacijose adekvatūs, remiasi įprastomis socialinėmis normomis (asmens bylos t. 3, d. 2, b. l. 128–133). Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, rodo, kad A. B. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Tai iš esmės konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius per visą bausmės vykdymo laikotarpį atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.

11. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus pažeidimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1994 m. kovo 2 d. Per šį laiką jis padarė 12 pažeidimų – 6 nuobaudos skirtos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, 1 už uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą, laikymą, 2 už fizinio smurto naudojimą prieš kitus, 2 už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2012 m. nuteistasis įkalinimo įstaigų administracijos buvo vertinamas patenkinamai, pabrėžiami išryškėję charakterio bruožai, tokie kaip irzlumas, konfliktiškumas, egoistiškumas, nesavikritiškumas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, lengvas pasidavimas neigiamai įtakai, nurodomas konfliktavimas su kitais nuteistaisiais ir įstaigos administracija, teigiama, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta iš dalies, mano, jog jam buvo skirta per griežta bausmė, ne visada reaguodavo į auklėjamąsias priemones, 2005 m. resocializacijos dinamika vertinama kaip bloga (t. 1, 2 d., b. l. 67, 73, 81, 85, 89, 98, 101, 111, 113, 190; t. 2, d. 2, b. l. 18, 51, 59). 2012 m., 2013 m. charakteristikoje prie malonės prašymo nurodoma, kad nuteistasis atvykęs į Pravieniškių pataisos namus prie naujos aplinkos prisitaikė sunkiai, apibūdinamas kaip egoistiškas, pretenzingas, demonstratyvus, už savo interesus kovojantis bet kokiomis priemonėmis, manipuliuoja aplinkiniais. Teigiama, kad bausmės atlikimo eigoje pastebimi pozityvūs nuteistojo charakterio ir elgesio pokyčiai, tačiau, nepaisant įkalinimo įstaigoje praleisto laiko, jis nepakeitė savo požiūrio į kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio normas ir taisykles, be to, nenoriai analizuoja padaryto nusikaltimo situaciją lėmusias aplinkybes ir priežastis. Vis tik taip pat pabrėžiamas aktyvus dalyvavimas užimtumo veiklose, bendras nuteistojo vertinimas išlieka patenkinamas (t. 2, d. 2, b. l. 72–73, 100–101). 2015 m., 2016 m. charakteristikoje prie malonės prašymo nurodoma, kad nuteistasis dalyvauja užimtumo programose, yra aktyvus, taktiškas, mandagus su įstaigos administracija, tačiau išlieka iš dalies priklausomas nuo referentinės grupės normų ir socialinės aplinkos faktorių, ne visada laikosi režimo reikalavimų, todėl kalėjimo administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, d. 2, b. l. 117, 139–140). Taigi, daugiau nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis įkalinimo įstaigos administracijos buvo vertinamas tik patenkinamai. Per šį laiką buvo padaryta 10 pažeidimų, po to dar 2, paskutinis pažeidimas padarytas 2022 m. liepos 13 d. Nors šiuo metu ir stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, jis pradėjo dirbti įkalinimo įstaigoje, aktyviau įsitraukė į užimtumo programas ir kitas pozityvias veiklas, tačiau nėra galimybės teigti, kad nuteistojo išimtinai teigiamas pokytis buvo nuoseklus, stebimas nuo pat bausmės atlikimo pradžios, todėl aptarti duomenys leidžia pripažinti, jog jo elgesio keitimas, kuris yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, šiuo metu dar nėra pakankamas, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

12. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat yra viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Teismui buvo pateikta nuteistojo A. B. 2024 m. spalio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinio tyrimo išvada), kurioje nurodyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, A. B. nustatyta vidutinė, mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ji vertinama 72 balais. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro kriminogeniniai veiksniai, kurie skirstomi į statinius, t. y. tuos, kurių nuteistasis negali pakeisti, ir dinaminius. Statiniai kriminogeniniai veiksniai nuteistojo atveju vertinami 45 balais, taigi sudaro daugiau nei pusę viso bendro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Tačiau vis dar egzistuoja ir nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali mažinti vykdydamas jam sudarytą individualų resocializacijos planą. Šiuo metu nustatyti vis dar esantys sunkumai lėšų tvarkymo srityje, taip pat impulsyvumo, savitvardos, gebėjimo atpažinti problemas, pasekmių suvokimo, nuostatų srityse. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors šiuo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, požiūris į darbinę veiklą, tačiau teigiamas pokytis vis dar turi perspektyvą didėti bei tuo pačiu lemti dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimą. Be to, nuteistajam nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys, kuris, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę ateityje išeiti į laisvę, galėtų nuteistąjį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, taip apsaugant visuomenę. Tokių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis vis dar turi galimybes mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą bei didinti apsauginių veiksnių skaičių.

13. Vertinant nuteistojo A. B. elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi nuteistojo profesinė kvalifikacija bei darbinė motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad noras mokytis ir dirbti yra svarbus faktorius, mažinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Iki bausmės paskyrimo nuteistasis įgijo 9 klasių išsilavinimą, o po pirmos bausmės atlikimo įgijo spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybę. Iki bausmės pradžios nuteistasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neoficialiai prekiavo automobiliais. Per visą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis ypatingo noro dirbti nereiškė. 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus noro dirbti nepareiškė, 2006 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis įsidarbino, tačiau darbininko pareigose dirbo tik du mėnesius. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam vėl buvo pasiūlytas darbas, tačiau jis nepareiškė noro dirbti. Tik 2020 m. balandžio 2 d. nuteistasis savarankiškai kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, tačiau čia priimtas nebuvo. Tik 2021 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis pradėjo dirbti valytoju, neseniai gavo ir papildomą darbo krūvį. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis dirba ir 2020 m. pats parodė iniciatyvą dirbti, tačiau šie nuteistojo veiksmai, juos vertinant pirmiau aptartų duomenų visumoje, buvo daugiau nulemti 2019 m. atsiradusios galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, todėl šiuo metu dar nėra pakankamai ilgalaikiai, kad juos sieti su sąmoningomis nuteistojo pastangomis mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kaupti lėšas galimam gyvenimui laisvėje, o išėjus tokiu būdu užsitikrinti teisėtų lėšų savarankiškam pragyvenimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnės nuteistojo dedamos pastangos (išsilavinimo siekimas, noras įgyti kvalifikaciją, pagal galimybes atliekami darbai) leistų daryti tvirtesnes išvadas apie pakankamą ir ilgalaikį jo elgesio pasikeitimą bei siekį pasiruošti grįžti į visuomenę.

14. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. A. B. iki nusikalstamos veikos, už kurią jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo teistas tris kartus (už smurtinio pobūdžio nusikaltimus), Rusijoje ir vėliau Baltarusijoje atliko 7 ir 2,5 m. laisvės atėmimo bausmes. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tai, kad miške, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė vieną žmogų, nusikalstamą veiką atliko veikdamas su kitais bendrininkais, norėdamas gauti piniginės naudos. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis tokiu būdu pasirinko gauti lėšų savo poreikių tenkinimui, atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą. Nuteistojo elgesio korekcijos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad ilgą laiką jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Be to, ir šiuo metu nuteistasis, kalbėdamas apie savo nusikaltimus, nors ir pripažįsta kaltę, tačiau kaltės jausmas negilus, pokalbio metu stebimos asmens nuostatos, iš dalies palaikančios bei pateisinančios tokį tuometinį jo elgesį, tačiau teigia, kad dabar viską darytų kitaip. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, tokį elgesį lėmusias priežastis, todėl grįžęs į visuomenę jis gali negebėti tinkamai atpažinti veiksnių, galinčių skatinti nusikalstamo elgesio pasikartojimą.

15. Taigi, nors šiuo metu fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, tačiau šios aplinkybės, jas įvertinus 30 metų atliekamos bausmės metu darytos pažangos ir teigiamų pokyčių kontekste, šiuo metu dar nėra pakankamos išvadai, kad nėra jokių abejonių, jog nuteistasis nėra tiek pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.